Vladimiras Putinas

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Saulius Kizelavičius

Dpa-ELTA informacinės agentūros sausio 30-ąją pranešė, kad Armėnija kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), prašydama pagalbos padedant nutraukti Azerbaidžano šiuo metu vykdomą ginčijamo Karabacho blokadą.

Ko iš tiesų siekia Jerevanas? Armėnija trokšta, kad TTT oficialiai lieptų Azerbaidžanui nutraukti blokadą, dėl kurios, pasak Jerevano, į Karabachą nepatenka gyvybiškai svarbios atsargos, įskaitant maistą, vaistus ir degalus. Armėnijos teigimu, taip Azerbaidžanas šiame regione, kuriame gyvena apie 120 tūkst. etninių armėnų, vykdo „etninį valymą“.

TTT nuosprendžio šiuo klausimu tikimasi per kelias savaites.

Azerbaidžanas savo ruožtu kaltina Armėniją mėginant į Karabachą perkelti įvairios ginkluotės, tvirtina, jog civilių prekėms nėra jokios blokados. Baku sako, kad azerbaidžaniečiai nedaro nieko tokio, kas pažeistų dabartinių paliaubų sąlygas.

Azerbaidžaniečiai protestuoja Lačino kelyje

Ši nedidelė informacija byloja, kad Nikolas Pašinianas vėl begėdiškai meluoja. Pirma, Karabachas, remiantis tarptautine teise, priklauso Azerbaidžanui. Tad oficialusis Baku niekaip negali blokuoti jokių kelių ir keliukų Karabacho regione. Tie keliai ir keliukai – tai Azerbaidžano teritorija. Antra, Baku nevykdo jokio etninio valymo. Azerbaidžaniečiai neišvijo iš Karabacho lauk nė vieno taikiai nusiteikusio civilio armėno: gyvenkite, bet privalote susitaikyti, jog Karabachas yra Azerbaidžano teritorija. Tik tiek. Trečia, civiliams žmonėms gyvybiškai svarbios prekės, įskaitant maistą, vaistus ir degalus, tikrai įvežamos bei išvežamos be trukdžių. Azerbaidžanas neleidžia įvežti tik draudžiamų daiktų – ginklų, šaudmenų, minų, narkotikų. Azerbaidžanui rūpi, kad slapta nepatektų įvairiausio plauko šnipai ir teroristai. Azerbaidžanas stebi, jog iš Karabacho be jo leidimo nebūtų išvežamos naudingosios iškasenos.

Tačiau Armėnijos premjeras svaidosi nepagrįstais kaltinimais šiandien ne tik į kairę, bet ir dešinę. Jam jau neužtenka Tarptautinio Teisingumo Teismo. Kaip skelbia AFP-ELTA, N. Pašinianas sausio 31-ąją paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną imtis „būtinų“ veiksmų, kad šis padėtų atidaryti svarbų koridorių į Karabachą. Antradienį per pokalbį telefonu su V. Putinu ponas N. Pašinianas „pabrėžė, kaip svarbu, kad Rusija imtųsi būtinų veiksmų“ krizei įveikti.

Ką reiškia toks prašymas? N. Pašinianas norėtų, kad Rusija savo tankais pultų azerbaidžaniečių protestuotojus, prižiūrinčius vienintelį kelią į Karabachą iš Armėnijos pusės? Žvelgiant pro demokratijos akinius, azerbaidžaniečiai nedaro nieko blogo: jie protestuoja prieš neteisėtas armėnų verslininkų kasybas Karabache (per tris dešimtmečius, kol Karabachas buvo armėnų separatistų rankose, armėnų verslininkai darė, ką norėjo: pelnėsi išveždami naudingąsias iškasenas, įskaitant auksą, masiškai kirto miškus, puoselėjo taršias gamybas).

Azerbaidžaniečiai pasipiktinę vadinamaisiais rusų taikdariais, neleidžiančiais patikrinti, kas dedasi kasyklose

Taigi akivaizdu, kad N. Pašinianas tiesiog primityviai meluoja, skelbdamas pavojus dėl „humanitarinės katastrofos“ Karabache. Ar Vakarai patikės šiais melais? Vienintelė išeitis: Jerevanui reikia susitaikyti su karčia tiesa – Karabachas niekad nebuvo armėnų, Karabachas visuomet priklausė Azerbaidžanui. Šiandien Karabachas po trijų dešimtmečių neteisėtos okupacijos grįžta tikriesiems šeimininkams. Tvirtinti, esą azerbaidžaniečiai vykdo „etninį valymą“, – didžiausia niekšybė. Tai Jerevanas per pastaruosius dešimtmečius pačiais žiauriausiais būdais vijo azerbaidžaniečius – vijo ne tik iš Karabacho, bet ir iš Jerevano.

Vakarams būtina įsidėmėti visiems laikams: reikalaudamas pagalbos iš karinio nusikaltėlio V. Putino ponas N. Pašinianas atskleidė savo tikrąjį veidą.

Ar po šių pareiškimų NATO ir Europos Sąjunga turi bent menkiausią teisę pasitikėti  N. Pašinianu? Taip, Maskvos interesai akivaizdūs – siekia išlaikyti savo kaip tarpininkės tarp buvusių sovietinių respublikų vaidmenį. Bet kur atvedė Maskvos politika, puikiai pamatėme praėjusių metų vasario mėnesį, kuomet Kremlius pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.

Kur gali atvesti paskutinieji N. Pašiniano maldavimai – taip pat akivaizdu. Vardan galimybės išlaikyti savo rankose Armėnijai niekad nepriklausiusį Karabachą ponas N. Pašinianas kursto naują karą?

2023.02.02; 00:30

SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.

Helsinkis, sausio 16 d. (ELTA). Interviu Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ Suomijos prezidentas Saulis Niinistö įspėja, kad Rusijos strategija Ukrainoje pasikeitė, praneša portalas „Yle“.
 
„Tai ne šiaip karas tarp kareivių. Tai karas prieš Ukrainos visuomenę, infrastruktūrą ir paprastus žmones. Putinas lošia pokerį ir ant kortos pastatė viską“, – sako Suomijos valstybės vadovas.
 
S. Niinistö interviu piešia niūrų dabartinės karinės situacijos vaizdą. Pasak jo, padėtis kur kas blogesnė nei buvo galima manyti prieš metus.
 
„Iš pradžių atrodė, kad Putinas tiesiog padarė didelę klaidą, nusprendęs, jog pakaks tik pagrasinti Ukrainai. Bet viskas, kas vyksta, ypač pastaraisiais mėnesiais, byloja ką kita“, – konstatuoja Suomijos prezidentas.
 
UNIAN primena, jog sausio 14 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija ruošiasi ilgam karui.
 
Jos duomenimis, Rusijos ekonomikos ir karinio-pramoninio komplekso reorganizavimo priemonės rodo, kad Rusijoje ketinama įvesti karinę padėtį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.01.16; 09:00
Trumposios naujienos

Vašingtonas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino įsakymas dėl dviejų dienų paliaubų per stačiatikių Kalėdas Ukrainoje yra tik bandymas gauti atokvėpio savo karo veiksmams.
 
„Jis buvo pasirengęs gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias, – sakė J. Bidenas, pridurdamas: – Manau, kad jis tiesiog bando įkvėpti oro“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.06; 03:00
Trumposios naujienos

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Maskva, gruodžio 27 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbraukė JAV lyderį Joe Bideną iš sąrašo asmenų, kuriuos sveikins su Naujaisiais metais.
 
„Šiuo metu abipusis priešiškumas toks didelis, kad sveikinimų tikrai nebus“, – pirmadienį naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą.
 
Ar sveikinimų iš Maskvos Naujųjų metų proga neturėtų tikėtis ir vadovai kitų šalių, kurias Rusija dėl sankcijų vadina nedraugiškomis ar priešiškomis, atstovas nepasakė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.27; 08:02
Gordijo mazgas

Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotr.

Oslas, gruodžio 10 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Osle apdovanoti Nobelio taikos premijos laureatai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Jie ragino tęsti kovą prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą „beprotišką ir nusikalstamą įsiveržimą į Ukrainą“, praneša AFP.
 
Nobelio komitetas už žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sugyvenimo palaikymą autoritarizmo akivaizdoje pagerbė įkalintą Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, Ukrainos žmogaus teisių organizaciją „Pilietinių laisvių centras“ ir Rusijos žmogaus teisių gynimo organizaciją „Memorial“.
 
Prestižiškiausias apdovanojimas pasaulyje nei kiek nenusilpnino šių trijų laureatų ryžto kovoti prieš žmogaus teisių pažeidimus.
„Ukrainos žmonės nori taikos labiau nei kas nors kitas pasaulyje. Tačiau šalis, kuri yra puolama, negali pasiekti taikos sudėdama ginklus“, – sakė „Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijčiuk.
 
Įkurtas 2007 m. šis centras rinko informaciją apie karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos kariai, įskaitant gyvenamųjų pastatų, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių bombardavimą, evakuacijos koridorių apšaudymą, žmonių prievartinę deportaciją ir kankinimus.
O. Matvijčiuk AFP žurnalistams prieš renginį sakė, kad savo kalbą, kurią planavo sakyti per apdovanojimų ceremoniją, jai teko rašyti žvakių šviesoje nes Rusija bombarduoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
 
Per devynis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesius „Pilietinių laisvių centras“ užfiksavo daugiau nei 27 000 Rusijos karo nusikaltimų, kurie, pasak moters, tėra tik ledkalnio viršūnė.
 
„Karas žmones paverčia skaičiais. Mes turime žinoti visų karo nusikaltimų aukų vardus“, – atsiimdama apdovanojimą emocingai kalbėjo O. Matvijčiuk.
 
Oslo rotušėje ji dar kartą pakartojo, kad reikia įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų V. Putiną, jo bendrininką, Baltarusijai vadovaujantį Aliaksandrą Lukašenką ir kitus karo nusikaltėlius.
 
Tuo metu kitas Nobelio taikos premijos laureatas Janas Račinskis, organizacijos „Memorial“ vadovas, pasmerkė Rusijoje tebegyvuojančias imperines ambicijas, kurias ši perėmė iš Tarybų Sąjungos.
 
Nobelio taikos premijos laureatai pasmerkė „beprotišką“ V. Putino karą. EPA-ELTA nuotrauka

Jis pareiškė, kad V. Putinas ir jo „ideologiniai tarnai“ pasinaudojo „kova prieš fašizmą“ savo pačių politiniais interesais ir tai naudoja pateisindami savo beprotišką ir nusikalstamą karą prieš Ukrainą.
 
Įkurta 1989 m. organizacija „Memorial“ daug metų skleidė informaciją apie Josifo Stalino totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus, siekė išsaugoti aukų atminimą ir rinko informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.
 
Tačiau Rusijos režimui siekiant užgniaužti opoziciją ir žiniasklaidą, Rusijos aukščiausiasis teismas 2021 m. pabaigoje nurodė uždaryti organizaciją, o spalio 7 d., tą pačią dieną kai buvo paskelbti Nobelio taikos premijos nugalėtojai, „Memorial“ biure buvo įvykdytas reidas.
 
„Šiandien politinių kalinių skaičius Rusijoje yra didesnis nei jų iš viso buvo Tarybų Sąjungoje „perestroikos“ pradžioje XX a. 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė J. Račinskis.
 
Trečiasis Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis, žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ įkūrėjas, yra sulaikytas nuo 2021 m. liepos ir laukia teismo po to, kai Minsko režimas pradėjo susidorojimą su protestuotojais.
 
Jam nebuvo leista perduoti savo kalbos, kuri būtų perskaityta ceremonijos metu. Tačiau apdovanojimą vyro vardu atsiėmė jo žmona Natalija Pinčiuk, pasidalinusi anksčiau A. Beliackio išsakytomis mintimis.  
 
N. Pinčiuk citavo savo vyrą, kuris ragino kovoti prieš tarptautines diktatūras ir sakė, kad Rusija bando Ukrainoje įvesti diktatūrą. O tokioje diktatūroje, kaip ir Baltarusijoje, nebūtų klausoma pavergtų žmonių balso, būtų įkurtos Rusijos karinės bazės, įvesta ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir vykdoma kultūrinė bei lingvistinė rusifikacija.
 
„Gėris ir teisybė privalo būti apginti“, – sakė N. Pinčiuk.
 
Šeštadienį kita apdovanojimų ceremonija vyks ir Stokholme, kur bus pagerbti Nobelio premijos laureatai medicinos, fizikos, chemijos literatūros ir ekonomikos srityse.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.12.11; 08:00
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų

Maskva, gruodžio 10 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Kremlius gali pakeisti šalies karinę doktriną ir sudaryti galimybę prevenciniam smūgiui, kad „nuginkluotų priešą“, taip užsimindamas apie branduolinio ginklo panaudojimą, informuoja AFP.
 
Lankydamasis Kirgizijoje jis atsakė į žurnalisto klausimą, kai buvo paprašytas patikslinti anksčiau išsakytas savo mintis apie branduolinį ginklą. Prieš kelias dienas jis teigė, kad branduolinio karo rizika didėja, tačiau Rusija pirmoji nesmogtų.
 
Tačiau penktadienį jis pareiškė, kad Maskva svarsto galimybę pereiti prie „prevencinio smūgio“ koncepcijos.
 
Pasak V. Putino, JAV laikosi prevencinio smūgio teorijos ir vysto „nuginkluojančio smūgio“ sistemą, kai pasitelkiant modernią ginkluotę būtų smogiama priešo kontrolės centrams, kad šis negalėtų atsakyti. Tuo metu, anot jo, Rusijos strategija remiasi atsakomuoju smūgiu po to, kai būtų užfiksuotas raketų paleidimas prieš Rusijos teritoriją.
 
V. Putinas sako, kad Kremlius svarstys ar Rusijai „reiktų pereiti prie JAV idėjų“ tam, kad užtikrintų savo saugumą.
Vladimiras Putinas. Montažas. Laukiama nesulaukiama jo mirties
 
Rusijos prezidentas aiškino, kad šios šalies sparnuotosios raketos ir hipergarsiniai ginklai „daug modernesni ir efektyvesni“ nei JAV sistemos.
 
Trečiadienį jis perspėjo, kad kyla įtampa dėl branduolinių ginklų, bet Maskva pirmoji jų nepanaudotų. Tačiau jis taip pat sakė, kad jeigu Rusija jokiomis aplinkybėmis branduolinio ginklo nepanaudos pirmoji, tai reiškia, kad nepanaudos jų ir antroji, nes po branduolinio smūgio prieš Rusiją turėtų ribotas galimybes atsakyti tuo pačiu.
 
JAV Valstybės departamentas komentuodamas Rusijos vadovo žodžius pareiškė, kad V. Putino pasisakymai apie branduolinį karą yra visiškai neatsakingi.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.12.11; 08:00
Trumposios naujienos

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis. EPA – ELTA foto

Naujasis Delis, gruodžio 9 d. (ELTA). Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, anot žiniasklaidos, atmetė asmeninio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę šiais metais.
 
Priežastis – V. Putino grasinimai, esant reikalui, kare prieš Ukrainą panaudoti branduolinį ginklą, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
 
Indijos premjeras ir Rusijos prezidentas paprastai kartą per metus surengia viršūnių susitikimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.10; 06:01
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Per pastaruosius keletą mėnesių peržiūrėjau dar kelias dešimtis išsamių video interviu, kaip, kur ir kodėl krypsta Ukrainos gynyba. Tarp tų, su kurių nuomone susipažinau, – Markas Feiginas, Aleksejus Arestovičius, Michailas Podoliakas, Julija Latynina, Gary Tabachas, Andrėjus Ilarionovas, Jurijus Švecas, Andrėjus Piontkovskis, Sergejus Aleksašenko, Dmitrijus Gordonas, Olegas Ždanovas, Borisas Pinkus, Jurijus Felštinskis…

Beje, JAV gyvenančio istoriko J.Felštinskio pastabų klausiausi vos prieš savaitę Vilniuje, kai Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jį, pristatantį į lietuvių kalbą išverstą knygą „Trečiasis pasaulinis karas“, kamantinėjo žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

Žodžiu, sugaišau dešimtis valandų, youtube.com erdvėje klausydamasis komentarų ginkluotės tiekimo Ukrainai tema. Atvirai kalbant, nesigailiu tiek daug dėmesio skyręs šiai problemai. Ji – labai svarbi. Greičiausiai – pati svarbiausia. Tik nuo ginklų gausos ir modernumo priklauso, ar Kremlius bus pažabotas (drąsos, profesionalumo, ištvermės, Tėvynės meilės ukrainiečių kariai turi užtektinai).

Todėl dar sykį brėžiu savąsias išvadas, ar tikrai Vakarai užtektinai gabena į Ukrainą sunkiosios, puolamosios ginkluotės?

Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24

Ir vėl priverstas būti pesimistu. Išvados – liūdnos. Įtikinamesnės, svaresnės šių eilučių autoriui pasirodė nuomonės tų, kurie įsitikinę, jog Vakarai atseikėja Kijevui tik tiek, jog šis nežlugtų. O sunkiosios puolamosios ginkluotės, kuri leistų Ukrainai pereiti į rimtą kontrpuolimą ir per keletą mėnesių išvyti okupantus iš visų savo žemių, įskaitant Krymą, – vis dar tabu. Pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija elgiasi skūpiai todėl, kad jų karinių miestelių angarai pustuščiai, mat ankstesnės Berlyno ir Paryžiaus valdžios nusikalstamai nesirūpino savo saugumu. O štai JAV prezidento Joe Bideno administracija net nepajustų, jei Ukrainai duotų tiek, kiek reikia, nes Amerikos garažuose, angaruose, dykumose po tentais – užtektinai puolamųjų ginklų. Perduoti Ukrainai ne 40, bet 400 vienetų Himars – vieni juokai. Nes Amerika jų turi tūkstančius. Taip pat ir atidavusi ukrainiečiams 400 moderniausių tankų Amerikos kariuomenė nepajustų nuostolių (tai – G. Tabacho pastabos). Deja, šiandieninė JAV prezidento administracija neskuba. Kodėl?

Vienoje iš paskutiniųjų oficialaus Ukrainos atstovo A. Arestovičiaus komentare nuskambėjo štai toks palyginimas: ukrainiečiams kol kas tiekiami artilerijos įrenginiai, iš kurių paleisti sviediniai teskrieja apie 100 kilometrų, kai iš Rusijos ginklų paleistos raketos lekia apie 2 tūkst. kilometrų. Žodžiu, Ukrainai tiekiami vakarietiški sviediniai, kurie net dvidešimt kartų silpnesni už rusiškus pajėgumus! Leiskite ironiškai pasiteirauti, kaip ukrainiečiai laimės karą, jei skirtumai – tokie drastiški?

Todėl šių eilučių autoriui neapsiverčia liežuvis ištarti: „oficialusis Vašingtonas rimtai padeda Ukrainai“. Greičiau norėtųsi pasakyti: „J. Bideno administracija tyčiojasi iš Ukrainos“.

Garry Tabax

Bet taip viešai kritikuoti J. Bideno – nepatartina. Dar senukas supyks, ir Ukraina nebesulauks jokios pagalbos. Juk gegužės 9-ąją pasirašytą įstatymą dėl lendlizo Baltųjų rūmų šeimininkas įžūliai numuilino. Lendlizu, kuris suteikia prezidentui teisę Ukrainai skubiai teikti pačios naujausios ir galingiausios ginkluotės be apribojimų (A. Ilarionovo pastaba), senolis J. Bidenas dar nė sykio nepasinaudojo. Šiuo kanalu Ukrainai neperduota ginklų nė už vieną dolerį (A. Ilarionovo tvuirtinimas).

Tad kodėl Vašingtonas pastaruosius keletą mėnesių apgaudinėjo tarptautinę bendruomenę, esą ginklai tuoj tuoj ims plaukti į Ukrainą taip sparčiai, kad ukrainiečių kariai bus priversti sušukti: „ačiū, jau užtenka, jau visko turime, ko reikia pergalei“?

Esama kelių versijų. Viena iš jų – Joe Bidenas asmeniškai nekenčia Ukrainos, kurioje, regis, ne itin sėkmingai verslą kūrė jo sūnus. Kokia antroji? Šiandieninis Vašingtonas nenori Rusijos pralaimėjimo, nes, žlugus Kremliui, subyrėtų visa iki šiol konstruota tarptautinių santykių politika: senuosius žaidėjus pakeistų naujieji. Tiksliau tariant, įpratęs derėtis su Maskva nuo šiol Vašingtonas, o taip pat – Paryžius bei Berlynas, būtų priversti derinti savo pozicijas su Ukraina, kurios iki 2022-ųjų karo nelaikė rimta valstybe.

Trečioji versija štai tokia: J. Bidenas paniškai bijo, jog, įstumtas į kampą, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas panaudos atominį ginklą. Todėl ir trypčioja vietoje, baimindamasis Trečiojo pasaulinio atominio karo.

Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto

Man regis, trečioji versija – pati įtikinamiausia ir pavojingiausia. Jei sukriošusį Leonidą Brežnevą primenantis J.Bidenas baiminasi Kremliaus atominio šantažo, vadinasi, Baltijos šalys … nėra saugios. J.Bideno teatrališki pareiškimai, esą JAV gins kiekvieną NATO centimetrą, – nieko neverti. Užteks sumaniusiam Lietuvą, Latviją ir Estiją okupuoti V. Putinui (ar jį pakeisiančiam žmogui) viešai pagrūmoti masinio naikinimo ginklais, ir J.Bidenas bei jo bendraminčiai nusileis Kremliui. Negi dėl trijų mažyčių valstybėlių prie Baltijos jūros amerikiečiai velsis į atominį karą su didžiąja Rusija?

Kokia tuomet išeitis? Vienintelė išeitis – liaukimės bijoję V.Putino šantažų. Jei norime taikos, ramybės, teisingumo, gerbūvio, privalu sutriuškinti Rusijos kariauną be skrupulų. Jei elgsimės drąsiai, ryžtingai, žiauriai, V. Putinas pabūgs. Jei trypčiosime vietoj ar net trauksimės atgalios, V. Putinas dar labiau įžūlės. Štai vienintelis tikras kelias, vienintelis rimtas receptas. Rusijai jau užtektinai paaukota. V.Putino apetitas tik auga. Jei jis dabar nebus įtikinamai sustabdytas, ilgainiui Kremlius pareikalaus ne tik Lenkijos, ne tik Baltijos šalių, bet galbūt ir Aliaskos. Ką tada darys J.Bidenas?

Tiesa, Prancūzija, Vokietija, JAV vis dažniau ir garsiau apgailestauja, jog anksčiau nepastebėjo, koks pavojingas, klastingas ir žiaurius V.Putinas. Net prisipažįsta, kokia teisi buvo Lietuva, senų seniausiai perspėjusi Pasaulį apie Rusijos keliamus pavojus. Tik aš kažkodėl netikiu Vakarų nuoširdžia atgaila (patikėsiu tik tuomet, kai bent jau viešai bus pasmerkta Angela Merkel ir jos visi satelitai Paryžiuje). Mat kalbos per daug dažnai skirdavosi nuo konkrečių darbų. Toji vokiečių brigada, kuri jau dislokuota ar dar tik bus dislokuota Lietuvoje, – labai gerai. Bet ar jos vadovybė, Rusijos kariaunai priartėjus prie Lietuvos, nesulauks Berlyno įsakymo kuo skubiau bėgt namo, nes išsigimėlis V. Putinas pagrūmojo atominiu piršteliu?

Net į amerikiečių karius žiūriu rezervuotai, kol JAV prezidentauja J.Bidenas, 2022-ųjų vasario mėnesį kvietęs Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su šeima sprukt į Ameriką – palikti Ukrainą likimo valiai.

Joe Bidenui sukako 80 metų. EPA – ELTA foto

Jūs klausiate, kokiais kariais tuomet pasitikiu? Kur kas ramiau jausčiausi, jei Lietuvoje būtų dislokuoti … ukrainiečių kariai. Taip, būtent taip – šiandien pasitikiu tik ukrainiečių kariais. Jie drąsiai, ištikimai, sumaniai nuo Rusijos invazijos gina visą Vakarų pasaulį. Ukraina realiai gina JAV, NATO ir Europos Sąjungą. Tuo tarpu JAV, NATO ir ES, deja, kol kas tik simboliškai talkina ukrainiečiams.

Jei norime padėti mus nuo Rusijos okupacijos saugantiems ukrainiečių kariams, privalome viešai, triukšmingai, atvirai rėžti JAV administracijai į akis: jei neduodate Ukrainai rimtų ginklų – nusižengiate padorumui, sąžiningumui, teisingumui.  Pone J. Bidenai, jūs nusikalstamai vilkinsite karą, jei artimiausiu metu nepadovanosite Ukrainai užtektinai sunkiųjų tankų, sunkiųjų artilerijos įrenginių, toliašaudžių sviedinių, moderniausių naikintuvų, oro gynybos sistemų.

2022.11.29; 10:08

Trumposios naujienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kubos Miguelis Diazas Canelis. EPA – ELTA foto

Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kubos Miguelis Diazas Canelis antradienį kartu kritikavo Vakarų sankcijas savo šalims. „Mes visada buvome prieš ribojimus, embargą, blokadas ir panašius dalykus“, – sakė V. Putinas susitikime Kremliuje.
 
M. Diazas Canelis pastebėjo, kad abi šalys yra „nesąžiningų ir savavališkų sankcijų“ taikinys, o „jankių imperija yra bendras priešas, kuris manipuliuoja didele pasaulio dalimi“.
 
Abiejų šalių vadovai Maskvoje atidengė mirusio Kubos revoliucijos lyderio ir ilgamečio prezidento Fidelio Castro bronzinę statulą. V. Putinas gyrė dešimtmečių draugystę su Kuba ir ragino siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo tarp abiejų šalių. M. Diazas Canelis konfrontacijoje su Vakarais stojo į Rusijos pusę ir padrąsino Maskvą būti tvirta.
 
Rusijos įtaka Kubai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo sumažėjo, tačiau pastaraisiais metais išgyvena sugrįžimą. Kuba jau daugiau kaip 60 metų jaučia JAV sankcijų poveikį. Rusija beprecedenčių Vakarų sankcijų sulaukė po invazijos į Ukrainą.
 
M. Diazas Canelis tikisi, kad vizitas Rusijoje padės išjudinti sunkumų patiriantį savo šalies energetikos sektorių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Žvalgyba

Rusijos propagandistai. Montažas

Lietuvos kariuomenė praneša, kad šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos srautas.
 
Tačiau pats propagandos retorikos tonas tapo agresyvesnis, pranešime žiniasklaidai pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
 
Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų (rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai).
 
Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų.
 
„Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – skelbiama pranešime.
 
V. Putinui rugsėjo 21 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis. Aktyvuoti visi medijų pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO.
 
„Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tik nuo minėtos datos nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“, – pranešime pastebi analtikai.
 
Teigta, kad Vakarų vadovybė „iš tikrųjų sėdi Kijeve“ ir vadovauja karinėms operacijoms Ukrainoje. Išsakyti pareiškimai, kad kolektyviniai Vakarai tariamai įgyvendina savo planus sunaikinti Rusiją – neva visa jų karo mašina kovoja prieš Rusiją, o ukrainiečiai veikia kaip kamikadzės – mirtininkai, „sėdintys“ ant svetimų ginklų, aukodamiesi vardan Aljanso ambicijų.
 
Nors mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tapo kone atviru ne specialiosios karinės operacijos, o tiesioginio karo, vykdomo Ukrainoje, paskelbimu, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.
 
Analitikai pabrėžia, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21-oji diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija.
 
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

„Siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 d. platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – rašoma pranešime.
 
Taip pat siekta menkinti Baltijos šalis, esą, reaguodamas į Rusijoje paskelbtą dalinę mobilizaciją „nervingos“ Lietuva, Latvija ir Estija „pučia skruostus“ grasindamos duoti Rusijai atsaką, taip „bėgdamos savo šeimininko – JAV – priešakyje ir siekdamos pelnyti jo pagyras. Publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.
 
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27 d. dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.
 
„NATO ir Vakarų valstybės kaltintos, pradėjusios „branduolinį šantažą“. Esą, kai kurių lyderiaujančių Aljanso valstybių aukšto rango atstovai pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Teigta, kad „į pensiją išėjusiems idiotams su generolų laipsnių juostelėmis“ nereikėtų gąsdinti Rusijos kalbomis apie NATO „smūgius Krymui“, nes jo apsaugai gali būti panaudoti bet kokie, tarp jų strateginiai branduoliniai ginklai. Kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“, – rašoma pranešime.
 
Rugsėjo 27 d., įvykus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, propagandinėje žiniasklaidoje kilo didžiulė „Nord Stream“ isterijos banga. Atsakingi Rusijos pareigūnai netruko sabotažu apkaltinti JAV, nes neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.
 
„Priešiškuose informacijos šaltiniuose platintos žinutės, kad neva: (a) JAV ir ES surengė sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekį; (b) JAV atakavo „Nord Stream“ dėl finansinės naudos; (c) už sabotažą yra atsakingas NATO aljansas, tačiau veikė apmokyti Ukrainos diversantai; (d) Baltijos šalys pačios surengė sabotažą; (e) Rusija, esą, turi įrodymų, jog kaltininkė yra JAV“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.
 
Per praėjusį mėn. užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį (tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto), tačiau Lietuvos-Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.
 
Kaip ir anksčiau, daugiausia reaguota į Lietuvos užsienio politikos prioritetus – paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose, siekiant strateginių užsienio politikos tikslų.
Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
 
Plataus masto Rusijos politikų ir diplomatų reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 d. nebeįsileisti Rusijos Federacijos piliečių (analogiškus sprendimus rugsėjį priėmė taip pat Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija). Teigta, kad šį sprendimą priėmę politikai yra neva JAV piliečiai, veikiantys prieš savo šalių interesus. Esą, tai diskriminacinio pobūdžio sprendimas, dėl kurio Rusija turi imtis asimetrinių ir veiksmingų priemonių prieš Baltijos šalis. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams. 
 
„Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas“, – pranešime pažymi analitikai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.19; 15:00
Gordijo mazgas

Vladimiro Putino fizionomija

Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalis, o konfliktas iš viso gali trukti 10 metų.
 
Kaip praneša sekmadienį UNIAN, tai pareiškė ukrainiečių ekonomistas ir politologas Olehas Soskinas.
 
„2014 metais aš sakiau, kad karas truks 10 metų. Ir štai, pirmasis karo etapas truko 8 metus. Dabar prasidėjo antrasis to karo etapas“, – teigė ekspertas.
 
Jis prognozuoja, kad į karą dar įsijungs Baltarusija. O tai atsitiks tada, kai Putinas galutinai „prispaus“ Lukašenką, pavyzdžiui, Rusijos armijai patyrus pralaimėjimą Chersono srityje.
 
„Bet klausimas – kur pasuks (Baltarusijoje formuojama bendra Rusijos ir Baltarusijos) grupuotė? Į Lenkiją, Lietuvą, Latviją?“ – spėliojo politologas. Anot jo, dabar Putinas svarsto, kaip pakelti eskalacijos lygį.
 
O. Soskinas patikslino, kad 10 karo metų reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2022-ųjų. Ir invazija nesibaigs Ukrainoje, teigė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atsikovoti  savo teritoriją ir anksčiau, bet karas išplis.
 
„Putinas turi pereiti prie naujo eskalacijos etapo, jis turi įtraukti į šį karo verpetą kitus subjektus. Pirmiausia turi būti įtraukta Baltarusija. Ir jam reikalingas Baltijos frontas“, – mano ukrainiečių ekonomistas.
 
Spalio 10 d. Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Putinu dislokuoti bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:12
Trumposios naujienos

Vladimiro Putino fizionomija

Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „nemato reikalo“ susitikti deryboms su JAV kolega Joe Bidenu, įtampai su Vašingtonu išaugus dėl daugybės klausimų, įskaitant Maskvos invaziją į Ukrainą.
 
„Turėtume jo paklausti, ar jis pasirengęs surengti su manimi tokias derybas, ar ne. Tiesą sakant, nematau reikalo“, – sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą susitikimą su J. Bidenu lapkritį numatomo G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
 
V. Putinas pridūrė, kad dar nenuspręsta, ar jis dalyvaus Indonezijos rengiamame viršūnių susitikime.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.15; 10:18
Trumposios naujienos

Oleksijus Arestovičius – Politeka televizijos svečias

Berlynas, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius tikisi, kad Kyjivas vėliausiai per pusantro mėnesio atsikovos Rusijos aneksuotą Chersono sritį.
 
Kalbėdamas su Vokietijos laikraščiu „Die Zeit“, jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai mėgins priversti Ukrainą perkelti dalinius iš Chersono į šiaurę, tačiau jam tai nepavyks.
 
Paklaustas, kokios situacijos jis tikisi praėjus metams nuo karo pradžios vasario gale, O. Arestovyčius pareiškė: „Manau, kad kitų metų vasarį V. Putinas gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai paskutinysis jo džiokeris“.
 
Tačiau, anot O. Arestovyčiaus, žmonės Ukrainoje nebijo branduolinio ginklo. „Net jei rusai panaudos 10-20 taktinių branduolinių raketų, tai neužbaigs karo“, – kalbėjo jis. Rusija esą neturės pakankamai žmonių užkariavimui.
 
V. Putinas turėtų paleisti šimtus taktinių branduolinių raketų, tęsė O. Arestovyčius. Tačiau šis kiekis reikštų grėsmę visai Europai, vėjas išnešiotų radioaktyviąsias dulkes kitapus sienų. Jei tai paveiks NATO šalis, tuomet bus amerikiečių reakcija,. „Kitas etapas būtų branduolinis karas, civilizacijos pabaiga. Nemanau, kad V. Putinas to norėtų“, – kalbėjo patarėjas.
 
Komentuodamas gandus, kad Ukraina atsakinga už Rusijai svarbaus Krymo tilto sprogimą, O. Arestovyčius buvo santūrus. „Tikrai nemanau, kad tai buvome mes“, – sakė jis. Išpuolis prieš tiltą esą yra tobulas pasiteisinimas V. Putinui pakelti karą į kitą lygį. „Galbūt tai buvo patys rusai arba tai buvo čečėnai. Aš nežinau“, – sakė O. Arestovyčius. Bet kokiu atveju rusams esą skubiai reikia lūžio.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.13; 10:45
Trumposios naujienos

J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, spalio 7 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nejuokauja“, kalbėdamas apie galimą branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, Baltųjų rūmų spaudos tarnyba citavo J. Bideno žodžius, pasakytus Demokratų partijos lėšų rinkimo renginyje Niujorke.
 
Prezidentas sakė nemanąs, kad yra koks nors būdas panaudoti taktinį branduolinį ginklą, kuris nesibaigtų „Armagedonu“.
 
Rusija neseniai aneksavo keturis Ukrainos regionus, taip pažeisdama tarptautinę teisę, o V. Putinas pareiškė, kad Maskva laikys Ukrainos atakas prieš tuos regionus išpuoliais prieš pačią Rusiją ir panaudos visas priemones jiems apginti.
 
Vašingtonas jau kurį laiką siunčia perspėjimus Maskvai, kad branduolinio ginklo panaudojimas turėtų rimtų pasekmių. Tačiau Baltieji rūmai viešai nekomentavo, kokios tai būtų pasekmės. JAV vyriausybė taip pat teigė nemačiusi jokių konkrečių Rusijos veiksmų, kuriais ši siektų panaudoti branduolinį ginklą.
 
Kubos raketų krizė laikoma labiausiai įtemptu Šaltojo karo laikotarpiu. 1962 metų spalio mėnesį abi supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – buvo arčiausiai branduolinio karo. Krizė baigėsi, kai tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy pažadėjo nepulti Kubos, o Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas įsakė išvežti branduolinius ginklus iš Kubos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.10.07; 00:30
Trumposios naujienos

Svarbiausias klausimas

Vašingtonas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas neatmeta galimybės kitą mėnesį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose surengti derybas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
 
„Bus matyti“, – atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą, teigė J. Bidenas.
 
Baltieji rūmai ir anksčiau yra kalbėję apie galimą abiejų prezidentų susitikimą G20 kuluaruose.
 
Nepaisant to, kol kas nėra galutinai aišku, ar J. Bidenas ir V. Putinas asmeniškai dalyvaus šiame viršūnių susitikime. JAV prezidentas yra pareiškęs, kad jei susitikime gyvai dalyvaus V. Putinas, tuomet į jį turėtų atvykti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. J. Bidenas taip pat yra kalbėjęs, jog jei dalyvaus susitikime, jo kuluaruose „tikrai“ pasimatys su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
Šiuo metu esama abejonių ir dėl Xi Jinpingo asmeninio dalyvavimo G20 susitikime. Tačiau susitikimo šeimininkės Indonezijos prezidentas Joko Widodo rugpjūtį „Bloomberg“ duotame interviu teigė, kad Kinijos ir Rusijos vadovai patvirtino, jog atvyks.
 
G20 viršūnių susitikimas numatomas lapkričio 15–16 dienomis.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.10.07; 08:00
Trumposios naujienos

Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
 
„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
 
„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.10.01; 08:00
Trumposios naujienos

V. Putinas – Kremliaus išsigimėlis. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Keturių Maskvos aneksuotų Ukrainos regionų gyventojai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, grįžo „į savo istorinę tėvynė“. „Sveiki sugrįžę namo“, – sakė jis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje Raudonojoje aikštėje. „Pergalė bus mūsų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje karą prieš Ukrainą.
 
Renginys Raudonojoje aikštėje vyko keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko – aneksijos proga. Kai kurie renginio dalyviai mojo Rusijos vėliavomis, pasakojo agentūros AFP reporteris. Kai kurie dėvėjo juodai oranžines Georgijaus juosteles.
 
„Mes tapome stipresni, nes esame kartu“, – sakė V. Putinas, kurio kalba buvo rodoma keliuose dideliuose ekranuose. Jis kalbėjo apie „ypatingą, istorinę tiesos ir teisingumo dieną“. Rusų kariai, anot jo, „didvyriškai gynė žmonių pasirinkimą“ Ukrainoje.
 
„Darysime viską, kad paremtume savo brolius ir seseris Zaporižioje, Chersone, Luhanske ir Donecke, kad pagerintume jų saugumą, atgaivintume ekonomiką“, – kalbėjo V. Putinas praėjus kelioms valandoms po to, kai per ceremoniją Kremliuje pasirašė keturių Ukrainos regionų aneksijos dokumentus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.01; 07:22
Gordijo mazgas

Italijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.

Roma, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Diplomatinių ryšių ar įžūlaus trolinimo ženklas? Likus trims dienoms iki rinkimų Italijoje Rusijos ambasada ketvirtadienį tviteryje paskelbė nuotraukas, kuriose beveik visų svarbiausių partijų lyderiai matomi su prezidentu Vladimiru Putinu.
 
„Iš naujausios Rusijos ir Italijos santykių istorijos. Turime ką prisiminti”, – parašė ambasada, baigiantis rinkimų kampanijai, per kurią karas Ukrainoje ir Italijos ryšiai su Maskva buvo svarbi tema.
 
Vienintelė partijos lyderė, kurios nėra nuotraukose, – kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ vadovė Giorgia Meloni. Manoma, kad jos partija sekmadienį laimės visuotinius rinkimus.
 
Vienoje nuotraukoje matyti vienas į kitą palinkę V. Putinas ir buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kitoje – V. Putinas, spaudžiantis ranką besišypsančiam centro kairės Demokratų partijos lyderiui Enrico Lettai. Dar vienoje V. Putinas stovi prie ilgamečio savo gerbėjo, prieš imigraciją nusistačiusios „Lygos“ lyderio Matteo Salvini, buvusio premjero Giuseppe’s Conte, dabar vadovaujančio populistiniam Penkių žvaigždžių judėjimui, ir dabartinio Italijos užsienio reikalų ministro Luigi Di Maio, buvusio Penkių žvaigždžių judėjimo lyderio. Paskutinėje nuotraukoje matyti besišypsantis V. Putinas, spaudžiantis ranką buvusiam ministrui pirmininkui Matteo Renzi, dabar vadovaujančiam centristų partijai, nors atrodo, kad M. Renzi šiek tiek nejauku.
 
Dabartinė ministro pirmininko Mario Draghi vadovaujama Italijos vyriausybė tvirtai palaiko Vakarų sankcijas Maskvai, kurias ši užsitraukė dėl karo Ukrainoje. G. Meloni tam pritaria, taip pat ir ginklų tiekimui Ukrainai, tačiau varžosi rinkimuose dešiniųjų koalicojoje kartu su M. Salvini ir S. Berlusconi. M. Salvini labai kritiškai vertina sankcijas ir nuolat kartoja, kad jos labiau kenkia Europai ir Italijai nei Maskvai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.23; 08:00
Gordijo mazgas

„Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 400 žmonių buvo suimti per protestus visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę civilių mobilizaciją karui Ukrainoje, trečiadienį pranešė policijos veiksmų stebėsenos grupė.
 
Stebėsenos grupė „OVD-Info“ teigė, kad po V. Putino kreipimosi į tautą 24 skirtinguose šalies miestuose vykusiuose mitinguose buvo sulaikyti mažiausiai 425 žmonės.
 
AFP žurnalistai Rusijos sostinės centre sakė, kad pagrindinėje prekybinėje gatvėje policija, dėvinti antiriaušinę ekipuotę, sulaikė mažiausiai 50 žmonių.
 
Buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę protestuotojų grupę ir vieną po kito sulaikė demonstrantus. Protestuotojai skandavo „Mobilizacijai ne!“.
 
„Išėjau į mitingą planuodamas dalyvauti, bet atrodo, kad visus jau suėmė. Šis režimas pasmerkė pats save ir naikina savo jaunimą“, – sakė 60 metų gyventojas Aleksejus, atsisakęs nurodyti savo pavardę.
 
„Kodėl jūs tarnaujate Putinui, žmogui, kuris jau 20 metų yra valdžioje!“ – vienam policininkui šaukė jaunas protestuotojas.
„Atėjau pasakyti, kad esu prieš karą ir mobilizaciją“, – AFP sakė studentė Oksana Sidorenko.
 
„Kodėl jie už mane sprendžia mano ateitį? Bijau dėl savęs, dėl savo brolio“, – pridūrė ji.
 
Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų, po to, kai V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi perspėjo, kad Rusija Ukrainoje panaudos visas turimas karines priemones.
 
Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.22; 09:00
Trumposios naujienos

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog kare su Ukraina Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „pavojinga“ retorika.
 
„Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai”, – sakė J. Stoltenbergas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
 
Pasak J. Stoltenbergo, NATO „garantuos, kad Maskvai nekiltų abejonių“ dėl Aljanso ryžto gintis. „Kaip tiksliai reaguosime, žinoma, priklauso nuo to, kokia bus situacija ir kokius ginklus jie panaudotų“, – kalbėjo jis per naujienų agentūros „Reuters“ renginį. „Svarbiausia užkirsti tam kelią“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
 
NATO vadovo teigimu, Vakarų karinis Aljansas kol kas nepastebėjo jokių pokyčių Rusijos branduolinėje laikysenoje, „bet mes tai labai atidžiai stebime ir esame budrūs“.
 
Vladimiro Putino fizionomija

Trečiadienį sakydamas kalbą V. Putinas pareiškė, jog Maskva panaudos „visas turimas priemones, kad apgintų Rusiją ir mūsų žmones“, bei įsakė po daugybės nesėkmių Ukrainoje vykdyti dalinę karinę mobilizaciją.
 
„Prezidento V. Putino kalba rodo, kad karas vyksta ne pagal planą ir kad jis labai apsiriko“, – sakė J. Stoltenbergas. Jo teigimu, mobilizacija „eskaluos konfliktą ir tai reikš daugiau kančių, daugiau prarastų gyvybių“. Tačiau J. Stoltenbergas sakė, kad Maskvai gali būti sunku dislokuoti naujas pajėgas, turint galvoje jos patiriamas problemas dėl įrangos ir vadovavimo kariuomenei bei jos kontrolės.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.09.22; 10:00