stankeras_foto

Petro Stankero knygoje “Lietuvių policijos batalionai. 1941-1945 metai” (Литовские полицейские батальоны 1941-1945 гг”, “Издательский дом “Вече”, 2009), neskaitant žydų temos (“Žydų policija Lietuvos teritorijoje”), apie kurią mūsų tinklapyje rašyta (“Ir žydai šaudė žydus”), trumpai paliečiama ir kita Lietuvoje labai nepageidaujama tema – “Lenkų problemos Lietuvos žemėje”. Atrodo, netrukus bus neviešai draudžiama rašyti ir rusiškomis temomis, tokiomis, kaip Hitlerio ir Stalino suokalbis 1939-aisiais, 1940-ųjų Lietuvos okupacija, prieškario ir pokario trėmimai ir pan. Kad neerzintumėm Medvedevo ir Putino, kad rusai pirktų mūsų pieną, kad įsileistų vežėjus, kad, pagaliau, neįsiveržtų į Lietuvos teritoriją, kaip tai padarė Gruzijoje. Juk jeigu taip atsitiktų, Europos Sąjungos ekspertai apkaltintų Lietuvą, ne Rusiją, kaip apkaltino Gruziją: abi pusės, matote, kaltos. Ir Kęstutis Girnius tokiai išvadai pritartų, nes Gruzijos atžvilgiu jis neabejoja: ES ataskaita – smūgis Gruzijai. Ne ES jis kaltina, o Gruziją. Man atrodo, geriau būtų sakyti: ES ataskaita – pataikavimas Rusijai. Bet K. Girnius – stipresniųjų pusėje. Gal ne be reikalo pas jį buvo užėję P.Malakausko berniukai?

Continue reading „“Šalin chamus litvinus””

landsbergis 3

Lietuviškų televizijos laidų, kurias mielai žiūriu, kurių iš anksto laukiu, – nėra gausu. Praėjusią savaitę vis tik viena tema įsiminė. Omenyje turiu per LRT parodytą istoriko Alfredo Bumblausko ir prof. Vytauto Landsbergio diskusiją, kurios metu ginčytasi dėl politikų ir istorikų tarpusavio nesutarimų, skirtingų praeities interpretacijų, dažnų istorijos falsifikatų.

2009–ųjų rugsėjo 27-osios “Tūkstantmečio pokalbiai” laidą tikriausiai būtų galima vadinti istorine. Juk per pastaruosius keletą metų istorikas A.Bumblauskas, berods, pirmą kartą suteikė tribūną oponentui, kuris laikosi kitokio, nei jis, požiūrio į Lietuvos praeitį. Bandydamas prisiminti bent jau paskutiniuosius šio istoriko disputus televizijoje, laidų, kuriose dalyvautų ryškesni bumblauskiškosios istorijos traktavimo oponentai, neprisimenu. Jei A.Bumblauskas kartais ir pasikviečia kosmopolitiniam, nihilistiniam Lietuvos istorijos traktavimui prieštarauti drįstančių pašnekovų, tai toks kvietimas vis dėlto suteikiamas išimtinai tiems, kurie ginčijasi tik dėl detalių, smulkmenų, bet, gink Dieve, ne dėl esminių dalykų. Taigi visuomet sukuriama tik regimybė, jog A.Bumblauskas net sušilęs ginčijasi su kitaip manančiais.

Continue reading „Solidus prof. Vytauto Landsbergio antausis istorikui Alfredui Bumblauskui”

azeru_aukos 007

Vienas iš populiariausių, įtakingiausių Azerbaidžano internetinių portalų www.day.az  2009 metų rugsėjo 30 dieną paskelbė interviu su Slaptai.lt redaktoriumi Gintaru Visocku. Interviu pavadintas: «Мне понятна боль азербайджанцев из-за нагорно-карабахской трагедии». Day.az žurnalistas Rasulas Mechtijevas (Расул Мехтиев) klausia, kodėl Slaptai.lt pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria musulmonų – krikščionių tarpusavio santykiams bei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemoms, teiraujasi, koks Slaptai.lt požiūris į Kalnų Karabacho tragediją, domisi, kaip Slaptai.lt sekasi bendradarbiauti su Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos lyderiu Mahiru Gamzajevu. Day.az žurnalistui R.Mechtijevui taip pat smalsu sužinoti, kodėl musulmoniškų temų šiandien nevengia ir krikščioniškosios pakraipos laikraštis “XXI amžius”, su kuriuo portalas Salptai.lt sėkmingai bendradarbiauja ne vienerius metus. Tikimės, jog šis interviu bus įdomus ir Lietuvos skaitytojams. Azerbaidžaniečio Rasulo Mechtijevo ir lietuvio žurnalisto Gintaro Visocko pokalbį pateikiame lietuvių kalba.

Continue reading „“Man suprantamas azerbaidžaniečių skausmas dėl Kalnų Karabacho tragedijos””

azerbaijan

Vienas iš populiariausių, įtakingiausių Azerbaidžano internetinių portalų www.day.az šių metų rugsėjo 30 dieną paskelbė interviu su Slaptai.lt redaktoriumi Gintaru Visocku. Interviu pavadintas: «Мне понятна боль азербайджанцев из-за нагорно-карабахской трагедии». Day.az žurnalistas Rasulas Mechtijevas (Расул Мехтиев) klausia, kodėl Slaptai.lt pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria musulmonų – krikščionių tarpusavio santykiams bei Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų problemoms, teiraujasi, koks Slaptai.lt požiūris į Kalnų Karabacho tragediją, domisi, kaip Slaptai.lt sekasi bendradarbiauti su Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos lyderiu Mahiru Gamzajevu. Day.az žurnalistui R.Mechtijevui taip pat smalsu sužinoti, kodėl musulmoniškų temų šiandien nevengia ir krikščioniškosios pakraipos laikraštis “XXI amžius”, su kuriuo portalas Salptai.lt sėkmingai bendradarbiauja ne vienerius metus. Tikimės, jog šis interviu bus įdomus ir Lietuvos skaitytojams. Azerbaidžaniečio ir lietuvio žurnalistų pokalbį šiandien pateikiame rusų kalba. Artimiausiu metu bus paskelbtas ir lietuviškasis variantas.

Continue reading „Литовский журналист: «Мне понятна боль азербайджанцев из-за нагорно-карабахской трагедии»”

vamzdis_menas

Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Ar pastebėjote, kokius puikius vaizdus galima išvysti, stovint ant Žaliojo tilto? Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų. Kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje galima išvysti vėlais vakarais prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną… Žaliojo tilto stotelėje dažnokai tenka laukti autobuso, todėl turėdavau užtektinai laiko įdėmiai pasižvalgyti. Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuviškas ambicijas.

Na kad ir tos keturios sovietinius karius, darbininkus, inžinierius ir kolūkiečius vaizduojančios figūrų kompozicijos, sustatytos ant Žaliojo tilto kampų. Niekaip nesuvokiu, kodėl tie monstrai iki šiol nenugriauti ir neišvežti į sąvartyną? Kapsuko paminklą iš Rotušės aikštės išvežėme, generolo Černiachovskio paminklą iš Gedimino prospekto ne tik iškėlėme, bet jo vietoje pastatėme monumentą lietuviškojo himno autoriui Vincui Kudirkai, Lenino biustą iš Lukiškių aikštės taip pat senų seniausiai išgabenome. O štai tų keturių gūdžius, niūrius sovietinius laikus menančių kompozicijų nuo Žaliojo tilto nenukėlėme. Kažkodėl patikėjome kelių pseudomenininkų, pseudoarchitektų ir pseudoistorikų sapalionėmis, esą Žaliasis tiltas be sovietinių monstrų nebus toks autentiškas ir tikroviškas. Belaukdamas autobuso kartą atidžiau apžiūrėjau išlikusius sovietinio “meno” reliktus. Kad jie jau gerokai surūdiję, su skylėmis, plyšiais skvernuose, kojose. Nejaugi lauksime, kol subyrės?

Continue reading „Ką pasakytų genialusis rusų humoristas Michailas Zadornovas?”

disidentas_litvinenka

Su Aleksandru Litvinenka nebuvau susitikęs. Tačiau jo kaip į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo veikla domiuosi seniai. Gilinuosi nuo tada, kai šis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas ėmė tvirtinti, jog gyvenamieji namai Maskvoje ir Volgodonske susprogdinti ne čečėnų, bet tuometinės Kremliaus vadovybės užsakymu. O kai viena čečėniška internetinė svetainė 2003-aisiais metais paskelbė, jog Londone nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto besislapstantis perbėgėlis A.Litvinenka viešai atsakinėja į jam elektroninio pašto pagalba atsiųstus klausimus, nedelsdamas nusiunčiau savuosius. Teiravausi, kiek dėl Lietuvos politinių ir ekonominių bėdų kaltos būtent Kremliaus kurpiamos intrigos, kokiomis priemonėmis dabar Rusija spaudžia Lietuvą ir kokiomis priemonėmis stengsis mus įtakoti ateityje. Po kelerių valandų sulaukiau atsakymo, kuris paliko gilų įspūdį ir kuris, mano supratimu, aktualus ir šiandien. Mat kai kurias A.Litvinenkos įžvalgas nūnai patvirtina ne itin džiugi realybė. Na kad ir JAV prezidento Barako Obamos sprendimas Čekijoje ir Lenkijoje nebedislokuoti itin Rusiją erzinusių karinių radarų, skirtų fiksuoti Europos link paleistas tolimojo nuotolio raketas. Praha ir Varšuva susirūpinusios, nes neteko papildomų saugumo garantijų, o Maskva džiūgauja, privertusi tiek Vašingtoną, tiek kai kurias Europos valstybes atsižvelgti į jos egoistinius interesus. Tad ar nebuvo A.Litvinenka teisus, 2003-aisiais teigęs, jog Vakarai tokioms valstybėms kaip Lietuva tik žodžiais padės?

Continue reading „Istorija, kurios Kremlius nenori net girdėti”