Knyga. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniuje prasideda keturias dienas truksianti 23-oji Vilniaus knygų mugė, kurios pagrindiniais akcentais šiemet tapo 700-ąjį gimtadienį švenčiantis Vilnius ir prieš metus prasidėjusį ir tebesitęsiantį karą išgyvenanti Ukraina.
Knygų mugės programoje – apdovanojimai, susitikimai su knygų autoriais, diskusijos ir pokalbiai, edukacinės programos, filmų peržiūros, knygų pristatymai ir koncertai, kūrybinės dirbtuvės, medijų forumai ir kiti renginiai.
Knygų mugėje bus įteiktos Jurgos Ivanauskaitės ir Vilniaus klubo premijos, apdovanoti Knygos meno konkurso laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė.
Taip pat bus paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBBY Lietuvos skyriaus vaikų ir paauglių literatūros nominacijos bei pristatytos kinematografiškiausias 2021 metų knygos, teigiama organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus knygų mugėje didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai.
Apie 30 suaugusiems skirtų renginių bus susiję su Ukraina, ir apie 20 – su Vilniumi.
Mugės organizatoriai tikisi, kad šiemet pavyks sulaukti 50 tūkstančių lankytojų. Jų laukia apie 200 knygų mugės dalyvių ir daugiau nei 500 renginių.
Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
Vilniaus knygų mugėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskutinę 2020 metų Vilniaus knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“, rodos, pataikė į dešimtuką.
Karantino vaizdų įprasminimas ir pagal juos sukurti tekstai tapo mūsų kasdienybe. Iššūkiai priimti, svečiai sukviesti, rizikos įvertintos, saugumas užtikrintas – 2022 metais 22-oji Vilniaus knygų mugė įvyks. Rašytojai, autoriai, knygų kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, skaitytojai Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO laukiami vasario 24-27 dienomis. Mugę globoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė spaudos konferencijoje teigė, kad pandeminis laikas buvo palankus knygų pasauliui.
„Karantinas ir tai, kad turėjome užsidaryti namuose, žmones pakvietė atsigręžti į knygas, kaip į puikią laisvalaikio leidimo formą, galimybę mokytis ar net keliauti. Išaugęs vaikų literatūros poreikis įrodo, kad ir vaikai grįžo, o gal tėvelių buvo sugrąžinti, prie skaitymo“, – kalbėjo L. Varanavičienė.
2020-ųjų knygų leidybos statistika teigia, kad per karantino metus tik nedaug sumažėjo naujai išleistų knygų pavadinimų – nuo 3479 iki 3257. Tiražai taip pat nekrito, o grožinės literatūros knygų pavadinimų atsirado net daugiau nei 2019 metais – buvo 1418, išleista 2020-aisiais – 1483. Lietuvių grožinės literatūros išleista tiek pat kiek 2019.
Knygų pasaulis per pandemijos metus nesustojo. Tačiau ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai yra nepaprastai pasiilgę gyvo kalbėjimo, bendravimo, priblėso nominacijų ir apskritai Lietuvos knygų pasaulio akcentai. Tai, ką Vilniaus knygų mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino. Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turime tai sugrąžinti, todėl į mugę grįžta ir tradiciniai literatūros apdovanojimai. Bus įtekta Vilniaus klubo premija, Jurgos Ivanauskaitės premija, apdovanoti Gražiausios knygos laureatai, pristatytas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir knyga laureatė, paskelbtos Metų knygos rinkimų bei IBY Lietuvos skyriaus vaikų literatūros nominacijos, „Knyga plius kinas“ pristatys kinematografiškiausias knygas“, – sakė L.Varanavičienė.
Programoje – pasaulinės literatūros žvaigždės, parodos ir „Šortai“
Vilniaus knygų mugėje šiais metais pamatysime gausų užsienio rašytojų būrį. Su savo skaitytojais susitikti atvyksta Karen Swan (JK), Halgrimur Helgasson (Islandija), Andrei Kurkov (Ukraina), Gabriel Pacheco (Meksika, Italija), Piotr Socha (Lenkija), Jean-Philippe Toussaint (Belgija). Savo klausimus skaitytojai galės užduoti ir rašytojams, kurie prisijungs prie mugės virtualiai: Luca di Fulvio (Italija), Andre Makine (Prancūzija), Nora Krug (JAV). Grįžta ir ne Lietuvoje gyvenantys mūsų literatūros ir kultūros žmonės – Algis Mickūnas, Kristina Sabaliauskaitė, Valdas Papievis, Saulius Tomas Kondrotas.
Mugės programa kasmet turi išskirtinę temos liniją, nepriklausomai nuo to, kokiu šūkiu ji pasitinkama. „Šiemet pristatoma nemažai knygų, reflektuojančių įvairius Lietuvos istorijos etapus: tremtį, sovietmetį, tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje, taip pat laukia pokalbiai apie literatūrą, kalbą, bus pristatyta nemažai poezijos knygų. 2022 metai yra paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, tad net keli renginiai bus skirti jam“, – pasakojo viena iš mugės organizatorių Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Eljošaitytė-Kaikarė.
Vilniaus knygų mugė. 2017-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Diskusijos, parodos ir ekspozicijos Vilniaus knygų mugėje taip pat atspindės šių metų temą ,,Vaizdas kaip tekstas”. Spaudos konferencijoje jas pristatė viena iš mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Ji pasakojo, kad ir šiais metais mugėje išlieka lankytojams 2019 metais pristatytas debatų turnyras „Šortai“. Penkiolikos minučių literatūrinėje dvikovoje du pokalbininkai – knygos autorius ir kritikas – turi maksimaliai turiningai atskleisti aptariamos knygos privalumus ir trūkumus.
„Šortų“ dvikovose aptariamos ne daugiau nei prieš metus išleistos knygos. Septyni kritikai, pasirinkę po dvi jiems įdomiausias knygas, kalbins jų autorius. Iš viso – penkios valandos, keturiolika susitikimų! Šiemet laukia net dvi naujovės – „Šortai“ su vaikų knygų autoriais ir pokalbis su vertėja apie knygą, parašytą ne lietuvių kalba. Šias diskusijas pristatys žurnalistas Audrius Ožalas.
Įtraukianti „Diskusijų klubo“ programa išskleidžia šių metų mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“ ir siūlo diskutuoti apie vizualinę kultūrą.
Kodėl vis daugiau skaitome ir rašome vaizdais, ką jie mums pasako tokio, ką nutyli žodžiai? „Svarstysime apie knygos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje ir kodėl autoriai kuria vaizdais praturtintus pasakojimus. O taip pat išlaikysime tradiciją aptarti svarbiausias aktualijas: kalbos ir ideologijos santykį, socialinę inžineriją ir jos apmąstymus distopinėje literatūroje, kolektyvinių traumų įtaką tiek visuomenės elgesio modeliams, tiek ir mūsų asmeniniams tarpusavio santykius“, – „Diskusijų klubo“ programą pristatė A. Žilinskienė.
3 salės galerijoje veiks 2020–2021 metų Knygos meno konkurso knygų laureačių ekspozicija. Tvarią bei ekologišką ją šiais metais kartu su VDA Interjero dizaino II kurso studentais parengė studija „Moa“. „Pristatome ir naujovę – edukacines ekskursijas Knygos meno ekspozicijoje su knygos meno ekspertėmis. Į jas registracija prasidės vasario 17 d. Lietuvos kultūros instituto interneto svetainėje“, – kvietė A. Žilinskienė.
Jauniesiems skaitytojams – atskira salė
Jaunųjų skaitytojų salėje užsiėmimą ras senas ir jaunas, vaikas ir suaugęs. „Kūrybos erdvėje be formulių“ – dėmesys komiksų kūrimui ir daugybė kitų kūrybinių malonumų, „Vaikų scenoje“ lauks susitikimai su pasiilgtais knygų autoriais, pažintys su pamėgtais ir naujais personažais, su moksleiviais bendradarbiaujantis „Jaunimo taškas“ pristatys pokalbių ciklą „Veidas iš ekrano“, kuriame kalbins socialinių tinklų garsenybes.
Jaunųjų skaitytojų salės partneris – Lietuvos bibliotekininkų draugija – „Bibliotekų erdvėje“ šiemet ypatingą dėmesį skiria pasakojimo menui, bus pristatyta kaip visada gausi, Lietuvos bibliotekų išradingai parengta programa. Trys Gintaro Visocko knygos: „Ieškau kelrodės žvaigždės. Žurnalisto išpažintis”, „Juodojo Sodo byla” ir „Ilga kelionė į Hankendį”. Slaptai.lt nuotr.
Pirmą kartą pačius mažiausius skaitytojus, jų mamas ir tėčius mugė kviečia į jaukų „Knygų starto“ kampelį. Čia įsikurs pirmųjų knygelių biblioteka, vyks edukaciniai užsiėmimai ir konsultacijos ankstyvojo skaitymo klausimais, o taip pat valandėlė – „Tėčiai skaito vaikams“.
Jaunųjų skaitytojų salėje lankytojai ras ir spalvingiausias parodas. Vaizdais kalbančios knygos bus pristatytos parodoje „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“. Bežodžių knygų skaitymo užsiėmimuose lankytojai bus supažindinama su tokių knygų fenomenu, jų skaitymo strategijomis. Lankytojai kviečiami ir į Lietuvos rašytojų ir iliustruotojų sukurtų „knygiukų“ parodą.
Į mugės atidarymo ceremoniją kvies „Muzikos salė“
Melomanus, kūrėjus bei muzikos mylėtojus Vilniaus knygų mugėje suburianti AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 200 dalyvių. Lankytojai šiais metais kviečiami į dvi sales. 1-oje įsikurs Lietuvos muzikantai, leidėjai ir kultūros centrai bei pokalbių scena. Joje apie savo naujus leidinius, kūrybą ir pasirodymus pasakos gausybė muzikantų, tarp jų ir grupės „jauti“, „shishi“, „8 kambarys”, atlikėja Gabrielė Vilkickytė ir net „Šventinis Bankuchenas“. 2-oje salėje bus įrengta profesionali scena kurioje vyks ir jaunųjų atlikėjų, ir scenos vilkų – Justino Jaručio, Donato Montvydo, Jurgos pasirodymai.
Ilga kelionė į Hankendį. Slaptai.lt nuotraukoje: knygos viršelis
Pirmą kartą istorijoje, „Muzikos salėje“ mugės penktadienį bus surengtas aukcionas, per kurį bus galima įsigyti lietuviškos muzikos istoriją žyminčių atributų.
Jau tradicija tapo ir antrą „Muzikos salės“ dieną vyksiantys klausomiausių metų įrašų ir albumų apdovanojimai pagal asociacijos AGATA renkamus tikslius statistinius duomenis. Apdovanojami klausomiausi lietuviški albumui ir singlai tarptautinėse muzikos pasiklausymo platformose – „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“ ir kitose platformose. Pirmą kartą bus apdovanotas ir gražiausias albumo viršelis.
Keletą kartų per dieną lankytojus stebins įspūdingas technines koncertų galimybes demonstruojantis „Spacemap Go“ šou. „Muzikos salė” visas keturias dienas taps vienos didelės muzikos šeimos namais, – sakė „Muzikos salės“ organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė. Ji nepaprastai džiaugiasi, kad būtent „Muzikos salei“ patikėta surengti didžiausio kultūrinio renginio Lietuvoje – Vilniaus knygų mugės atidarymo ceremoniją.
Eglė Ramoškaitė „Ne tik geri, ne tik blogi“, „Alma littera“.
Dovilė Raustytė „Tobulų žmonių istorijos“, „Alma littera“.
Vaiva Rykštaitė „Kaip būti“, „Tyto alba“.
Nojus Saulytis „SMS gėlytė“, „Kitos knygos“.
Tomas Vaiseta „Ch.“, „Baltos lankos“.
Edvinas Valikonis „Rūko dugnas“, „Kitos knygos“.
Dainius Vanagas „Oderis“, „Baltos lankos“.
Aivaras Veiknys „Mamuto medžioklė“, „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“.
Ignė Zarambaitė „Juodavandeniai“, „Nieko rimto“.
Dovilė Zavedskaitė „Fidelis ir kiparisas“, „Dvi tylos“.
Nuo 2008 metų teikiama premija skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. O premijos laureatų sąrašas solidus – premija įvertinti šiandien aktyviai kuriantys ir ryškūs mūsų literatūros vardai, tarp kurių Kristina Sabaliauskaitė, Rimantas Kmita, Rimvydas Stankevičius, Renata Šerelytė ir kt.
Praėjusiais metais J. Ivanauskaitei būtų sukakę 60, tad vasario 26 dieną Vilniaus knygų mugėje vyksianti premijos teikimo šventė bus skirta paminėti šią sukaktį.
J. Ivanauskaitės premiją mecenuoja visą rašytojos kūrybą leidžianti „Tyto alba“. Premijos laureatą išrinks komisija, kurią sudaro poetė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita, rašytojas Mindaugas Nastaravičius, J. Ivanauskaitės sesuo, etnologė Radvilė Racėnaitė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Laureatui įteikiamas diplomas, keraminis drambliukas ir piniginė premija. Premijos dydis – 1000 eurų, neatskaičius mokesčių.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Vilniaus knygų mugėje ir pasidalino savo patirtimi, einant šalies vadovės pareigas. Buvusi prezidentė prisipažino visą gyvenimą nemėgusi viešumos ir papasakojo apie savo pašaukimą siekti šalies vadovės posto.
Kalbėdama apie knygą „Tekstai ir kontekstai“, D. Grybauskaitė sakė, kad jai tai skausmingas prisiminimas.
„Labai gyvenime nemėgau viešumos, nemėgstu ir dabar, o jau kalbėti viešai – tai jau tikrai ne. Ir gavau tokį darbą, kur reikia daugiausiai kalbėti ir labai viešai. Čia išprakaituota, per skausmą ir didelį kruviną darbą, pastangas tie tekstai, kurie buvo ir metinių pranešimų forma. (…) Tai dešimties metų svarbiausi tekstai, mintys ir mano vertybės: už ką, dėl ko, kodėl. Norėčiau pasakyti, kad tai nebuvo lengva, nes tai nebuvo pati mėgstamiausia darbo dalis“, – LRT kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie savo prezidentavimo laikotarpį, kadenciją baigusi šalies vadovė patikino niekada nenorėjusi būti politikoje, tačiau 2009 metais supratusi savo pašaukimą ir pareigą valstybei.
„Pati pradžia buvo labai aiški. Aš, kaip ir su kalbomis, taip ir su politika, – niekada nenorėjau būti politikoje. Todėl nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų jokioje partijoje nedalyvavau ir nesiekiau jokių politinių postų. Visada elgiausi pagal savo atsakomybės supratimą ir jausmą ir 2009 man buvo pašaukimas, nes taip aš supratau savo pareigą valstybei. Buvo gili krizė, aš buvau komisarė tuo metu, buvusi finansų ministrė, buvau įsitikinusi, kad galiu padėti valstybei atsistoti ant kojų. Mano apsisprendimas buvo prisiimti atsakomybę ant savo pečių“, – kalbėjo ji.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
D. Grybauskaitė Vilniaus knygų mugėje vykusio renginio metu taip pat akcentavo, kad „niekada negalima eiti į aukštą postą tik būti jame. Privalu eiti, tik jei esi pasirengęs ten kažką padaryti.“
Visgi kadenciją baigusi šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad į save susikoncentravusių žmonių vis dar yra gausu politikoje.
„Aš manau, kad didelė dalis viešumoje esančių žmonių arba užimančių politinius postus ateina savimi pasidžiaugti, save parodyti. Tai galima matyti ir matome turbūt visi“, – patvirtino ji.
Kalbėdama apie savo kaip Europos Komisijos narės karjerą D. Grybauskaitė teigė, kad jos pagrindinis išskirtinumas buvo kalbėti trumpai ir aiškiai.
„Ko gero, tarptautinėje erdvėje išsiskirdavau iš politikų būtent todėl, kad kalbėdavau labai trumpai, labai aiškiai. (…) Aš kalbėdavau daugiausiai dvi arba tris minutes. Bet jeigu aš kalbėdavau, tai absoliučiai visi viską padėdavo ir labai įdėmiai klausydavo“, – teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
„Žiniasklaidai reikia labai trumpos žinios, kad tilptų į dvidešimt, trisdešimt sekundžių – žinioms“, – pridūrė ji, akcentuodama, kad savo pasisakymams visada atsakingai ruošdavosi.
D. Grybauskaitė taip pat atskleidė, kodėl su ja dirbti buvo nelengva.
„Mano karjera kilo nuo apačios. Aš buvau viskuo. Aš moku viską, dėl to mano protokolui buvo labai sunku su manimi dirbti. Aš gi žinojau, kaip viską reikia daryti. Jie nieko negalėjo nuo manęs nuslėpti. Tai dirbti su manimi nebuvo lengva, prisipažįstu“, – kalbėjo ji.
Penktadienį Vilniaus knygų mugėje paskelbtos Metų knygos keturiose kategorijose – vaikų knygų, paauglių knygų, knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos.
Metų prozos knyga išrinkta Marijaus Gailiaus „Oro“.
Dėl geriausios prozos knygos suaugusiesiems taip pat varžėsi Virginijos Kulvinskytės „Kai aš buvau malalietka“, Vido Morkūno „Pakeleivingų stotys“, Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ ir Jurgos Tumasonytės „Undinės“.
Metų poezijos knyga paskelbta Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“.
Šioje kategorijoje taip pat buvo Vaivos Grainytės poezijos rinkinys „Gorilos archyvai“, Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“, Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro Kambarys“ ir Alvydo Šlepiko „Mano tėvas žūsta“.
Metų vaikų knyga paskelbta Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“.
Buvo renkamasi iš šių knygų: Tomo Dirgėlos „Benas – sapnų siuvėjas“, Vytauto V. Landsbergio „Pūkis karalius“, Pauliaus Norvilos „Strykt pastrykt!“ ir Dovilės Zavedskaitės „Lietus ir skafandras“.
Metų knyga paaugliams išrinkta Ilonos Ežerinytės „Skiriama Rivai“.
Konkursui taip pat buvo pateiktos Vytauto V. Landsbergio „Žalčių karalienė“, Ingos Dagilės iliustruota pažintinė Audronės Meškauskaitės ir Aurinos Venislovaitės knyga „Istorijos skanėstai“ bei Kotrynos Zylės romanas „Sukeistas“.
Konkursui buvo atrinktos tik tos knygos, kurios išleistos nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iki 2019 metų rugpjūčio 31 dienos.
Vilniaus knygų mugėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas antradienį susitiko su Lietuvos leidėjų asociacijos, Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros instituto atstovais. Susitikime susitarta dėl Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos renginių finansavimo. Ji bus įgyvendinta visa apimtimi, kaip ir buvo planuota.
Taip pat, kaip praneša Kultūros ministerija, susitarta dėl mūsų šalies dalyvavimo šių metų Londono ir Bolonijos vaikų knygų mugėse.
Šiųmetė Bolonijos vaikų knygų mugė Lietuvai itin svarbi, vizualinį šios mugės identitetą kūrė mūsų šalies iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė. Susitikime sutarta, kad už Lietuvos dalyvavimą šioje mugėje bus atsakingas Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos leidėjų asociacija. Knygos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susitikimo dalyviai taip pat išreiškė norą rasti galimybių dalyvauti Londono knygų mugėje, tad bus ieškoma sprendimų, kokia apimtimi ir lėšomis joje dalyvauti.
Ateityje ketinama nustatyti aiškesnius prioritetus dėl Lietuvos reprezentavimo tarptautinėse knygų mugėse.
Vilniuje darbą baigė 18-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė.
Didžiausias kultūros forumas, kuriuo yra tapusi Knygų mugė, šiemet didžiausią dėmesį skyrė „Lietuviškų ženklų pasaulyje“ temai. Apie šios temos svarbą bylojo ir mugėje pristatomos knygos bei autoriai.
2017-ųjų Vilniaus knygų mugė, kaip ir praėjusiais metais, sulaukė apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Į ją sugužėjo 29 svečiai iš 15 šalių. Mugės programoje – 400 įvairių renginių. Manoma, kad mugę aplankė per 60 tūkst. žmonių.
Vilniuje atidaryta 18-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė.
Didžiausias kultūros forumas, kuriuo yra tapusi Knygų mugė, šiemet didžiausią dėmesį skiria „Lietuviškų ženklų pasaulyje“ temai. Apie šios temos svarbą byloja ir mugėje pristatomos knygos bei autoriai.
Knygų mugės globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Atidarydama mugę Prezidentė pabrėžė, kad tai šventė, kuri ateina beveik kartu su pavasariu. „Ateina drauge su knyga, su muzika ir kūryba – viskuo, kas mus pakylėja“, – sakė Lietuvos vadovė.
„Po pasaulį sklando didelė įvairovė lietuviškų ženklų, bet lygiai taip ir kitos šalys čia, Lietuvoje, gali aptikti savų pėdsakų. Tai nėra įprasti kultūriniai mainai ar pažintys. Tai kažkas nepalyginamai plačiau, kas verčia iš naujo įsiklausyti į dabarties pulsą, ieškoti bendrų istorinių vardiklių ir pažvelgti į ateitį“, – sakė Lietuvos Prezidentė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad Knygų mugė sutampa su Lietuvių kalbos dienomis, kurios yra visų šių metų, paskelbtų Lietuvių kalbos kultūros metais, dalis. Todėl labai svarbu, kad kiekviena nauja knyga, kiek įmanoma, padėtų puoselėti ir sergėti gimtąjį žodį.
Vilniaus knygų mugė, kaip ir praėjusiais metais, sulaukė apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio valstybių, į ją atvyko 29 svečiai iš 15 šalių. Mugės programoje – 400 įvairių renginių, tikimasi sulaukti apie 60 tūkst. žmonių.
Vasario 24 d., sekmadienį, 16 val. („Litexpo“ parodų rūmuose, Konferencijų salėje 5.3) Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta žinomo etnokosmologo, baltų kultūros tyrinėtojo, vieno iš Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus įkūrėjų Jono Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ („Dominicus Lituanus“,Vilnius, 2012).
Leidykla „Dominicus Lituanus“ kviečia į šios nepaprastos knygos pristatymą visus senosios lietuvių dvasinės tradicijos gerbėjus ir tuos, kuriuos vis dar vilioja slaptingi dangaus šviesuliai, kasnakt įsižiebiantys virš mūsų, kaip ir prieš daugelį tūkstančių metų tolimiems mūsų protėviams.
Rašytoja ir žurnalistė Loreta Jastramskienė, prieš ketverius metus išleidusi pirmąjį savo romaną „Vanduo nemoka kalbėti“, šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatė antrąjį – „Juokingos moters agapė“.
Romane vaizduojama lietuviška tikrovė – 1999–2009 metų gyvenimas su pakilimais ir nuosmukiais, reikšmingais Lietuvai įvykiais ir jų atspindžiu viduriniam socialiniam sluoksniui priskiriamų žmonių gyvenime.
Su „Juokingos moters agapės“ autore Loreta JASTRAMSKIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
