Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Bjarice teigė, kad į kitą didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą norėtų pakviesti Ukrainą, o ne Rusiją, – D. Tuskas pasisakė esąs griežtai prieš Maskvos sugrąžinimą į grupę.
 
„Buvo tikimasi, kad Rusija galiausiai pasuks demokratijos, laikymosi teisės principų ir žmogaus teisių keliu,“ – teigė D. Tuskas, prisimindamas pirmines Rusijos pakvietimo į G8 grupę priežastis.
 
„Šiandien bandysiu įtikinti susirinkusiuosius, kad į ateinančių metų susitikimą būtų geriau kviesti Ukrainą – kaip svečią, žinoma,“ – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
 
Rusija iš grupės buvo išmesta po to, kai 2014 metais aneksavo Krymą. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiemet svarstė Maskvos sugrąžinimo į grupę galimybę.
 
Šeštadienį Prancūzijos kurortiniame Bjarico mieste prasideda G7 viršūnių susitikimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.24; 14:00
 
 
 
 
 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą, norintį grįžti prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis šaltiniu JAV prezidento administracijoje.
 
Kanalo duomenimis, JAV ir Prancūzijos lyderiai antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime 2020 metais. Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas. Kanalas pažymi, kad D. Trumpas ketina apsvarstyti grįžimo prie G8 formato idėją Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, kuris vyks Bjarico mieste Prancūzijos pietvakariuose rugpjūčio 24-26 dienomis.
 
Anksčiau antradienį D. Trumpas žurnalistams pareiškė, jog būtų tikslinga grįžti prie G8 formato dalyvaujant Rusijai.
 
Didysis septynetas (G7) – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu (G8). 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 11:45

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš Vietnamo be branduolinio sandorio, kurį tikėjosi sudaryti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, ir neteko svarbaus švietalo artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, rašo laikraštis „Politico“.

„Tai buvo skausminga prezidentui, siekiančiam pergalės užsienio politikos srityje, su kuria jis būtų ėjęs į 2020 metų rinkimus“, – teigia leidinys.

„Atrodo, kad abi šalys buvo ant sutarties pasirašymo slenksčio, bet paskutinę minutę šie planai žlugo, – rašo „Politico“. – Netikėtai situacija viršūnių susitikime apsisuko 180 laipsnių, nors atrodė, kad artėjama prie sandorio, kurį D. Trumpas būtų galėjęs vadinti didžiule pergale. Tačiau jam per spaudos konferenciją teko aiškinti, kodėl abi šalys išvyksta tuščiomis rankomis“.

Baltųjų rūmų atstovai po derybų pabrėžė, kad šalys „tęs pokalbius“. „Prezidentas ir valstybės sekretorius Mikeas Pompeo tvirtino, kad per dvi pastarąsias dienas buvo pasiekta didelė pažanga, – pažymi laikraštis. – M. Pompeo išreiškė viltį, kad šalys artimiausiomis savaitėmis vėl užmegs kontaktus, bet D. Trumpas pabrėžė, kad jis „neįsipareigojo“ dėl trečiojo viršūnių susitikimo“.

Po kelių pokalbių Hanojuje vasario 27-28 dienomis D. Trumpas ir Kim Jong-unas nepasirašė bendro dokumento, tik susitarė tęsti dialogą.

Pirmasis istorijoje JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 08:50

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim jong-unas Vietnamo sostinėje Hanojuje tęsia savo viršūnių susitikimą. Jie ketvirtadienį naujo pokalbių rato susitiko prabangiame viešbutyje „Metropole“. D. Trumpas dar kartą pabrėžė, kad jam nesvarbi „skuba“ pokalbiuose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos.

„Greitis man nėra toks svarbus“, – kalbėjo jis. Svarbu esą yra pasiekti „teisingą susitarimą“ dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo. Kim jong-unas patvirtino, kad ir jo šalis suinteresuota „gerais susitikimo rezultatais“. Jis darysiąs viską, „kas geriausia“, kad būtų pasiektas „nuostabus“ susitarimas. Šiaurės Korėjos lyderis kalbėjo apie „puikų dialogą“ su JAV prezidentu.

Žurnalisto paklaustas, ką Kim Jung-unas manytų apie JAV ryšių biuro Šiaurės Korėjoje atidarymą, jis teigė, kad tai būtų „sveikintina“. D. Trumpas pridūrė, kad tai „gera idėja“.

Ryšių biuras neturi ambasados statuso, tačiau jis reikštų žingsnį santykių tarp Vašingtono ir Pchenjano normalizavimo link. Praėjusį rugsėjį tokį ryšių biurą šalių pasienyje atidarė Šiaurės ir Pietų Korėja.

Kim jong-unas, kalbėdamas su reporteriais, patvirtino ir principinį pasirengimą atsisakyti branduolinio ginklo. Atsakydamas į reporterio klausimą, ar būtų tam pasirengęs, Šiaurės Korėjos vadovas sakė: „Jei nebūčiau, manęs nebūtų čia“. Kim jong-unas taip pat buvo paklaustas, ar ketina imtis konkrečių žingsnių. Į tai jis atsakė: „Kaip tik dabar mes tai aptariame“.

Trečiadienį D. Trumpas ir Kim jon-unas susitiko trumpo pokalbio už uždarų durų ir bendros vakarienės. Abu jie po to teigiamai įvertino savo susitikimą. Tačiau kol kas neaišku, ar buvo pasiekta pažangos pagrindiniu – Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo – klausimu. Ketvirtadienį numatyti išsamesni pokalbiai šia tema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.28; 08:00

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.

Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.

D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.

Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

JAV televizijos kanalo „Fox“ apžvalgininkas Neilas Cavutas pirmadienį pavadino Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu „pasibjaurėtinais“.

Jis, be kita ko, buvo nepatenkintas tuo, kad D. Trumpas nedavė atkirčio Rusijos prezidentui už Maskvos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

„Tai tiesiog neteisinga“, – pareiškė jis televizijos eteryje. „JAV prezidentas užsienyje kalbasi su mūsų didžiausiu priešu, priešininku ar varžovu ir iš esmės leidžia jam sausam išlipti iš balos ir net nė kiek jo nekritikuoja“, – pabrėžė N. Cavutas.

Savo ruožtu konservatyvus politikos komentatorius Guy`us Bensonas, vienas iš televizijos kanalo analitikų, savo tviteryje parašė, kad pirmadienis tapo „viena iš blogiausių dienų“ Trumpui kaip prezidentui.

„Fox“ laikomas konservatorių ruporu ir šiaip jau remia respublikoną D. Trumpą bei jo administracijos vykdomą politiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.17; 07:58

V. Putinas pasiruošęs kompromisams, išskyrus Krymo klausimą? EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nerimauja dėl planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pasak jos, nerimą kelia tai, kad prieš tai buvusio D. Trumpo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu rezultatai buvo kontraversiški.

„Mums visada kelia nerimą, mes žinome, kas yra V. Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Be jokios abejonės, mes labai rimtai žiūrime į šį susitikimą ir į galimus rezultatus. Tuo labiau kad matėme dar vieną įdomų, kontraversišką susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu, kur rezultatai taip pat buvo labai kontraversiški“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje, kur ji dalyvauja NATO viršūnių susitikime.

D. Trumpas prieš išskrisdamas į Briuselį dalyvauti NATO vadovų susitikime sakė, kad susitikimas su V. Putinu jam gali būti lengvesnis nei NATO viršūnių konferencija.

„Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“, – sakė D.Trumpas.

Liepos 16 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 02:30

Prieš pat NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau kelia erzelį. Prieš išskrisdamas į Briuselį, jis antradienį pareiškė, kad iš įvairių susitikimų Europoje susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali „būti lengviausias“. Kartu D. Trumpas atnaujino kritiką dėl per mažų išlaidų gynybai, kurias skiria Europos sąjungininkės.

D. Trumpas trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, penktadienį lankysis Didžiojoje Britanijoje, o pirmadienį Suomijos sostinėje Helsinkyje numatytas pirmasis jo viršūnių susitikimas su V. Putinu. „Yra NATO, Didžioji Britanija (…) ir yra V. Putinas, – Vašingtone sakė D. Trumpas. – Tiesą sakant, V. Putinas gali būti lengviausias – kas galėjo tai pagalvoti?“

Prieš tai D. Trumpas patvirtino savo reikalavimus dėl didesnių europiečių išlaidų gynybai. „NATO šalys turi mokėti DAUGIAU, Jungtinės Valstijos turi mokėti MAŽIAU“, – rašė jis tviteryje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.11; 06:00

Sergejus Lavrovas verkšlena: būtų neteisinga, jei Didžiojo dvidešimtuko susitikime D. Trampas ir V. Putinas neturėtų progos pasikalbėti

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad „tikriausiai nebūtų teisinga“, jei kitą mėnesį Vokietijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu ar kitu formatu nepasikalbėtų su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša „Reuters“. 

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Krasnodaro mieste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje S. Lavrovas dalyvavo kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministru, Rusijos diplomatijos vadovas teigė neturįs ką pridurti prie žiniasklaidos spėlionių apie planus artėjančio viršūnių susitikimo kontekste surengti ir oficialų dvišalį JAV ir Rusijos vadovų susitikimą.

Jis sakė, kad tokiuose renginiuose įprasta, jog šalių vadovų keliai susikerta. Taip gali nutikti ir liepą, nes D. Trampas ir V. Putinas bus tame pačiame pastate. Jei prezidentų keliai išties susikirs, tai bus pirmasis jų susitikimas akis į akį.

S. Lavrovas tikino, kad ypač svarbu būtų tai, jog D. Trampas ir V. Putinas galėtų pasikalbėti apie konfliktą Sirijoje ir pastangas jį išspręsti taikiai.

Slaptai.lt portalas klausia: o gal kaip tik būtų labai šaunu, jei D.Trampas nesusitiktų su V.Putinu. Kam tie susitikimai? Pirmiausia Rusijos prezidentas išveda visus savo kariškius iš Krymo ir Rytų Ukrainos. Štai tada D.Trampui būtų galima trumpai pasišnekėti su V.Putinu. Bet jokiu būdu – ne anksčiau. Pirma Rusija grąžina Ukrainai Krymą, išveda savo kariaunas ir samdinius iš Rytų Ukrainos, oficialiai atsiprašo Ukrainos, tada D.Trampas sutinka išklausyti V.Putiną. Bet ne atvirkščiai. Žodžiu, laukia rimta intriga. Jei D.Trampas veršis paspausti ranką V.Putiui, – būtų blogas ženklas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.29; 05:00

grajauskas_gintaras

XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms?

Jei žiūrėtume istoriškai, nė vienas prabėgęs amžius nebuvo labai nuteikiantis optimizmui – netrūko krizių, katastrofų, revoliucionierių su bombomis. Nieko labai naujo ir stulbinančio XXI a. kol kas neparodė – o jei lygintume su praėjusiu XX a., atnešusiu žmonijai du pasaulinius karus, tai mūsiškis tebėra naivus ir nekaltas it gimnazistė.

Jei reikėtų vienu žodžiu įvardyti, kuo dabartinis amžius skiriasi nuo buvusiųjų, atsakyti galima būtų trumpai: internetas. Su visomis pasekmėmis. Pasaulis galų gale bendrauja – bendrauja taip, kaip niekuomet anksčiau. Tai ne koks fasadinis “viršūnių susitikimas” ar falsifikuota sovietmečio “tautų draugystė”, o tikras žmonių komunikavimas.

Continue reading „Negalvoti apie save pernelyg gerai ir pernelyg dažnai“

nato-little

Il­gai lauk­tas Či­ka­gos (JAV) su­si­ti­ki­mas nu­brė­žė svar­bias gai­res tiek NATO at­ei­ties klau­si­mais, tiek pri­imant eko­no­mi­nius spren­di­mus. Čia vy­ku­sia­me NATO va­do­vų su­si­ti­ki­me bu­vo svars­to­mi NATO ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo, prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos, mi­si­jos Af­ga­nis­ta­ne ir ko­vos su nau­jo­mis grės­mė­mis klau­si­mai.

NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me pri­im­ta 13 do­ku­men­tų. Svar­biau­si – NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo de­kla­ra­ci­ja ir pla­tus gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­ke­tas „NATO pa­jė­gu­mai 2020“ – nu­ma­to efek­ty­vios gy­ny­bos stip­ri­ni­mo prie­mo­nes da­bar ir po de­šim­ties me­tų. Su­tar­ta įgy­ven­din­ti Al­jan­so na­rių tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir są­vei­kos stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­vas „Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba“ ir „Su­jung­to­sios pa­jė­gos“, ku­rios pa­dės efek­ty­viai ir so­li­da­riai pa­nau­do­ti NATO ša­lių ka­ri­nius, fi­nan­si­nius ir tech­no­lo­gi­nius pa­jė­gu­mus. „Iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“ ini­cia­ty­va apims ir Lie­tu­vai ak­tu­a­lias NATO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą ir oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

Continue reading „NATO susitikimas „sudėliojo taškus““