Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
Roma, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera“ teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.
„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas“, – sakė M. Draghis.
Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.
„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių“, – sakė politikas. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o „bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei“.
Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.
„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija“, – sakė M. Draghis.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, balandžio 13 d. (AFP-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas metė sunkius kaltinimus buvusiai kanclerei Angelai Merkel dėl jos politikos Rusijos atžvilgiu.
Tai, kad Ukraina „beveik aklai“ pasitikėjo A. Merkel, buvo klaida, sakė ambasadorius vokiečių laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. „Niekas už ją geriau nežinojo, kokie įtempti yra Rusijos ir Ukrainos santykiai ir kad V. Putinas nori ne susitarti, o sunaikinti mano tėvynę“, – tęsė jis.
Nepaisant to, Berlyne buvo priimti sprendimai dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir prieš ginklų tiekimą Ukrainai, sakė A. Melnykas.
Jis paragino A. Merkel pakomentuoti savo Rusijos politiką. „Aš manau, kad ir Vokietijai būtų svarbu, kad A. Merkel pasisakytų“, – teigė jis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusijoje įprasta paminėti pergalę Antrajame pasauliniame kare, Vakarai privalo būti pasiruošę galimoms Kremliaus provokacijoms. Dėl šios priežasties, akcentuoja jis, būtina kalbėti apie griežtesnes sankcijas ir didesnę paramą prieš Kremliaus karą kovojančiai Ukrainai.
„Artėjant gegužės 9-ajai, jis (V. Putinas – ELTA) vienaip ar kitaip surengs savo paradą, net jei jis bus ant Mariupolio ar kito miesto pelenų.
Todėl mes privalome pirmiausia būti pasiruošę psichologiškai, o antra, privalome ruoštis naujoms sankcijomis ir dar didesnei pagalbai Ukrainai. Nors su Vakarų parama ukrainiečių lauke buvo keletas pergalių, kol kas dar niekas nelaimėta“, – antradienį vakare „Deutsche Welle“ (DW) kalbėjo G. Landsbergis.
Ministras dar kartą pažymėjo, kad Kremliaus sukeltą karą Ukrainoje galima užbaigti tik nugalėjus putinizmą. Kitu atveju, akcentuoja jis, gali laukti „ilga geopolitinė žiema“.
„Pasaulis niekaip negrįš į bent kokį normalumą, kol jame vis dar egzistuoja putinizmas. Kalbu ne tik apie lyderį, kuris išlaiko sistemą, ne tik apie jo sukeltą karą prieš Ukrainą. Kai tai baigsis, nereiškia, kad pasaulis sugrįš į normalumą, todėl turime būti pasiruošę ilgai geopolitinei žiemai“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Europos Komisijai (EK) antradienį pasiūlius naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus, G. Landsbergis teigė nusivylęs, kad siūlomame sankcijų pakete neatsirado draudimo naftos importui iš Rusijos.
Taip pat EK siūlo išplėsti asmenų sąrašą, kuriems taikomos sankcijos, bei sankcijas dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.
Popiežius pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau konkrečiai V. Putino neminėjo. EPA-ELTA nuotr.
Valeta, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Rusiją. Pradėdamas savo viešnagę Maltoje, Katalikų bažnyčios vadovas šeštadienį sostinėje Valetoje sakė, kad iš Europos Rytų atslinko „karo tamsa“. „Keli galingieji“ vėl kursto konfliktus.
Tačiau 85-erių pontifikas, kaip jau ir anksčiau, konkrečiai neįvardijo nei Rusijos, nei jos prezidento Vladimiro Putino. Vladimiro Putino fizionomija
„Manėme, kad invazijos iš kitų šalių, brutalūs gatvių mūšiai ir branduolinė grėsmė yra tamsūs tolimos praeities prisiminimai“, – sakė popiežius savo kalboje diplomatams. „Tačiau šaltas karo vėjas, nešantis tik mirtį, sugriovimus ir neapykantą, įžūliai užgriuvo daugelio gyvenimus ir dienas“, – teigė jis. Pasak popiežiaus, liūdna matyti, kaip keli galingieji ieško erdvės ir įtakos zonų.
Pranciškus šeštadienį atvyko į Maltą, kur viešės dvi dienas. Skrydžio metu jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą, patvirtino svarstąs vykti į Kyjivą.
Ukrainą palaikanti akcija prie Seimo sostinėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko palaikymas jau mėnesį Rusijos karinę invaziją atremiančiai Ukrainai pareikšti skirta akcija.
Apie tūkstantį akcijos dalyvių greta Seimo susirinko pasipuošę Ukrainos vėliavomis, tarp susirinkusiųjų buvo ir Baltarusijos opozicinį judėjimą simbolizuojančias baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavas nešančių asmenų.
Akcijos metu skanduotas šūkis „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė!“, giedamas Ukrainos himnas. Laikyti plakatai „Nekenčiu Putino iki mėnulio ir atgal“, „Sustabdykime karą“, „Kovidai, prašau pasiimk Putiną“ ir kt. Minia skandavo Rusijos prezidentą smerkiančius šaukinius.
Renginį atidarė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis savo kalbą pradėjo tylos minute žuvusiems Ukrainos kariams ir civiliams pagerbti.
„Nuostabu, kiek Lietuvos žmonės padeda ukrainiečiams Ukrainoje. Karinė pagalba, medicininė pagalba, visa pagalba yra įkvėpimas ir tai tebūna įkvėpimas kitoms šalims, nes Lietuva tikrai daugiausiai to padaro pagal šalies dydį. Mes toliau turime tą daryti ir apie tai kalbėti. Ir paskutinis dalykas, be abejo, apie kurį turime kalbėti dabar čia, tai pagalba bėgantiems nuo karo. Jei turime galimybę apgyvendinti nuo karo bėgančias šeimas – padarykime taip, tai sugrįš, tai reikalinga”, – susirinkusius ragino R. Šimašius.
Akcijoje taip pat pasisakęs Seimo narys Justas Džiugelis tikino, kad parlamentas yra pasiruošęs padėti Ukrainai uždarydamas jos oro erdvę ir atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, tačiau apgailestavo, jog tam trūksta politinės valios Vakaruose.
„Labai gaila, kad Vakarų parteriai neturi tinkamo požiūrio į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tik šių šalių visuomenės, žmonės gali pasiekti biurokratų širdis“, – kalbėjo parlamentaras.
Renginyje taip pat leista pasisakyti visiems norintiems. Vienas jų atskleidė, kad dalyvavo ir šalia Baltarusijos pasienio šią savaitę vykusiame proteste, kuriame buvo stabdomi Baltarusijos ir Rusijos sunkvežimių vairuotojai.
„Tie žmonės, kurie važiuoja per Lietuvą, jie visi myli Putiną ir rėkia „Slava Rossii”, taip buvo pirmadienį. Iš tikrųjų kovojame labai ilgai, bet, kada bus rezultatas mes nežinome, nes, kada važiuoja tokie fūristai per Lietuvą ir rėkia „Slava Rossii”, tai yra skaudu. Tas palaikymas, kurį teikiame Ukrainai, grįš su kaupu, iš tikrųjų privalome nepamiršti, kad turime padėti kasdien, nesvarbu kas ir kaip. Jeigu girdime kalbas, kurie šneka kažką blogo apie ukrainiečius, reikia tiesiai į akis rėžti: „Eikite ten, kur tas laivas nuėjo”, – kreipėsi mitinguotojas.
Susibūrimo rengėjų pasirinkta data sutapo ir su ketvirtadienį Briuselyje vykstančiais trimis aukščiausio lygio vadovų posėdžiais: neeiline Europos Vadovų Taryba, neeiliniu NATO viršūnių susitikimu ir G7 valstybių susitikimu. Akcijos dalyviai siekė pademonstruoti Lietuvos palaikymą karo krečiamai šaliai ir reikalauti daugiau pagalbos Ukrainos iš Vakarų lyderių.
Ketvirtadienis – 29-oji Rusijos karinės invazijos Ukrainoje diena. Demokratinio pasaulio pasmerktos, Kremliaus vadinamos „specialiosios karinės operacijos“, metu intensyviai apšaudomi didieji Ukrainos miestai, tiek karinės, tiek civilinės infrastruktūros objektai.
Rusija kaltinama vykdomais karo nusikaltimais, trukdymu evakuoti karo zonose įstrigusius gyventojus ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, iki kovo 23 d. Ukrainoje žuvo bent 977 civiliai, dar beveik 1,6 tūkst. – sužeisti, beveik 3,7 mln. ukrainiečių jau paliko gimtąją šalį, o apie 6,5 mln. pasitraukė į saugesnes vietoves pačioje Ukrainoje.
Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba šią savaitę skaičiavo, kad kare žuvo apie 4 tūkst. Ukrainą ginančių karių ir savanorių bei daugiau nei 7 tūkst. Rusijos pajėgų narių. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų nukauta per 15 tūkst.
Rusijoje sulaikyti tūkstančiai prieš šį karą protestavusių asmenų.
Putino fizionomija
Vašingtonas, kovo 16 d. (ELTA). JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vladimiro Putino vadovaujamų Rusijos ginkluotų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.
Kaip pranešė „Reuters“, dokumente, kurį pateikė senatorius respublikonas Lindsey`is Grahamas, Rusijos prezidentas V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.
Rezoliucijoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje raginamas ištirti V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimus Ukrainoje.
„Mes visi šioje salėje susivienijome, kad pasakytume, jog V. Putinas negali išvengti atsakomybės už žvėriškumus, įvykdytus prieš ukrainiečių tautą“, – pareiškė demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pripažino, kad buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio tarpininkavimo Kyjivui ir Maskvai pastangos žlugo. „Šis reikalas mums visiškai baigtas“, – dpa sakė pasiuntinys Andrijus Melnykas.
„Ukrainai tolesnės derybos su Schröderiu neturi prasmės. Žinoma, liūdna stebėti, kad viskas taip pakrypo“, – sakė jis.
Praėjusį trečiadienį G. Schröderis iš Stambulo keliavo į Maskvą, kur, anot dpa šaltinių, kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. G. Schröderis nuo seno palaiko draugystę su V. Putinu, prieš tris savaites įsakiusiu Rusijai įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. G. Schröderio ryšiai su Kremliumi ir aukštos pareigos Rusijos įmonėse, įskaitant „Nord Stream“ dujotiekius, komplikavo buvusio kanclerio santykius su jo Socialdemokratų partija Vokietijoje, taip pat paskatino kai kuriuos jo biuro darbuotojus pasitraukti.
A. Melnykas pakartojo, kad tarpininkavimo pastangų ėmėsi pats G. Schröderis, Ukraina to neprašė. „Vis dėlto buvo tikimasi kokių nors rezultatų, kitaip Ukrainoje niekas nebūtų norėjęs jo klausytis“, – sakė jis.
Sekmadienio popietę Ukrainos atstovas buvo asmeniškai G. Schröderio informuotas apie derybas Maskvoje, sakė A. Melnykas. „Tačiau rezultatai buvo visiškai nenaudingi. Nieko naujo nebuvo pranešta, ko mes dar nežinotume iš mūsų pačių pokalbių su Rusijos šalimi“, – sakė jis. „Gaila, kad ši galimybė iššvaistyta“, – sakė A. Melnykas, pavadinęs padėtį „tragedija“.
Panašius komentarus jis anksčiau išsakė laikraščiui „Bild“.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 1 d. (ELTA). JAV slaptosios tarnybos pastarosiomis dienomis svarbiausiu prioritetu laiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino psichinės būklės vertinimą. Jie nori išsiaiškinti, kokį poveikį tai turi jo veiksmams aštrėjant Ukrainos krizei, stočiai CNN sakė du šaltiniai.
V. Putiną daug metų stebintys ekspertai prieš tai viešai spėliojo, kad jo elgesys tampa vis mažiau nuspėjamas ir neracionalus. Nuo tada, kai V. Putinas praėjusį ketvirtadienį pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą, aukšti JAV pareigūnai esą prašo žvalgybų surinkti visą informaciją apie tai, kokia yra Rusijos prezidento savijauta ir kaip jo mąstyseną veikia netikėtai vieninga ir griežta Europos kaimynių ir sąjungininkų visame pasaulyje reakcija.
Kijevas, vasario 25 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariai Kijevo regione aršiai priešinasi „Rusijos okupantams“, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Remiantis štabo pranešimu, į šiaurės vakarus nuo sostinės esančiose Dimero ir Ivankivo gyvenvietėse prie Teterivo upės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkai sustabdė „dideles priešo pajėgas“. Sunaikintas per šią upę nutiestas tiltas.
Be susirėmimų, keliuose miestuose pranešta apie Rusijos antskrydžius.
Pasak naujienų agentūros dpa žurnalisto, prasidėjus antrajai Rusijos atakos dienai, Kijeve vėl kaukia sirenos. Miesto administracija paragino visus piliečius rasti saugų prieglobstį. Daugybė žmonių slepiasi metro stotyse.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, rusų kariai užpuolė oro uostą vakariniame Rivnės mieste. Apie susirėmimus taip pat pranešta netoli sienos su Rusija esančiame Sumų mieste. Šių pranešimų nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad grasinimai Rusijai izoliuoti arba atgrasyti sankcijomis jos nesustabdys. Buvusios šalies vadovės teigimu, „karo nusikaltėlis“ gali būti sustabdytas tik mūšio lauke.
„Grasinimai izoliuoti ar atgrasyti sankcijomis agresoriaus nesustabdė ir toliau nestabdys. Sankcijos tik pavėluotai baudžia. KARO NUSIKALTĖLIS gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Todėl baikite virpinti orą tuščiais plepalais, o imkitės realių veiksmų“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“. Dalia Grybauskaitė ir Vladimiras Putinas. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis”
Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte.
„Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, – antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vizito į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kartoja JAV prezidento Joe Bideno žodžius – Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, ko gero, priėmė sprendimą pulti Ukrainą.
„Putinas regione turi pakankamus pajėgumus ir gali imtis veiksmų bet kuriuo metu“, – šeštadienį po susitikimo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė L. Austinas.
„Pritariu tam, ką pasakė prezidentas Bidenas. Atrodo, kad Putinas jau yra priėmęs sprendimą ir bent jau iš to, ką matome regione – reikšmingas sutelktas karines, kovines pajėgas (…) Tai dauguma šių pajėgų, atrodo, jau juda arčiau sienos“, – teigė JAV gynybos sekretorius.
„Būtent to ir reikia ruošiantis atakai. Ir tai yra tokia pozicija, kuri reikalinga siekiant pulti“, – pridūrė jis.
Tačiau, nepaisant to, L. Austinas akcentavo būtinybę kilusią įtampą bandyti spręsti diplomatinėmis priemonėmis.
„Esu tikras, kad ir dabar neturėtume nuleisti rankų ir stengtis toliau vykdyti diplomatines pastangas kiek tik galima, iki pat paskutinės minutės“, – sakė jis.
„Akivaizdu, kad Putinas yra priėmęs sprendimą ir juda į tam tikras pozicijas, kurios leistų įvykdyti karinę ataką“, – dar kartą pakartojo L. Austinas.
ELTA primena, kad, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Rusijos propaganda
Vašingtonas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Rusija pasiuntė į vietą operatyvininkus, apmokytus dirbti su sprogmenimis, kad jie atliktų „klaidinančią“ operaciją ir sukurtų dingstį įsiveržti į Ukrainą, penktadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.
„Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę atlikti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
Jungtinės Valstijos paskelbė žvalgybos duomenis kitą dieną, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, jog Rusija, sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, „rengiasi tam, kad galėtų griebtis suklastotos dingsties invazijai“.
JAV pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai, sakė, kad Rusija gali pradėti operacijas „likus kelioms savaitėms“ iki karinio įsiveržimo, galinčio prasidėti nuo sausio vidurio iki vasario vidurio. „Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę vykdyti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje, – sakė pareigūnas. – Operatyvininkai mokomi kariauti mieste ir naudoti sprogmenis, kad atliktų sabotažo veiksmus prieš pačiai Rusijai pavaldžias pajėgas“.
Pareigūnas sakė, kad Rusija tuo pat metu suaktyvino dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant įrašus, kuriuose Ukraina kaltinama teisių pažeidimais, o Vakarai – įtampos provokavimu. Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusijos įtakos veikėjai jau pradeda fabrikuoti Ukrainos provokacijas valstybinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, kad pateisintų Rusijos intervenciją ir pasėtų susiskaldymą Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
JAV ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant sąmokslo teorijas ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose. JAV pareigūnas sakė, kad Maskvos naratyvų apie Ukrainą rusų kalba skaičius socialiniuose tinkluose gruodį šoktelėjo 200 procentų iki beveik 3500 įrašų per dieną.
J. Sullivanas per susitikimą su žurnalistais sakė, kad panašią taktiką Rusija naudojo 2014 metais, kai užgrobė Krymą ir parėmė separatistus Rytų Ukrainoje. „Mes matėme šį scenarijų 2014 metais. Jie vėl rengia tą patį scenarijų“, – sakė J. Sullivanas.
Jungtinės Valstijos paskelbė duomenis apie apgaulės planus po savaitę trukusių derybų su Rusija siekiant sumažinti įtampą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis įsiveržimą į Ukrainą, bet reikalauja Vakarų saugumo garantijų, įskaitant pažadus neplėsti NATO į rytus.
J. Sullivanas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę diplomatijai, bet yra pasirengusios „ginti“ sąjungininkes ir taikyti Rusijai brangiai jai atsieisiančias ekonomines sankcijas, jei ji įsiverš.
Kuo įsimintina 2021-ųjų metų pabaiga? Vakarų sostinėse daug žymių, įtakingų politikų baiminosi (ir tebebijo) galimo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Štai vienas iš paskutiniųjų NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimų: „Konflikto rizika yra reali“. Šiuos žodžius jis ištarė tuoj po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio sausio 7-ąją dieną. Aljanso generalinis sekretorius be užuolankų įspėjo dėl „realios“ rizikos, esą Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
Be jokios abejonės, toks variantas – neatmestinas. Dabartinė Rusijos valdžia išties siekia pavergti Ukrainą taip, kad ji būtų tik klusni Kremliaus vasalė. Bet okupuoti šalį juk galima ne vien karinėmis priemonėmis. Karinis išpuolis – vienas iš prasčiausių sprendimų, ypač kai okupuojama šalis – skaitlinga, didelė, pramokusi kariauti. Ką čia beaušinti burną: karas nusineša daug žmonių gyvybių, sugriaunami miestai, o vietiniai gyventojai ima nekęsti įsiveržėlių, vos tik pasitaiko menkiausia galimybė, jiems priešinasi ir ginklu, ir rengdami sabotažus fabrikuose, gamyklose.
Kur kas veiksmingesnis kelias pavergti Ukrainą – ne karinėmis, o politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis. Pats išmintingiausias būdas – politiškai supančioti Kijevą, kad jis neva pats, savo noru, klusniai vykdytų visus Vladimiro Putino nurodymus. Štai koks tikrasis Kremliaus diktatoriaus sumanymas.
Būtų naivu manyti, jog V.Putinas trokšta pulti Ukrainą taip stipriai, kad jo tankai pasiektų net Kijevo priemesčius. Rusijos kariuomenė niekaip nepajėgi nueiti iki Kijevo. Juolab su tuo 150 tūkst. karių kontingentu, kuris dislokuotas prie sienos su Ukraina.
Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV) yra paskaičiavęs, kad, Rusijai, jei ji tikrai sumanytų žygiuoti iki pat vakarinės Ukrainos, reikėtų karinės armados, kuri turėtų mažų mažiausiai pusę milijono karių. O tai – ypač didelės finansinės išlaidos, kurių sau negali leisti net Rusija. Tad Rusija pasienyje su Ukraina šiuo metu tegali surengti nebent trumpalaikes ir ne itin triukšmingas karines provokacijas, kurių svarbiausias tikslas – palaikyti įtampą.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Tad kodėl Vakarai, įskaitant JAV, taip išsigando plataus masto Rusijos ir Ukrainos karo, jei jis – beveik neįmanomas? Jie nuoširdžiai bijo ar tik apsimeta, kad bijo? Štai čia labai įdomios į Vakarus pasitraukusio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo pastabos apie didžiąją 2021-ųjų metų aferą (jo pranešimus galima rasti youtube.com erdvėje). A. Ilarionovas įžvelgia Vašingtono ir Maskvos suokalbį. Vakarams Ukraina tarsi šuniui penkta koja, jie ja norėtų atsikratyti, o Kremliui ji – labai reikalinga. Tad, prisidengiant didelio didelio bumbtelėjimo grėsme, Vakarai surado išeitį, kaip gražiai, neprarandant įvaizdžio, išduoti ukrainiečius.
Juk net ir kvailiui turėtų būti aišku, kad V. Putinui nereikia nei Donbaso, nei Luhansko. Jo tikslas – kuo greičiau grąžinti šias teritorijas Ukrainai. Ukrainai tereikia išpildyti vienui vieną sąlygą – suteikti šiems rajonams veto teisę. Vaizdžiai tariant, Kremliaus tikslas – įpiršti Ukrainai ne pagal Kijevo, o pagal Maskvos dūdelę šokančias Donecko ir Luhansko „respublikas“. Tuomet Ukraina būtų stipriai pažabota, supančiota. Negalėtų stoti į NATO ir Europos Sąjungą, negalėtų kritikuoti Kremliaus, jai būtų uždrausta net draugauti su Vašingtonu ir Briuseliu. Šias iniciatyvas tuoj pat blokuotų veto teisę turintys Donbasas ir Luhanskas.
Štai koks, pasak A.Ilarionovo, tikrasis V.Putino planas. Tačiau Ukraina – spyriojasi. Kaip ją priverst vadovautis vadinamaisiais Minsko susitarimais? Kremliaus strategai rado puikią išeitį: labai garsiai šaukia, jog bus didelis karas, jei Kijevas nenusileis. Karo neturėtų būti. V.Putinas nenori didelio karo. Jis jam – ne pagal kišenę. Tačiau Kremliaus diktatorius puikiai apsimeta, sumaniai blefuoja. V.Putino sumanymas – parklupdyti Ukrainą ant kelių be didelio kraujo praliejimo.
Kaip bebūtų liūdna ir skaudu, V.Putinas gana lengvai pasiekė savų tikslų. V.Putinui blefuoti ženkliai padeda JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Ir visai nesvarbu, kodėl Džo Baidenas taip elgiasi – dėl kvailumo ar dėl specifinių savo įsitikinimų. Mums rūpi galutinis rezultatas. O rezultatas apvergtinas – Dž.Baidenas vis aiškiau pritaria V.Putinui, esą Ukraina privalo laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos įsivaizduoja Kremlius. Kijevui vis garsiau priekaištaujama – ukrainiečiai neturi piktnaudžiauti savo principingumu. Svarbiausia – taika, o ne Ukrainos laisvė. Dėl kvailumo ar dėl kažin kokių kitų mums nežinomų priežasčių Dž. Baidenas jau apsėstas manijos, jog jei Rusijai nebus suteikta nuolaidų, kruvinas karas Rytų Europoje neišvengiamas.
Džo Baideno ir Vladimiro Putino akistata. Youtube.com
Šias Dž.Baideno nuotaikas pasigauna ir ištižusi, susiskaldžiusi, išlepinta Europos Sąjunga. Ji patiki versija, jog jei Rusija nebus pamaloninta rimtomis nuolaidomis, ji tikrai puls Ukrainą, gal net atominį ginklą panaudos. Didelio karo pabūgsta, regis, ir NATO vadovas J.Stoltenbergas. Ką jam daryti, jei Rusijos bijo net stipriausia NATO šalis – JAV?
Matydamas akivaizdų Vakarų pasimetimą V.Putinas nusprendžia pakelti reikalavimų kartelę. Jam jau nebeužtenka Ukrainos. Ir jam vėl pavyksta – Vakarų civilizacija žodžiais nepritaria įsakmiam Kremliaus tonui, bet realiai svarsto NATO plėtros į Rytus temą, gal net, ironiškai kalbant, iš Aljanso planuoja išmesti tris Baltijos šalis ir Lenkiją, nes taip, girdi, trokšta ponas V.Putinas.
Remiantis tuo pačiu A.Ilarionovu, ekonomistas regi keistą sutapimą – vos tik JAV prezidentu buvo išrinktas Dž.Baidenas, tuoj Pasaulyje galvas pakėlė įvairiausio plauko ir kalibro diktatoriai, autokratai, kariniai nusikaltėliai. Ypač tai akivaizdu analizuojant V.Putino elgesį. Iki Dž.Baideno pasirodymo Baltuosiuose rūmuose V.Putinas buvo kuklesnis.
Beje, V.Putiną galima suprasti. Apetitas auga bevalgant. Vakarai deramai nenubaudė Rusijos, kai ši 2008-aisiais teriojo Gruzijos teritorijas – Pietų Abchaziją ir Osetiją. Vakarai nepakratė už apykaklės Rusijos net tuomet, kai iš Ukrainos 2014-aisiais buvo atimtas Krymas. Nenubaustas chuliganas ėmė dar įžūliau siautėti.
Ironiškai kalbant, belieka laukti dienos, kai sužinosime, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija jau išmestos iš NATO. Vienintelė paguoda – Aleksandro Puškino „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“. Joje aprašoma bjauri moteriškė, kuriai buvo vis maža turtų ir valdžios. Praradus saiko jausmą ją nubaudė – jis vėl buvo pasodinta prie suskilusios geldos.
Džo Baideno priesaika. EPA – ELTA nuotr.
Belieka viltis, kad ir V.Putinui taip nutiks. Juk negali visąlaik jam sektis. Bet jei V.Putinas bus nustumtas prie suskilusios geldos, tai nebus nei Dž.Baideno, nei E.Macrono, nei jokio kito NATO ir ES ištižėlio nuopelnas. Už žlugusį putinizmą greičiausiai dėkosime Ukrainai, nors dabartinis jos prezidentas Volodymiras Zelenskis, regis, taip pat jau linkęs pasiduoti apgaulei, esą kils žiaurus karas, jei nebus pasirašyti Minsko susitarimai.
Nesu tikras, kad yra būtent taip, kaip aprašiau. Deja, bjaurioji versija apie Vakarų išdavystę man atrodo vis įtikinamesnė. O juk reikėjo, regis, tiek mažai. Tereikėjo V.Putinui atkirsti: nori karo – kariausime; nori atominio karo – paragausi radiacijos, nori hibridinių atakų – pasprinksi hibridinėse atakose. Ką tada darytų agresyvusis V.Putinas? Deja, Vakarai ištižę, korumpuoti, bailūs, aptingę, todėl ir traukiamės atgalios po kiekvieno Kremliaus blefo.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) dar sykį išdavė Ukrainą. Išdavė Kijevą visais jam gyvybiškai svarbiais klausimais. Akivaizdžiau nebūna: JAV prezidentas klusniai vykdo visus Vladimiro Putino pageidavimus. Taip sakau ne aš, Antanas Rašimas. Taip rašo savo asmeninėje Live Journal paskyroje Андрей Илларионов / LiveJournal (2021.12.31) Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV).
Kokie A.Ilarionovo argumentai, neva patvirtinantys tezę, kad JAV prezidentas Dž. Baidenas šoka agal Kremliaus dūdelę? Beje, pasak A.Ilarionovo, nei naujiena, nei paslaptis, kad Dž.Baidenas ir anksčiau, ir dabar atiduoda Ukrainą į Kremliaus geležinį glėbį.
A.Ilarionovas pastebi, kad blogai jau vien tai, jog Dž. Baidenas vėl mielai sutiko pasišnekėti su V. Putinu, vos tik šis pareiškė tokį norą. A. Ilarionovas įsitikinęs, kad Ukraina bus išduota ir sausio 9-10 dienomis Ženevoje, ir sausio 12-ąją Briuselyje, ir sausio 13-ąją Vienoje. Tai buvo aišku jau tada, kai slaptoms deryboms į Maskvą praėjusių metų lapkričio 2 dieną buvo atvykęs CŽV vadovas Viljamas Biornsas (Williamas Burnsas). Prieš tai ilgokai Maskvoje dirbęs JAV ambasadoriumi V.Biornsas su Kremliaus vadais aptarė JAV garantijas, kaip amerikiečiai legimitizuos ne tik jau Rusijos užgrobtas teritorijas Gruzijoje ir Ukainoje, bet leis V.Putinui reikšti naujas teritorines pretenzijas Vakarams.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
O tai, kad V. Putinas labai skubėjo, prašydamas dar vieno pokalbio su Dž. Bidenu Naujųjų metų išvakarėse, byloja, kad V. Putinas nusprendė iš Dž. Baideno išpešti dar kažin kokių nuolaidų, kol neprasidėjo jų susitikimai Europos sostinėse sausio 9 – 13 dienomis.
Iškalbinga ir tai, kad Dž. Bidenas atsisakė, prieš pasišnekėdamas su V. Putinu, išklausyti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio pastabų. Vietoj Dž. Baideno su V. Zelenskiu šnekėjosi JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas (Antony Blinken). Bet apie A. Blinkeno ir V. Zelenskio pokalbio detales nėra informacijos oficialiuose JAV informaciniuose šaltiniuose. Tėra asmeninis V. Zelenskio pareiškimas socialiniuose tinkluose, esą išties „kalbėtasi su Blinkenu ir ir sutarta tęsti konsultacijas, kaip bus siekiama taikos; mane užtikrino, kad sulauksime paramos, prasidėjus Rusijos agresijai“).
Žodžiu, oficialusis Vašingtonas išduoda Ukrainą visais klausimais. A.Iliarionovas išvardina juos: jau prabėgo 12 mėnesių, kai JAV neatsiunčia į Ukrainą savo ambasadoriaus; JAV mėtosi dėl sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“; JAV pareiškė, kad Ukaina nebus priimta į NATO; Vašingtonas nubraukė Ukrainai 200 milijonų JAV dolerių paramą po Dž. Baideno pokalbio su V. Putinu 2021 metų gruodžio 7 dieną; Rusijai vis dar netaikomos pačios griežčiausios sankcijos, galinčios ją atbaidyti nuo karinės invazijos; Kijevas prievartaujamas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta Kremlius; Ukraina verčiama Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems prorusiškiems separatistams suteikti plačią politinę ir ekonominę autonomiją sprendžiant visus svarbiausius Ukrainos klausimus.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Bet V.Putinui net šito maža. Jis iš Dž. Baideno gruodžio 30-ąją sulaukia dar trijų dovanų. Dž. Bidenas dievagojasi niekad su Kremliumi nesišnekėti apie Ukrainą be Ukrainos prezidento, tačiau šį viešą savo pažadą sulaužo net šešetą kartų. JAV yra pareiškusi, kad derybos su V. Putinu neįmanomos, kol šis neatitrauks savo karinės armados nuo sienos su Ukraina. Bet šis pažadas sulaužytas. Rusija kariuomenės neatitraukė, o Vašingtonas vis tiek derasi su V. Putinu. V. Putinas net privertė Dž. Baideną pažadėti, kad Amerika neduos Ukrainai jokios rimtos ginkluotės. Šiuo gėdingu Vašingtono pažadu viešai džiaugėsi Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak A. Ilarionovo, labai baisu, kad išduodama Ukraina. Bet baisiausia tai, kad Vašingtonas linkęs išduoti ir kitas savo sąjugininkes Rytų Europoje.
Kodėl pacitavau šį į Vakarus pasitraukusio buvusio V. Putino patarėjo A. Ilarionovo komentarą? Juk galbūt A. Ilarionovas blefuoja, klaidina skaitytojus, pats nuoširdžiai klysta. Ir vis tik. Man būtų labai įdomu sužinoti, kaip šias pastabas vertina Lietuvos užsienio politikos formuotojai: Prezidentas Gitanas Nausėda, Užsienio reikalų ministars Gabrielius Landsbergis bei buvęs Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Nejaugi šiuose A. Ilarionovo žodžiuose nėra nė trupinėlio karčios tiesos?
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“, skirtų atremti „nedraugiškus“ Vakarų šalių veiksmus dėl konflikto Ukrainoje.
V. Putinas jau kelias savaites kaltina JAV ir NATO įtampos prie Rusijos sienų kurstymu, tačiau tai yra pirmieji jo komentarai, kuriuose užsimenama apie galimą konflikto eskalaciją.
„Jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – jis pareiškė per Gynybos ministerijos posėdį.
Rusija „griežtai reaguos į nedraugiškus veiksmus“, nurodė V. Putinas ir pridūrė norįs „pabrėžti, kad mes tam turime visas teises“.
Jungtinės Valstijos dar nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais, kad Maskva galimai planuoja įsiveržimą į Ukrainą, ir yra perspėjusios V. Putiną dėl precedento neturinčių sankcijų. Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus milžiniškas karines pajėgas.
Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir yra pareiškusi norinti JAV ir NATO saugumo garantijų. Praėjusią savaitę Maskva pristatė reikalavimus, kad NATO nepriimtų naujų narių ir buvusiose sovietinėse šalyse nekurtų karinių bazių.
Tačiau V. Putinas antradienį perspėjo, kad nepasitikės JAV saugumo garantijomis. „Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pareiškė V. Putinas, tačiau perspėjo, kad „mes negalime jomis pasitikėti“, nes „JAV lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos joms tampa nebeįdomios“.
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pirmadienį Ukrainoje apsilankę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nepriimtinais ir pavojingais laiko Rusijos iškeltus „saugumo reikalavimus“ NATO bei JAV. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad bet koks atsižvelgimas į agresyvią politiką vykdančios Maskvos reikalavimus gali baigtis dar vienu karu. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad siekiant saugumo regione NATO privalo toliau telkti pajėgumus rytiniame aljanso flange ir taip grąžinti Kremliaus suardytą saugumo pusiausvyrą.
„Man atrodo, kad prezidentas Putinas arba yra tokioje situacijoje, kurioje jam labai reikia parodyti ir demonstruoti imperinę Rusijos jėgą (…), arba tiesiog Rusija pripažino, kad Vakarai ir NATO turi tam tikrą silpnumo akimirką ir dėl to galės su tuo ultimatumu sutikti“, – po pirmadienį įvykusio trišalio susitikimo Ukrainoje esančioje Hutoje teigė Lenkijos prezidentas.
„Istorija moko, kad esant tokiai situacijai, kai viena didelė valstybė su didele karine galybe kelia karinį ultimatumą kitoms valstybėms, sutikimas su tokiais ultimatumais baigiasi karine agresija – būtent iš tos valstybės, kuri ir kelia reikalavimus. O tai reiškia karų pradžią. Todėl istorija moko, kad su tokiais ultimatumais negalima sutikti“, – akcentavo A. Duda. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Tad, teigė Lenkijos prezidentas, Rusijos keliami reikalavimai NATO ir JAV negali sulaukti pritarimo. Kitu atveju, pažymėjo A. Duda, lauks dar daugiau Kremliaus ultimatumų.
„Negalima sutikti su tokiu šantažu ir ultimatumu“ – teigė A. Duda. Pasak jo, apskritai NATO pajėgų, esančių rytinėse Aljanso valstybėse, negalima traktuoti kaip nesaugumo elemento. Lenkijos prezidento teigimu, yra priešingai.
„Niekas negali atmesti, kad jeigu Rusijos agresijos nėra šiandien, tai galbūt būtent dėl to, kad NATO čia yra, arti rytinio flango“, – teigė jis.
G. Nausėda: turi būti atsakomieji veiksmai
Tai, kad NATO privalo ir toliau stiprinti pajėgumus rytinėse valstybėse akcentavo ir Ukrainoje pirmadienį apsilankęs G. Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, akivaizdu, kad Rusija, telkdama kariuomenę Ukrainos pasienyje, ardo saugumo pusiausvyrą. Todėl, pažymėjo G. Nausėda, būtini žingsniai, kad pusiausvyra būtų atstatyta. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Mes turime būti pasirengę priimti labai aiškų vieną faktą – tai, kas vyksta pastaraisiais mėnesiais. yra ryškus saugumo pusiausvyros pokytis regione. Negali būti taip, kad prie Ukrainos sienų koncentruojama šimtatūkstantinė armija, mobilizuojami kariniai pajėgumai,
intensyvinamos kibernetinės atakos, propaganda“, – Hutoje, kur yra įsikurusi Volodymyro Zelenskio žiemos rezidencija, teigė G. Nausėda.
„Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad jei pusiausvyra vienos iš pusių iniciatyva yra keičiama, tai turi būti atsakomieji veiksmai kitoje pusėje. Tiek ES, tiek NATO. NATO tikrai turi reaguoti ne tik pajėgumų rytiniame NATO flange telkimu ir koncentravimu, bet ir savo gynybos pastiprinimu. Mes turime turėti labai aiškų algoritmą, kaip mes elgiamės įsijungus scenarijui A, scenarijui B arba scenarijui C“, – teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Baltijos valstybių saugumo.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
„Nėra Ukrainos saugumo situacijos ir Baltijos šalių saugumo situacijos. Mes matome, kad šie dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu. Paskelbtuose reikalavimuose teigiama, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą išreikšti paramos didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Šalies vadovas kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo pirmajame „Liublino trikampio“ susitikime aukščiausiu – prezidentiniu – lygiu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus. Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
„Turime kalbėti tiesiai – be tiesioginių derybų su Rusija mums karo užbaigti nepavyks“, – per metinį kreipimąsi į šalies įstatymų leidėjus teigė V. Zelenskis.
Jis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Užsienio reikalų ministerija Kijeve pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienų, Kryme ir separatistų po pastarojo pusiasalio aneksijos 2014 m. okupuotuose dviejuose Ukrainos regionuose yra sutelkusi 115 tūkst. karių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Būkime atviri, karas Donbase tęsiasi jau aštuonerius metus. Praėjo aštuoneri metai nuo to, kai Rusija aneksavo Krymą, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. – Turime kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią kariuomenę.“
Savo kreipimesi V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus likti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kijevas kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis jau kurį laiką kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia. Karinis konfliktas iki šiol jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
