Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht paskelbus apie atsistatydinimą iš pareigų, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė mano, kad, nepaisant pokyčių, Berlyno pozicija saugumo klausimais išliks tokia pati.
Pasak jos, sprendimus Vokietijos vyriausybėje priima ne vienas ministras ar ministrė, o visa valdančioji koalicija. Todėl, patarėjos manymu, šioje situacijoje Vilniui reikia ir toliau laikytis savo pozicijos ir tęsti dvišalių susitarimų įgyvendinimą.
„Vokietijos politiką turbūt apsprendžia ne vienas žmogus, tai apsprendžia visa valdančioji koalicija, kuri dabar yra Vokietijos vyriausybėje. Todėl tikėtis reikšmingų pokyčių, manau, būtų neteisinga. Politika iš esmės tęsis tokia, kokia yra“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Sakyčiau, (reikia – ELTA) kuo greičiau sulaukti naujo gynybos ministro ar ministrės ir tęsti tuos darbus, kurie buvo pradėti. Ministro atsistatydinimas yra šalies problema, pirmiausiai. Manau, kad vokiečiai labai greitai suras pakaitalą. Ir tiesiog toliau reikia daryti tai, kas buvo sutarta tarp Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio, įgyvendinant mūsų dvišalius susitarimus“, – pažymėjo ji.
A. Skaisgirytė nesiėmė prognozuoti, kas iš Vokietijos politikų galėtų pakeisti postą paliekančią Ch. Lambrecht. Visgi, ji pabrėžė, jog „kas beužimtų tą poziciją, su tuo Lietuva dirbs“.
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė atsistatydinanti iš gynybos ministrės pareigų. Viešojoje erdvėje diskutuota, ar vykstant karui Ukrainoje politikė geba vadovauti šalies ginkluotųjų pajėgų atkūrimui.
Dėl to, kad negalėjo priimti „saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui“, ji kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei“.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Pastaruoju metu Ch. Lambrecht buvo užgriuvusi kritikos lavina. Klausimų kėlė didžiulės investicijos į šalies ginkluotąsias pajėgas bei diskusijos apie ginklų tiekimą Ukrainai. Vokiečiai suabejojo ministrės kompetentingumu ir pasipiktino jos viešais pasisakymais, įskaitant Naujųjų metų sveikinimą, kuriame ji, griaudint fejerverkams, kalbėjo apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
Remiantis penktadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa, net 60 proc. apklaustų vokiečių norėjo, kad Ch. Lambrecht atsistatydintų.
Už tai pasisakė ir pusė jos Socialdemokratų partijos rinkėjų.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 9 d. (ELTA). Dauguma Vokietijos piliečių neigiamai vertina šalies gynybos ministrės Christine Lambrecht veiklą ir norėtų, kad ji atsistatydintų.
Tokią išvadą leidžia daryti apklausos, kurią leidinio „Bild“ užsakymu atliko agentūra INSA, rezultatai.
Tyrimo duomenimis, 64 proc. vokiečių mano, kad ministrė turėtų trauktis iš savo posto, priešingos nuomonės laikosi tik 15 proc. šalies gyventojų.
Be to, 59 proc. respondentų laiko ją bloga gynybos ministre, o 9 proc. teigiamai vertina jos veiklą.
Buvęs Vokietijos ginkluotųjų pajėgų parlamentinis komisaras Hansas Peteris Bartelsas leidiniui pareiškė, kad Ch. Lambrecht vilkina armijos reformą ir neskuba šalinti jau seniai atskleistų trūkumų.
Kaip jau buvo pranešta, pastaruoju metu Ch. Lambrecht vis dažniau kritikuojama dėl to, kad Bundesvero arsenaluose trūksta šaudmenų, artilerijos sviedinių ir raketų. O neseniai kilo skandalas, kai per Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pratybas sugedo 18 pėstininkų kovos mašinų „Puma“.
Kritikos ji sulaukė ir dėl „neprofesionalaus“ naujamečio sveikinimo. Žinybos vadovė vaizdo įrašą su sveikinimu paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. Atrodo, kad jis buvo įrašytas vėlai vakare, nes jame matyti padangėje sproginėjantys fejerverkai.
Ch. Lambrecht pareiškė, kad 2022-ieji buvo didelių iššūkių metai dėl karo Ukrainoje ir kad ji per praėjusius metus patyrė ypatingų įspūdžių, susitiko su įdomiais žmonėmis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock aiškina, kad dalis vokiečių karių brigados budės Vokietijoje, dalis – Lietuva. Taip ministrė teigė po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Lietuvos rytų flangas yra mūsų bendras, europinis rytų flangas. Todėl kyla grėsmės mūsų visų saugumui ir mes visi esame suinteresuoti apginti jį kaip įmanoma geriau, kiek tik leidžia mūsų galimybės. Balandį mūsų duotas pažadas buvo ištesėtas – kancleris ir prezidentas Nausėda pasirašė susitarimą“, – penktadienį bendros spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Infrastruktūros klausimas yra labai svarbus. Jeigu galvojame apie ilgalaikius sprendimus, mums reikia ilgalaikės infrastruktūros tam, kad turėtume kovai pasirengusią brigadą ir galėtume ją dislokuoti. Kaip minėjau, dalis jos bus Lietuvoje, bet dalis – Vokietijoje, kuri galėtų būti dislokuota šalyje per keletą dienų“, – nurodė ji. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu G. Landsbergis patikino ministrę, kad Lietuva aktyviai sprendžia šį klausimą ir 2026 m. turės visą reikiamą infrastruktūrą brigados dislokavimui.
„Kalbant apie infrastruktūrą, 2026 m. Lietuva bus pasirengusi priimti visą brigadą. Mes turėsime sandėlius, kareivines – viską, ko reikia. Tai viena žinių, kurias perdaviau nuo savo Vyriausybės Vokietijos Vyriausybei. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvai, svari investicija ir mes judame pirmyn“, – užtikrino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dvejonės, ar į Lietuvą atvyks Vokietijos brigada, kilo dėl nesusišnekėjimo. Pasak jos, šis nesusišnekėjimas kilo dėl to, kad iš konteksto išėmus ministro Arvydo Anušausko pasakytas frazes, jos buvo neteisingai suprastos.
„Čia turbūt yra tokio nesusišnekėjimo dalykas, kai iš konteksto iškirptos tam tikros frazės ir gali būti padarytos klaidingos išvados“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
Premjerė tikina ir pati visai neseniai su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht aptarusi apie vokiečių brigados perkėlimo į Lietuvą perspektyvą.
„Neseniai Lietuvoje lankėsi Vokietijos gynybos ministrė, su kuria aš taip pat ir pati buvau susitikusi ir su kuria mes kalbėjome apie brigados persikėlimą į Lietuvą ir tam reikalingą infrastruktūrą. Ir čia, žinoma, nėra dalykai, kurie yra padaromi per dvi savaites ar per du mėnesius. Nes tai yra ir suplanuoti reikalingas dalykas, kas iš esmės yra padaryta, ir įvykdyti reikalingas dalykas, nes tai yra didelė, brangiai kainuojanti infrastruktūra, kurią reikia sukurti tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti brigados dydžio pajėgumus“, – sakė ji.
Premjerė patikino, kad darbai kuriant Vokietijos brigadai reikiamą infrastruktūrą – vyksta.
„Tas darbas yra derinamas taip pat ir su Vokietijos gynybos ministerija, bet jeigu mes kalbame apie dabar, tai yra vienaip, jeigu mes kalbame apie, tarkime, trejų metų laikotarpį, tada yra kitaip, nes jau tada didžioji dalis infrastruktūros, manau, kad tikrai bus sukurta ir parengta“, – paaiškino ministrė pirmininkė.
„Mes laikomės nuomonės, kad tai, kas yra iš esmės sutarta prezidento ir Vokietijos kanclerio tokiame deklaruotame bendrame komunikate, mes pagal tą planą ir dirbame, judame pirmyn ir tą infrastruktūrą kursime per artimiausius dvejus metus bei būsime pasirengę priimti Lietuvoje brigados dydžio pajėgumus“, – akcentavo ji. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
I. Šimonytė taip pat pažymi, kad ministrui A. Anušauskui partijos kolegų išsakyta kritika buvo ne kaltinimai, o labiau priekaištai.
„Turbūt kad žodžiai yra svarbūs ir čia galbūt ne kaltinimai, o priekaištai labiau, sakyčiau. Tie priekaištai būna ir pagrįsti, kad kartais žmonės interpretuoja pasakymus galbūt ne visiškai taip, kaip yra – kad kažkas galbūt nusileido, rankas nuleido, kažko nesiekia ir neprašo, bet niekas nesikeičia ir tiktai dirbame ta pačia linkme, kuria dirbome nuo pat pradžių“, – sakė premjerė.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Vis tik ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Opozicija, dalis konservatorių bei ekspertų teigė, kad ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. LRT ir leidykla Ramona
Šiandien noriu pavartyti 2001-aisiais metais LRT ir leidyklos „Ramona“ išleistą knygelę „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“.
Domina ten paskelbtas A. Čekuolio straipsnis „Žvilgsnis į ateitį pro CŽV žiūroną“. Rašinyje analizuojamas „Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos pranešimas, koks bus pasaulis 2015-aisiais metais ir kaip jis artės prie šios datos“.
Šios daugiau nei prieš dešimtmetį skelbtos publikacijos prireikė ne tam, kad rasčiau pretekstą kritikuoti JAV slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias įžvelgti svarbiausių, aktualiausių, reikšmingiausių įvykių. Šių eilučių autoriui tekstas reikalinga kaip pavyzdys, bylojantis, koks mūsų pasaulis vis tik sudėtingas ir painus, todėl prognozuoti, kas nutiks po keliolikos metų, itin pavojinga. Galima žiauriai apsirikti.
Ir vis tik drįstu pareikšti, jog Amerikos slaptosios ir specialiosios tarnybos bent tais laikais buvo aklos kaip ką tik gimę kačiukai ar šuniukai. Nenumatė 2008-ųjų, kuomet rugpjūčio mėnesį Rusija puls Gruziją ir nuo jos atplėš Pietų Osetiją su Abchazija. Neįžvelgė 2014-ųjų politinės revoliucijos Kijeve (vasario mėnesio Maidanas, kai iš posto buvo išverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius). Nesuprato, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasiruošęs 2014-ųjų kovą okupuoti Krymą. Taigi toje amerikietiškų žvalgų įžvalgoje – nė mažiausių užuominų, esą Rusija tampa itin pavojinga visam pasauliui.
Amerikos žvalgybaDžocharo Dudajevo knyga
Sakot, tokių žudynių, kaip Kremliaus kariniai išpuoliai prieš Ukrainą, nebuvo įmanoma įžvelgti?
Leiskite nesutikti su tokia išvada. Youtube.com kanale susiraskite Rusijai iššūkį mesti išdrįsusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo komentarą, įrašytą 1995-aisiais: jei kris Čečėnija, tuomet imperialistinė Rusija puls Ukrainą, ji nepasisotins čečėnų krauju.
Taigi čečėnų generolas Dž. Dudajevas dar 1995-aisiais įžvelgė, kokių bėdų Rusija galinti iškrėsti kaimyninėms šalims, o JAV žvalgybų analitikai ir ekspertai savo ataskaitose tvirtino, jog įmanomi karai tik tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos ir Taivano, žydų ir arabų, tarp Balkanuose gyvenančių tautų. Apie tai, kad Rusija bandys grubia jėga pavergti Ukrainą, – nė užuominos.
Dabar akivaizdu, jog amerikiečių džeimsams bondams derėjo anuomet rimčiau pažvelgti į čečėnų generolo perspėjimus. Tačiau oficialusis Vašingtonas anuomet čečėnus paaukojo Kremliaus imperialistams. Naiviai manė, jog V. Putinas pasisotins kraujuose paskandinęs Čečėniją.
Tad anuomet klaidų padaryta labai daug. Vienintelė paguoda: klysti – žmoniška. Bet, žinoma, mes visi norėtume, kad klaidų numatant bent keletą žingsnių į priekį, būtų kuo mažiau. Tik kaip jų išvengti?
Jei atvirai, tai aš iki šiol nežinau, su kuo, pavyzdžiui, valgomas amerikietiškasis lendlizas. Pusę metų atidžiai kaupiau viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kaip ir kada amerikietiški ginklai keliaus į Ukrainą, įsigaliojus specialiajam įstatymui, ir vis tik – nežinau. Susipainiojau. Visur – kardinaliai priešingos nuomonės. Pradedant tuo, kad šis potvarkis – tik apgaulė, ir baigiant įžvalgomis, kad Ukrainai, įsibėgėjus lendlizui, nieko niekad nepritrūks.
Tačiau ginklų Ukrainai vis tik neužtenka. Ukraina su dabar turimais ginklais nepajėgi pereiti į rimtus kontrpuolimus visuose frontuose. Jei taip įvykiai klostysis ir ateityje, vadinasi, karas užsitęs, ir Ukrainos sąjungininkai galį pavargti nuo ukrainietiškų bėdų. Esama pavojaus, kad, užsitęsus koviniams veiksmams, ims sekti ir pačių ukrainiečių jėgos. Todėl karą privalu laimėti kuo greičiau.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Tačiau lietuviškoji informacinė agentūra ELTA štai praneša, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, esą dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė“, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
Skaitau šį pareiškimą ir gūžčioju iš nuostabos pečiais: kodėl anksčiau Vokietijos URM vadovė nepajėgė suprasti, kad Ukrainai verkiant reikalingi modernūs oro gynybos prietaisai?
Įtartinas ir Vokietijos URM vadovės pasiteisinimas: „Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“.
Ir vėl – gūžčioju pečiais. Ar tokiems Vokietijos diplomatijos vadovės žodžiams pritaria Ukrainos vadovybė? Kodėl ne Ukraina sprendžia, ko jai labiausiai reikia, bet oficialusis Berlynas nurodinėja Kijevui, ko ukrainiečių kariams trūksta?
Taip pat susipainiojau dėl kitos vokiškosios temos. Omenyje turiu vokiškąją brigadą, kuri artimiausiu metu tarsi turi būti dislokuota Lietuvoje. Viešojoje erdvėje – daug skirtingiausių pareiškimų. Esą Lietuvoje vis tik bus dislokuota ne visa brigada, o tik „brigados vadovybė“, Lietuva neva pati kalta, nes dar deramai nepasiruošusi priimti tiek daug vokiečių karių, bet neverta pergyventi, nes iškilus bėdai, brigada nedelsiant bus permesta į Lietuvą, tereikės dešimties parų…
Žodžiu, visur – skirtingiausios versijos ir paaiškinimai.
O man dingojasi, kad jei visa Vokietijos brigada į Lietuvą pajėgi atkeliauti tik per dešimt parų, vadinasi, Lietuvai neverta tikėtis … jos pagalbos ir paramos. Mat jei Rusija ar Baltarusija tikrai sumanys pulti Lietuvą, lietuvių likimas bus nulemtas kur kas anksčiau nei per dešimt parų.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Keisti ir vokiški pasiteisinimai, esą Lietuva dar nepastatė visų pastatų, reikalingų garbingiems svečiams priimti. Taip, nepastatė, taip, prastai suplanavo, gal net apsižioplino. Tačiau leiskite pateikti ironišką klausimą: nejaugi vokiečių kariai tokie išlepinti, išpaikinti, ištižę, jog negalėtų pusės metų pagyventi palapinėse?
Juk tikrai atėjo labai neramūs laikai. V. Putinas žvangina atominiais ginklais tikėdamasis, jog mes pabūgsime jo grūmojimų. Kremliaus diktatorius vis dar Vakaruose turįs savųjų ruporų, šaukiančių, girdi, užsispyrę ukrainiečiai privalo nusileisti imperialistinėms Maskvos užgaidoms, suprask, tik tuomet pasaulis bus išgelbėtas nuo Trečiojo pasaulinio karo.
Draugas.org
Žodžiu, labai daug nežinomųjų…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šeštadienį, spalio 8 d., susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, praneša Krasšto apsaugos ministerija (KAM).
Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančio dvišalio susitikimo metu ministrai aptars svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguruos Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebės pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Įgyvendinant NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje, rugsėjo pradžioje Rukloje buvo dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados valdymo elementas, kuriame spalio 8 d. įvyks inauguracijos ceremonija. Brigados valdymo elementui pasiekus pilną operacinį pajėgumą, šalyje rengiamos pirmosios šios brigados pratybos – šią savaitę į Lietuvą su savo karine technika atvyksta pėstininkų bataliono kariai.
A. Anušauskas ir Ch. Lambrecht po dvišalio susitikimo ir Vokietijos brigados valdymo elemento inauguracijos vyks stebėti pratybas, kuriose Vokietijos kariai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Vokietijos 41-osios brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat. Ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra.
Vokietijos padidinto budrumo veikla Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Vokietija ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo vadovaudama 2017 m. įsteigtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą bei prisidėdama prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo.
Berlynas, gegužės 21 d. (ELTA). Vokietija liepos mėnesį Ukrainai perduos pirmąsias 15 zenitinės oro gynybos sistemų „Gepard“, remdamasi „Der Spiegel“ ir Vokietijos Gynybos ministerijos duomenimis praneša „Ukrinform“.
Teigiama, kad dėl ginkluotės perdavimo susitarė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Vokietijos kariuomenė taip pat apmokys Ukrainos karius naudotis šiais ginklais ir perduos beveik 60 000 jiems skirtų šaudmenų.
Po kelių dienų prasidėsiantys mokymai bus surengti Vokietijoje, Putloso ir Todendorfo poligonuose.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina iš Vokietijos taip pat gavo dar vieną siuntą prieštankinių granatsvaidžių ir minų.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.
Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.
Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.
Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.
A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Berlynas, kovo 31 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht kelias savaites atidėliojo ginklų pristatymą Kijevui, nors šalies gynybos pramonė siūlėsi užpildyti Bundesvero ginkluotės spragas, jeigu jų atsirastų suteikus Ukrainai karinę pagalbą.
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Welt“, remdamasis savo šaltiniais.
Leidinio žiniomis, koncernas „Rheinmetall“ dar vasario 28 d. nusiuntė Gynybos ministerijai daugiau kaip pusės milijardo eurų vertės ginkluotės sąrašą. Kompanija buvo pasirengusi patiekti ją Ukrainai arba Bundesverui, jeigu iš pastarojo atsargų Kijevui būtų suteikta skubi karinė pagalba. Bet „Rheinmetall“ bent jau iki kovo 25 d. taip ir nesulaukė atsakymo į savo pasiūlymą.
Į sąrašą buvo įtraukti pabūklai, oro gynybos sistemos, tankai, šarvuočiai, mobiliosios stebėjimo sistemos, autobusai ginklams gabenti, medicinos technika ir net lauko ligoninė.
„Welt“ taip pat rašo, kad Berlynas iki šiol savo iniciatyva taip ir nepatiekė Kijevui naujos ginkluotės, išskyrus 5,1 tūkst. prieštankinių raketų, kuriais ukrainiečiai patys nusipirko iš kompanijos „Dynamit Nobel Defence“ Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Vasario 26 d. VFR vyriausybė pirmą kartą pritarė ginkluotės tiekimui į Ukrainą. Berlynas priėmė sprendimą nusiųsti Kijevui 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 raketų „Stinger“.
Kovo 14 d. buvo sužinota, jog Vokietijos vyriausybė dėl saugumo nusprendė nebeskelbti informacijos apie ginklų tiekimą Ukrainai.
Anksčiau Ch. Lambrecht pareiškė, kad Vokietija pagal apimtį yra antroji ginklų tiekėja Ukrainai.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. EPA – ELTA foto
Berlynas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht dėl konflikto su Rusija reikalauja didinti gynybos biudžetą.
„Grėsminga situacija prie sienos su Ukraina mums vėl labai aiškiai parodė, koks svarbus šiandien, deja, yra efektyvus atgrasymas“, – sakė ministrė žurnalui „Spiegel“. Koalicija, anot jos, turi „padaryti išvadas dėl Bundesvero finansavimo“.
Ch. Lambrecht atkreipė dėmesį į tai, kad šalies ir sąjungininkų gynyba yra pagrindiniai Vokietijos ginkluotųjų pajėgų uždaviniai. „Todėl jos turi būti kuo geriausiai aprūpintos, ir tai reiškia, kad gynybos biudžetas turi toliau didėti“, – kalbėjo ministrė.
Šiuo metu vyriausybė tariasi dėl 2022 metų biudžeto. „Spiegel“ duomenimis, iki šiol numatyta, kad gynybos biudžetas mažės nuo dabar 50,3 mlrd. eurų iki 47,3 mlrd. Iki 2026-ųjų Bundesvero biudžetas turėtų susitraukti dar labiau.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, sausio 26 d. (ELTA). Kijevo meras Vitalijus Klyčko sukritikavo Vokietijos sprendimą nusiųsti Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų.
„5 tūkst. šalmų – tai tiesiog pokštas. Ką mums atsiųs Vokietija kitą kartą kaip pagalbą? Gal pagalvių?“ – pareiškė V. Klyčko trečiadienį laikraščiui „Bild“. Pasak Ukrainos sostinės mero, „Vokietijos vyriausybės elgesys jam atima žadą“.
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas anksčiau pareiškė, kad Vokietijos gestas turi tik simbolinę reikšmę. „Tai tik lašas jūroje, tai neguodžia“, – sakė jis naujienų agentūrai DPA.
Trečiadienį VFR gynybos ministrė Christine Lambrecht pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainos kariškiams 5 tūkst. šalmų. Politikė paskelbė apie tokį žingsnį per Bundestago Gynybos komiteto posėdį.
Berlynas ne kartą pareiškė neparduosiąs Kijevui mirtinos ginkluotės. VFR tai aiškina tuo, kad netiekia ginklų į krizių regionus. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Berlynas iki šiol neleidžia, kad Estija perduotų Ukrainai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje pagamintų 122 mm haubicų, teigdamas, jog jų tiekimo tikrinimo procesas dar tęsiamas.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai sukėlė nerimą, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
A. Anušauskas su naująja Vokietijos gynybos ministre aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą. KAM nuotr.
Vokietiją matome kaip ypatingos svarbos partnerį ir tvirtą Lietuvos saugumo ramstį. Norime mūsų glaudų bendravimą ateinančiais metais sustiprinti ir pagilinti dar labiau, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį Rukloje aptaręs dvišalio bendradarbiavimo klausimus su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht.
„Prieš penkerius metus pradėdama vadovauti NATO batalionui Lietuvoje Vokietija priėmė itin svarbų mūsų valstybės ir regiono saugumui sprendimą. Matydami tai, kas vyksta prie Ukrainos sienų, galiu tik įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis mūsų visuomenė, jei jūsų čia nebūtų. Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų nuolatinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis mūsų saugumo garantas”, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.
Ch. Lambrecht, kuri pradėjo eiti Vokietijos gynybos ministrės pareigas prieš kiek daugiau nei savaitę, pirmajam savo vizitui užsienyje pasirinko Lietuvą – ministrė Rukloje lanko NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Vokietijos karius. 2017 metų pradžioje reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione dislokuotam batalionui Vokietija ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių.
Aptardami saugumo situaciją regione ministrai skyrė didelį dėmesį Ukrainai. A. Anušauskas pabrėžė, kad diplomatinių priemonių Rusijai atgrasyti neužteks, todėl būtina remti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis. Pasak ministro, bet koks situacijos prie Ukrainos sienų tęsinys turės įtakos mūsų regiono saugumui, o šiame kontekste Vokietijos sprendimai bus ypatingai svarbūs.
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje – ši šalis ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo, ji yra ilgametė Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką. Vokietija ne tik vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, o taip pat aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Pastaruoju metu Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere tarptautinėse operacijose Malyje, Viduržemio jūroje.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka naudojasi dabartine situacija šalyje, kad suteiktų Rusijai galimybę įsikišti į ją ir suverstų atsakomybę už valstybės vidaus problemas tariamam priešui.
Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė Estijos gynybos ministras Juris Luikas.
„Lukašenka, kalbėdamas apie NATO grėsmę, mėgina suteikti Rusijai galimybę įsikišti į įvykius ir suversti atsakomybę už valstybės vidaus problemas priešui fantomui, kurio iš tikrųjų nėra“, – cituoja J. Luiką Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Pašnekovai pažymėjo, jog dabar svarbiausias klausimas – kaip paremti Baltarusijos žmonių demokratijos siekius.
J. Luikas padėkojo Vokietijai už indėlį į Estijos oro erdvės gynybą. Kitą savaitę į Emario aviacijos bazę prie Talino atskris Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“, kurie rotacijos tvarka pakeis Prancūzijos kariškius, informavo Estijos gynybos ministerija.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
Lietuvoje su vizitu viešinti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer ketvirtadienį Rukloje aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius savo šalies karius.
„Labai vertiname Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei – tai reikšmingai prisideda užtikrinant saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Rukloje susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer.
„Šis vizitas ne tik rodo Vokietijos, Lietuvos ir visų NATO sąjungininkų solidarumą, bet ir siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – pabrėžė ministras R. Karoblis. Pasak jo, šalys turi blaiviai ir adekvačiai įvertinti Rusijos keliamas grėsmes regione ir visoje Europoje, tad NATO priešakinių pajėgų batalionas – adekvatus tarptautinės bendruomenės atsakas.
„Tai buvo labai sąmoningas sprendimas iš Baltijos šalių pirmiausiai aplankyti Lietuvą, mes be galo didžiuojamės savo lyderyste Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje. Aljanso šalių sanglauda yra nepaprastai svarbi – ypač dabar, kai mums visiems bendriems saugumo interesams atsiranda vis didesnių iššūkių, tad esame pasiryžę išlaikyti vienybę. Vokietija ir Lietuva pasitiks šiuos iššūkius drauge, o visus savo žingsnius mes deriname kiek įmanoma glaudžiai tiek NATO, tiek ES formatuose“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojama į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer.
Vokietijos ministrė taip pat padėkojo už Lietuvos svetingumą ir puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams ir patikino, kad ir toliau aktyviai dalyvaus ne tik formuojant NATO batalioną, bet ir dalyvaus regione vykstančiose pratybose.
Ministras R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Vokietija prisiima daugiau įsipareigojimų kolektyvinėje gynyboje, pavyzdžiui, kuria naują NATO Jungtinę logistinę ir įgalinimo vadavietę, kuri užtikrins greitesnį NATO pajėgų judėjimą Europoje ir, prireikus, atvykimą į Baltijos regioną.
R. Karoblis taip pat padėkojo Vokietijai už investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą. Vokietijos gynybos ministerija 2017 – 2018 m. Lietuvoje išleido apie 62,3 mln. eurų, o 2019-2021 m. planuoja skirti apie 87,4 mln. eurų. Be to, papildomai Vokietijos gynybos ministerija 2020 m. ketina finansuoti įrangos prieš bepiločius orlaivius įsigijimą, taikinių sistemas, skirtas pėstininkų kovos mašinoms ir kitą įrangą.
Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere karinių įsigijimų srityje: modernizuojant kariuomenę iš Vokietijos įsigyjama sunkioji artilerijos sistema PzH 2000, modernios pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sakė ministras R. Karoblis. Lietuva, kaip pažymima KAM pranešime, iš Vokietijos taip pat perka sunkvežimius „Mercedes Benz“, šaulių automatinius ginklus G-36 bei kitą ginkluotę ir įrangą.
Nuo 2017 m. pradžios Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje. Jau šeštajai šio tarptautinio gynybos ir atgrasymo tikslais Lietuvoje dislokuoto vieneto rotacijai Vokietija skiria ir didžiausią karių skaičių – daugiau nei 600 karių.
Šiuo metu grupėje tarnauja per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
Tai buvo antras krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir Vokietijos gynybos ministrės A. Kramp-Karrenbauer susitikimas šiais metais. Prieš tai ministrai buvo susitikę rugpjūtį per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą. A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos gynybos ministre paskirta šių metų liepą.
Prisieks naujoji Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer (kairėje). Dešinėje – Ursula von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos parlamente trečiadienį įvyks speciali sesija, kurios metu prisieks naujoji šalies gynybos ministrė Annegreta Kramp-Karrenbauer.
Bundestagas sušaukė sesiją, kuri šį kartą įvyks ne pagrindiniame Reichstago pastate, nes jis šiuo metu uždarytas ir tvarkomas.
A. Kramp-Karrenbauer, kuri pernai iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel perėmė Krikščionių demokratų partijos (CDU) pirmininkės pareigas, dabar pakeičia ir buvusią gynybos ministrę Ursulą von der Leyen, kuri tapo Europos Komisijos vadove.
A. Kramp-Karrenbauer paskyrimas susilaukė prieštaringų reakcijų, nes ji anksčiau yra sakiusi, kad atsisakytų pozicijos A. Merkel ministrų kabinete dėl to, kad galėtų koncentruotis į vadovavimą konservatorių blokui, sudarytam iš CDU partijos ir jos Bavarijos sąjungininkės CSU.
Naujoji gynybos ministrė po to, kai buvo paskirta, jau sakė savo pirmą oficialią kalbą per renginį, skirtą paminėti karinių pajėgų atstovų, tarp jų ir Clauso von Stauffenbergo, bandymą nužudyti Adolfą Hitlerį.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.
Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.
Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.
Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą.
Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.
Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius
Gerbiamieji,
Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.
Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.
Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.
Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.
Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.
Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.
Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.
Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.
Brangūs kariai,
linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Rugsėjo 8 d., 10:45 val., viešbučio Kempinski foje (Universiteto g. 14, Vilnius) rengiamas brifingas žiniasklaidai apie Europos ir Baltijos regiono saugumą su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen.
Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen – vokiečių karių apsuptyje.
Ministrė į Lietuvą atvyks dalyvauti Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos, kuri yra didžiausia Europos Parlamente, vadovybės posėdį, vyksiantį rugsėjo 8-9 d. Vilniuje. Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen skaitys pranešimą Europos saugumo stiprinimo klausimu, diskutuos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Šio išvažiuojamojo posėdžio metu ELP frakcijos prezidiumas ir nacionalinių delegacijų vadovai posėdžiaus su jai giminingos TS-LKD frakcijos Seime atstovais. Susitikimo dalyviai su ekspertais aptars Europos ir Baltijos regiono saugumą, diskutuos apie ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą bei lygių galimybių užtikrinimą.
Posėdžiui vadovaus ELP frakcijos lyderis Manfredas Weberis (Vokietija). Europos saugumo stiprinimo klausimu specialų pranešimą skaitys Vokietijos gynybos ministrė, Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovė Ursula von der Leyen.
Posėdyje dalyvaus ir pranešimus Baltijos regiono saugumo tema skaitys Gabrielius Landsbergis, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Į posėdžio darbotvarkę taip pat įtrauktas susitikimas ir su Baltarusijos opozicinių jėgų atstovais, kurio metu Europos Parlamento nariai galės iš pirmų lūpų išgirsti apie padėtį kaimyninėje Baltarusijoje, rengiantis Parlamento rinkimams, vyksiantiems rugsėjo 11 d.
Šis posėdis Vilniuje – tai vienas iš reguliariai vykstančių ELP frakcijos prezidiumo susitikimų su nacionalinių delegacijų vadovais, kurių metu siekiama aptarti svarbiausias frakcijos politines gaires ir kartu formuoti frakcijos strategiją aktualiais politikos klausimais.
ELP frakcijai priklauso du atstovai iš Lietuvos – europarlamentarai Algirdas Saudargas (Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovas) ir Laima Liucija Andrikienė.
