Portfelis su svarbiais dokumentais. Slaptai.lt nuotr.
Siūlymas paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes Seime vėl įstrigo.
Kadangi nebuvo įsiklausyta į konservatorių prašymą pakviesti į Seimą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis antradienį po pietų vėl paprašė padaryti pertrauką šio klausimo pateikime.
Konservatorių nuomone, paviešinus visų buvusių KGB bendradarbių pavardes būtų pamintas teisės viršenybės principas ir Seimas užtrauktų milžinišką gėdą.
G. Landsbergis akcentavo valstybės duotą pažadą buvusiems KGB bendradarbiams. „Ar valstybės duotas pažadas gali būti atšauktas, ar ji turėtų laikytis savo duotų pažadų?“, – klausė jis.
Seimo narys Z. Jedinskis mano, kad įstatymai neleidžia įslaptinti amžinai, be to, tą pažadą davė politikai, o ne visuomenė. „Jis ne visas logiškas ir teisėtas, iš kitos pusės, pagal įstatymą jau įvykdytas“, – atsakė Z. Jedinskis.
„Kodėl jūs darote žalą valstybės interesams? – piktinosi Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė, pasiūliusi Z. Jedinskiui sėsti „į savo vietą, o gal ir atsistatydinti iš Seimo“.
Į Seimo nario Algirdo Syso klausimą, kodėl toks susijaudinimas dešinėje pusėje, Z. Jedinskis atsakė: „priešinasi todėl, kad galbūt dirba Kremliaus naudai“.
Kaip jau skelbta, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Z. Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.
Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Seimo narys Z. Jedinskis priminė, kad anksčiau šis projektas Seimo buvo atmestas, tačiau naujos aplinkybės verčia vėl jį pateikti. Jis paminėjo ir didelį ažiotažą visuomenėje sukėlusio laikraščio „Respublika“ publikacijas, kur buvo paskelbtas galimų buvusių KGB bendradarbių sąrašas.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo vakariniame posėdyje vyko aršios diskusijos dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevas Jedinskio inicijuoto įstatymo projekto dėl asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, viešinimo.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prieš šio įstatymo pateikimą paprašė pertraukos. Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius sakė norintis išgirsti VSD nuomonę šiuo klausimu ir neslėpė, kad, jo nuomone, Z. Jedinskio siūlomas įstatymo projektas yra tiesiog „Kremliaus projektas“.
Konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat akcentavo, kad siūlomas įstatymų projektas yra greičiausiai inicijuotas Rusijos ambasados, ir kaltino Z. Jedinskį esant Kremliaus politikos šalininku.
„NSGK buvo ne kartą vykusios diskusijos šiuo klausimu. VSD nuomonė šiuo klausimu buvo vienareikšmiška. Šituo projektu yra suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos (…). Rusijos Federacija veikia savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia V. Putino politiką mūsų Seime. Tai yra Zbignevas Jedinskis. Rusija per jį daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę“, – kaltinimus Z. Jedinskiui reiškė R. Juknevičienė.
Pasak įstatymo iniciatoriaus Z. Jedinskio, priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę bendradarbiavę su KGB tarnyba.
„Visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama. Ypač – prieš rinkimus. Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat einančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų“, – teigia parlamentaras.
Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė: rašto nenutekinome. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, esą iš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio sekretoriato galėjo nutekėti žvalgybinė informacija. Ji tvirtina, kad Seimo pirmininko sekretoriatas šio rašto tikrai nenutekino.
„Mes to rašto nenutekinome, o tą raštą turėjo Seimo kanceliarijoje, mano skaičiavimais, tarp 20-30 žmonių jau su Seimo pirmininko viza. Tas raštas Seimo kanceliarijos padaliniuose jau buvo svarstytas, į jį buvo pateikti atsakymai, vadinasi, tas raštas galėjo būti paplitęs daugiau nei tarp 30 žmonių. Čia skandalo iš tikrųjų nematome. Tikrai galime pasakyti, kad mes to rašto nenutekinome“, – Eltai sakė G. Žukaitė.
Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydama pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimo žvalgybinės informacijos nutekinimo.
Pasak G. Žukaitės, šiuo metu Seimo kanclerė sudarė komisiją, kuri atliks tyrimą, kas tą raštą galėjo nutekinti.
„Tai nebuvo įslaptintas raštas, tai buvo susirašinėjimas Valstybės saugumo departamento (VSD) su Seimo pirmininku, tame rašte nebuvo pateikta jokios jautrios informacijos, ko Seimo pirmininkas ar VSD nebūtų komentavę viešojoje erdvėje. Mes to rašto tikrai neplatinome, niekas į mus nesikreipė, prašydamas susipažinti su tuo raštu“, – sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė G. Žukaitė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkei A. Širinskienei kylo įtarimų po to, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis, kuris buvo iliustruotas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio raštu parlamento vadovui.
Politine korupcija kaltinamas buvęs liberalas Eligijus Masiulis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvada yra paremta suklastotais dokumentais, o pats komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas.
„Aš manau, kad visgi Seimas, Seimo komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Tiesiog noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, – ketvirtadienį sakė E. Masiulis po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pradėti nagrinėti politikams ir verslininkams pateikti kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų.
Žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad NSGK tyrimo medžiagoje figūruoja jo pavardė, E. Masiulis sakė tuo labai nesistebintis, nes, pasak jo, komiteto pastarąją savaitę paskelbta išvada yra paremta suklastotais dokumentais.
„Nieko čia nuostabaus ir nieko keisto. Jeigu tikslas yra artėjant teismo procesui suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad čia vyko kažkokie baisūs dalykai, tai natūralu, kad ir mano pavardė minima. Bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais. Nes yra krūva faktinių neatitikimų, kurie įrašyti valstybės saugumo departamento pažymoje“, – kalbėjo E. Masiulis.
Pasak korupcija kaltinamo buvusio liberalo, teismas yra ta vieta, kur turi būti vykdomas teisingumas.
„Aš manau, kad būtent teisinėmis priemonėmis ir bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas“, – pabrėžė E. Masiulis.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas viešame posėdyje pradėjo rezonansą sukėlusios politinės korupcijos bylos svarstymą. Tačiau nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų, svarstymas atidėtas iki penktadienio.
Politinės korupcijos byloje E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.
Byloje dėl galimai korupcinės veiklos kaltinimai taip pat pareikšti koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai. Taip pat buvusiems šių politinių jėgų lyderiams – Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Politinės korupcijos įsigalėjimą aiškinosi ir politikai, inicijavę parlamentinį NSGK tyrimą.
Birželio 5 d. Seimas pritarė NSGK parlamentinio tyrimo išvadoms, kuriose atskleista, kad verslo struktūros siekė daryti poveikį politiniams procesams Lietuvoje.
Parlamentinio tyrimo dėmesio centre atsidūrė koncernas „MG Baltic“, kuris paviešintoje VSD informacijoje įtariamas daręs neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politinėms partijoms.
Paviešintoje VSD medžiagoje, kuria remtasi atliekant NSGK tyrimą, pabrėžiama, kad E. Masiuliui vadovaujant Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“ koncernas liberalų partiją visiškai kontroliavo.
Tai pat teigiama, „MG Baltic“ E. Masiuliui tapus susisiekimo ministru sukūrė schemą, siekiant laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus.
Seimo NSGK supažindina žurnalistus su tyrimo išvadomis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvo galima lengvai nuspėti, kad planuojamos skelbti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir verslo santykių išvados nepateisins sužadintų ankstesniais politikų pasisakymais visuomenės lūkesčių. Tačiau nusivylimo ir kartėlio jausmas, dabar susipažinus su tomis išvadomis, yra nepalydinamai didesnis nei buvo galima tikėtis, net nieko pernelyg daug nesitikint.
Tačiau neteisinga būtų sakyti, kad minėtosios NSGK išvados yra visiškas šnipštas dėl tos aplinkybės, kad čia nepateikiama jokių naujų duomenų, lyginant su tuo, kas buvo plačiajai publikai žinoma iš anksčiau spaudoje išviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie politinės korupcijos metastazes Lietuvoje.
Labiausiai intriguojantis dalykas, didžiausio dėmesio verta yra tų išvadų racionalizacijos seka, siekiant išlaviruoti tarp savaime besiperšančių, bet pavojingų atskiroms politinėms grupuotėms vertinimų, sudedant sau naudingus akcentus, apdorojant reikiama linkme faktus – vienus valingai nutylint, kitus – tiesiog išgalvojant, savo nuožiūra pripaišant, be didesnių skrupulų pumpuojant faktų kontrabandos būdu.
Šios išvados yra labai svarbios jau dėl to, kad kažkiek sušvelnintu pavidalu iš esmės pakartoja VSD pažymoje pateiktus vertinimus, tokį dalykų padėties įvertinimą pakeldamos į naują politinės aktualizacijos lygmenį, kita vertus, atidesnė pateikto tyrimo rezultatų dokumento analizė leidžia spręsti apie pačių išvadų konstruotojų konstruktyvumo ir pasirengimo lygį, sugebėjimą arba negebėjimą bent iš dalies atsisakyti partinio egoizmo vardan labiau fundamentalių valstybės gyvastingumo atstatymo, tautos dvasios palaikymo ir tiesos sugrąžinimo žmonėms tikslų. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, NSGK išvadų projektas visų pirma byloja apie įvykusį sandėrį tarp didžiausių šių dienų politinio lauko antagonistų – konservatorių ir karbauskininkų – vieniems ir kitiems siekiant suslapstyti savo uodegas, užmaskuoti garbės nedarančius pasirinkimus.
Nešvankus, apgailėtinas, rodantis žmonių menkumą, iš esmės nusikalstamas sandėris čia įvyko bandant nukreipti dėmesį į LEO.LT kaip viso blogio šaltinį, vėl prikeliant „MG Baltic“ sukurtus mitus apie ambicingiausią Lietuvos projektą, palaidotą to paties „MG Baltic“ propagandistų, lobistų ir parsidavėlių pastangomis. Keistas įspūdis ar ne, komentuojami faktai apie nusikalstamą korupcinę „MG Baltic“ veiklą, aptarinėjami slapta įrašyti pokalbiai tarp Dariaus Mockaus koncerno vadovų ir politikų, o kaltinimai pateikiami LEO.LT, nors iš piršto laužtos interpretacijos, sapalionės apie nusikalstamus nacionalinio investuotojo užmojus nėra paremtos jokiais faktais ir dalykinėmis nuorodomis.
Kodėl dabar vėl atkasamas iš po žemių nužudytasis, labai aiškiai siekiant kaltę suversti pačiam lavonui? Atsakymas labai paprastas – „MG Baltic“ drakonas užsiaugino sparnus, įžengė į naują lygą, įgijo, jeigu norite, nusikalstamos organizacijos pobūdį, laimėjęs pergalę prieš valstybę ir tautą, sužlugdydamas LEO.LT, o tokiame nacionalinio investuotojo išardyme anąsyk ne vienas iš aptariamų NSGK išvadų surėdytojų dalyvavo tiesiogiai ir su ypatingu užsiangažavimu. Kalbame iš tiesų apie „MG Baltic“ pergalę, kuri įgijo ritualinį pobūdį, tarsi pažymint momentą, kai nuodingas drugelis užgimė iš vikšro.
Todėl dar prieš minėtųjų išvadų paskelbimą liūdnai pranašavau, kad čia, aptariant „MG Baltic“ korupcinę veiklą, LEO. LT sužlugdymo istorija dėl partinių interesų bus nutylėta https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kokiu-isvadu-nsgk-treciadieni-tikrai-nepaskelbs/, tačiau net ir toks liūdnas pranašas kaip šių eilučių autorius negalėjo nuspėti, kad bus rastas „saliamoniškas“ sprendimas dėl visų bėdų apkaltinant LEO.LT, dėmesį bandant nukreipti kapų apiplėšinėjimo veiksmais. Tačiau jau tada konstatavau faktą, kad LEO.LT sužlugdymas yra savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų.
Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant,guminės žarnossrove farširuojant skystu mėšlu. Užteks vardan šios išvados iliustracijos prisiminti bent tai, su kokiu pamaldumu andai Rasa Juknevičienė žiūrėdavo į Tomo Dapkaus burną – tarsi iš ten dribtų didžiausiais kąsniais vien tik dangiškoji teisybė.
Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.
Jeigu iš mirusiųjų prikeliamas LEO.LT, siekiant pateikti lavonui sąskaitas, tai drauge derėtų prisiminti ir Žilvino Marcinkevičiaus, šio projekto vykdytojo, ištarmę apie D.Mockų ir tikrąsias jo veiklos paskatas. Kad ir kaip žiūrėtume, tąsyk pasakyti Ž. Marcinkevičiaus žodžiai šiandien tyrimo kontekste turėtų būti vertinami, jeigu nenorima apeiti tiesos, kaip kraupios pranašystės akompanimentas. Ta proga privalau pasakyti, kad nesu susijęs jokiais ryšiais nei su čia minimais žmonėmis, nei su bendrovėmis, nors toks bandymas užbėgti galimiems įtarimams už akių, teisinantis dėl savo išsakytų vertinimų, yra žeminanti procedūra. Nenoriu įpiršti nuomonės, kad štai Ž. Marcinkevičius yra niekados nesusitepęs, baltas ir pūkuotas oligarchas arba ryžas angelas, tačiau būtų nuodėmė praleisti progą užstoti žmogų, kurio užmanymai buvo labai naudingi visai populiacijai, o jo kova su drakonu šiaip ar taip yra vertas pagarbos principingumo pavyzdys. Kaip žinome, Ž. Marcinkevičiaus buvęs kompanionas Nerijus Numavičius klūpėdamas atsiprašė D. Mockaus už „VP Market“ neregėtą įžūlumą nesileisti būti prievartaujamai labiausiai iškreiptu būdu. Šis atsiprašymas, kaip atrodo bent man, taip pat yra ritualinė mūsų dvasinio nususimo riba.
Kartais „Maximos“ savininkai tų pačių propagandistų yra vadinami krautuvininkais su niekinančia intonacija, kad neva iš tokia veikla užsiimančių žmonių nieko gero laukti neverta, tarsi „MG Baltic“ veiklos rezultatai jau būtų kažkokio dvasingumo produktai (nebent dėmesį patrauktų etimologinė painiava, kad lotyniškas žodis spritus lietuviškai verčiamas žodžiu „dvasia“).
Esu įsitikinęs, kad prekybininko užsiėmimas yra verta pačios didžiausios pagarbos profesija kaip bendruomenei labai reikalinga tarpininkavimo veikla. Tačiau prisipažinsiu, kad šiandien neužsuku į „Maximą“ dėl tos paprasčiausios aplinkybės, kad čia virš visos siūlomų prekių ir paslaugų įvairovės tvyro baisus išprievartavimo šešėlis, kiekviena čia randama prekė atrodo tarsi jau būtų pagaidinta.
Išnagrinėjus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą dėl galimai neteisėto žvalgybos informacijos apie tam tikrų verslo grupių įtaką politikams paviešinimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šis sprendimas priimtas įvertinus VSD pateiktą ir kitą reikšmingą informaciją, kuri buvo gauta tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes.
Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šių metų gegužės mėn. pradžioje įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta VSD Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui siųsto rašto, kuriam nebuvo suteikta jokia slaptumo žyma, kopija. Š. m. birželio 1 d. Seimo NSGK sprendimu tas pats dokumentas buvo oficialiai paskelbtas viešai.
„Atsižvelgiant į tai, kad š. m. birželio 1 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią informaciją paskelbė viešai bei įvertinus šios informacijos turinį, iš kurio akivaizdu, kad informacija buvo paviešinta vadovaujantis visuomenės ir valstybės intereso viršenybės principu, t. y. siekiant atskleisti neigiamą tam tikrų verslo grupių įtaką politikams ir politiniams procesams šalyje, aplinkybė, kad ši informacija buvo paviešinta anksčiau, vertintina kaip formalus pažeidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės“, – rašoma nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas stebisi išslaptintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos interpretacijomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina padėjo rengti liberalams 2016 metų Seimo rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus į partiją įstojo 2015 metų pabaigoje.
„Pasak tarnybų, informacija išslaptintose pažymose buvo nuolat teikiama šalies vadovams, taip pat buvo atliekama daug įvairių tyrimų, analizių, buvo keičiamasi informacija, ji buvo nuolat renkama nuo pat Liberalų sąjūdžio įkūrimo pradžios. Jei tai tiesa, tuomet kodėl dar iki Eligijaus Masiulio suėmimo Liberalų sąjūdžio būstinėje partijos rinkimų programos dalį apie krašto gynybą ir saugumą liberalams padėjo dėlioti buvęs VSD vadovas, kuris iki 2015 metų partiją neva narstė po kaulelį? Kodėl į partijos narių gretas stojo buvęs jo pavaduotojas? Šiandien to niekas nesiteikia prisiminti, nors šis momentas labai įdomus“, – pažymi E. Gentvilas.
Jo teigimu, buvęs VSD pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2015 metais, 2016 metais su partija dalyvavo Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje.
„Labai apmaudu, kad tenka kvestionuoti mūsų šalies tarnybų darbą, tačiau man kyla klausimų, kodėl buvę tų pačių tarnybų vadovai nesibaimino tapti partijos nariais, politiškai talkininkavo partijai esminiuose žingsniuose. Jei Liberalų sąjūdis jau tuomet buvo įtariamas, o partijos vadovus sekė įvairios tarnybos, kodėl buvę STT vadovai turėdami visą šią informaciją nesibaimino galimo šešėlio jų vardui nei kitų dabar taip eskaluojamų temų? Galbūt iš tikrųjų nebuvo surinkta jokių duomenų apie Liberalų sąjūdį“, – svarsto E. Gentvilas.
Jis pastebi, kad Prezidentūra taip pat atmeta viešojoje erdvėje metamus kaltinimus, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žinojo apie tai, jog E. Masiulis buvo veikiamas koncerno „MG Baltic“. E. Masiulis ir Gintaras Steponavičiaus, anot E. Gentvilo, taip pat visą laiką turėjo VSD leidimą dirbti su slapta informacija.
„Šie faktai rodo, kad prezidentės teiginiai, jog ji neturėjo informacijos apie Liberalų sąjūdžio sąsajas su „MG Baltic“, gali būti pagrįsti. Tikėtina, kad tokios informacijos apskritai nebuvo. Dabar gi, keistomis aplinkybėmis atsiradusi slapta, tačiau išviešinta su liberalais susijusi pažyma tapo servetėle batams valyti, o likusios 12 pažymų niekam neskelbiamos“, – sako E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdis, anot jo, kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. E. Gentvilo teigimu, bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.
Kaip visi gerai žinome, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jau kitą trečiadienį planuoja paskelbti tyrimo dėl neskaidrių verslo ir politikos santykių išvadas. Po VSD išslaptintos medžiagos apie politinės korupcijos skandalingus faktus paviešinimo spaudoje, Lietuvos žmonių dėmesys yra kraštutinai įaudrintas, taigi ne vienas laukia tų išvadų kaip iškilmingo satisfakcijos ritualo, drauge tikint, kad bus užbrėžtos gairės politinės sistemos apsivalymo linkme.
Kita vertus, vis daugiau požymių rodo, kad iš to didelio debesio bus tikrai maža lietaus, geriausiu atveju paptelės vienas kitas lašelis. Net ir tie politikai, kurie troško labiausiai užsirekomenduoti ir pasireklamuoti kilusio skandalo fone, stodami kovos už sistemos skaidrumą barikadų priešakyje, pastarosiomis dienomis kalba vis labiau aptakiai arba atsukę nugaras pėdina į užpakalines gretas. Tačiau net ir tokiu atveju reikia turėti galvoje, kad plačioji publika nepraleido galimybės susipažinti su VSD sukaupta šokiruojančia medžiaga apie valstybės užpuolimą, taigi kiekvienas iš mūsų, nelaukdamas teisybės manos iš dangaus, gali atitinkamas išvadas pasidaryti pats.
Mažai tikėtina arba tiesiog neįmanoma, kad Komitetas įstengtų sukurpti kažką panašaus į apibendrinančio pobūdžio išvadą apie koncerno „MG Baltic“ žalingos įtakos politinei sistemai atsiradimo aplinkybes, pirmuosius koncerno žingsnius drumsčiant žmonių protus ir užsimojus visiškai nugyvendinti valstybę. Kitaip tariant, galima prognozuoti, kad čia pritrūks genetinio požiūrio, nebus keliamas klausimas – kaip, kokia seka ir kokioms aplinkybėms tarpininkaujant drakonui buvo leista užsiauginti sparnus.
Noriu to ar nenoriu, bet privalau pripažinti faktą, kad toks požiūris būtų labai neparankus visų pirma Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS – LKD), t. y. politinei jėgai, kuri dar iki Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atsiradimo labai entuziastingai dalyvavo „MG Baltic“ akcijose, leidusiose koncernui sukaupti milžinišką galią, – prisiminkime pradžiai vadinamąją kovą prieš valstybininkus, o ypač – po to sekusią košmariškąją LEO.LT sunaikinimo istoriją.
Tikriausiai tarp vadinamųjų valstybininkų buvo ir nelabai simpatiškų žmonių, tačiau jau tuomet pradėjo ryškėti tendencija, kad minėtas koncernas pradeda auginti savo raumenis valstybės nususinimo sąskaita. Savo ruožtu virš visos Lietuvos savo nešvankios visagalybės sparnus „MG Baltic“ ištiesė sužlugdęs labiausiai ambicingą ir Lietuvai naudingą LEO.LT projektą. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, tai yra liūdniausias nepriklausomos Lietuvos istorijos įvykis, be visa ko kito lėmęs ir tai, kad Vilniaus pašonėje buvo pradėta statyti didelius nuogąstavimus dėl saugumo lietuviškai populiacijai kelianti Astravo AE. Jau vien šis faktas parodo, kokia pavojinga visai tautai gali tapti nepažabota pinigo valdžia, staigiai praturtėjusių pašlemėkų savivaliavimas.
Tačiau, kaip visi suprantame, šios versijos, kad LEO.LT sužlugdymas yra ryškiausia valstybės nuosmukio iliustracija, nepalaikytų, jeigu tokia būtų forsuojama, taip pat ir karbauskininkai, jau turėję progą pademonstruoti savo tikrąjį požiūrį į Lietuvos energetinio saugumo ir savarankiškumo užtikrinimo politiką.
LEO.LT sužlugdymas tapo savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau sau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų. Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant, šlangos srove farširuojant skystu mėšlu.
Ten, kur praeidavo tulžingieji „MG Baltic“ propagandistai, – tai ypač akivaizdu LEO sunaikinimo atveju, – likdavo tik išdegusi žemė, kur dialogas tampa visiškai nebeįmanomas, žmonių tarpusavio pasitikėjimas niekados negalės sudygti. Taigi, tokie propagandistai teisėtai gali būti vadinami viešosios erdvės stribais.
Erkė – pavojinga žmogui. O politinės erkės kelia pavojų valstybei. Slaptai.lt nuotr.
Teisybės dėlei reikia prisiminti ir tai, kad Dalia Grybauskaitė, pirmuosiuose prezidento rinkimuose pasinaudojo „MG Baltic“ sukelta isterija dėl LEO.LT, būtų kvaila neigti, kad ši negarbinga istorija pasitarnavo D.Grybauskaitei kaip tramplynas į politinį olimpą. Galbūt dėl to prezidentė anksčiau raginusi skelbi visą išslaptintą politinės korupcijos duomenų medžiagą, dabar pradėjo svyruoti, abejoti… Iš tiesų, gyvenimas, o ypač politinio vyksmo užkulisiai, yra sudėtingas procesas, kai gėrio ir blogio pusės iš pradžių gali būti sulipusios, viena nuo kitos sunkiai atskiriamos. Tačiau prezidentės D.Grybauskaitės garbei reikia pasakyti tai, kad nežiūrint net tokios, didelės garbės iš pradžių nedarančios aplinkybės, Lietuvos prezidentė niekados nė iš tolo nebuvo parišta už „MG Baltic“ pavadėlio, ko, kaip matome, koncerno vairininkai labai troško, nesėkmingai tikėjosi.
Prieš keletą metų Darius Mockus yra net viešai išsakęs savo priekaištą, kad esą prezidentė nenori bendrauti su verslu, kas dabartinių įvykių šviesoje tikriausiai gali būti kvalifikuojama kaip prasisunkęs į viešąją erdvę, nesutramdytas koncerno šeimininko apmaudas, jog ne visi aukščiausiojo rango politikai yra prikinkyti prie lesyklėlių.
D.Grybauskaitei kartas nuo karto yra išsakomas priekaištas, kad anoji metinių pranešimų metu neišpažįsta savo klaidų. To manding pirmiausiai trokšta tie žurnalistai, kurie visur siekia trūks plyš atrasti pramogos galimybę, progą pakrykštauti. Tačiau labiausiai džiugina tas atvejis, kai didesnės ar mažesnės klaidos, likę nesusipratimai, daug netuščiažodžiaujant, yra ištaisomi veiksmais, siekiant užkardyti kelią blogoms pasekmėms.
Taigi šio parašymo moralas toks: nepraėjo nė dvi kadencijos, o aš jau pradėjau gerbti šalies prezidentę kaip niekas kitas…
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad nėra raštu gavusi tokios informacijos, kokia yra pateikiama paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje.
Kartu šalies vadovė pabrėžia, kad skandalu, kuris kilo paviešinus VSD medžiagą, pasinaudoti siekia „valstiečiai“ ir tie, kuriems teisėsauga yra pareiškusi įtarimus dėl politinės korupcijos.
„Tokia apibendrinta ir susisteminta medžiaga apie „MG Baltic“ veiklą buvo padaryta pirmą kartą raštu ir pateikta komitetui (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, – ELTA), nes to komitetas prašė. Noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad per visus devynerius metus, nuo 2009 m., Prezidentūra nėra gavusi raštu nieko. Mes buvome fragmentiškai informuojami žodžiu. O žodžiu ta medžiaga buvo teikiama tik ta apimtimi, kokia negalėtų trukdyti tyrimams“, – portalui delfi.lt sakė D. Grybauskaitė.
Duotame interviu D. Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.
Pasak Prezidentės, „valstiečiai“, kaip naujai atsiradusi politinė jėga, siekia pasinaudoti kilusiu skandalu, visus kitus kritikuojant.
„Labiausiai (paviešinta VSD medžiaga, – ELTA) bus naudinga įtariamųjų gynybai ir dabartiniams valdantiesiems, nes galima dešimties metų senumo informaciją volioti įvairiais atspalviais ir būdais, tad manyčiau, kad šie du interesantai labiausiai ir laimi“, – delfi kalbėjo šalies vadovė.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Parlamentinį tyrimą atliekančiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirbantis Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas kaltina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį atviru viešu spaudimu šiam laikinosios komisijos statusą turinčiam komitetui.
Taip jis Seimo TS-LKD frakcijos narių, dirbančių NSGK, vardu reagavo į R. Karbauskio trečiadienį paskelbtą komentarą, kuriame jis pažėrė kritikos konservatoriams, kaltino juos prorusiškumu ir pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat reiškė pretenzijas Prezidentei.
„Vis dėlto mums nepriimtinas viešas spaudimas, kurį daro Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, tas žmogus, kuris padarė taip, kad nebūtų sukurta komisija dėl padėties žemės ūkyje, tas, kuris prekiavo ir tebeprekiauja trąšomis ar kažkokia žemės ūkio technika. Tuo tarpu tie pareiškimai, kurie dabar padaryti ir jo socialiniame tinkle, išviešinti interneto portaluose, mums susidaro toks įspūdis, kad taip mėginama paveikti mūsų partijos narius, metant jiems nepagrįstus kaltinimus, metant nepagrįstus kaltinimus ir partijai. Šiuo atveju, kadangi tyrimas nebaigtas, o išvados galbūt bus priimtos kitą savaitę, tai laikome atviru viešu spaudimu šios laikinosios komisijos nariams“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė A. Anušauskas.
Jo vertinimu, tokie R. Karbauskio pareiškimai tai yra niekas kitas kaip tik „atviras spaudimas, siekiant galbūt pridengti savo paties interesus ir bendravimą su Putino oligarchais“.
Paklaustas, kokių žingsnių imsis, A. Anušauskas sakė, kad apsiribos šiuo politiniu pareiškimu.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju aš padariau politinį pareiškimą. Palikime tai politinių pareiškimų žanrui“, – sakė jis.
Į A. Anušausko kalbą sureagavęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas tvirtino, kad niekas nieko nebando apjuodinti, ir esą visas vaizdas bus aiškus po NSGK tyrimo išvadų, ir tai, matyt, konservatoriams kelia nerimą.
„Niekas nebando nieko apjuodinti, paprasčiausia aiškinamos aplinkybės, o visas vaizdas bus kaip ant delno, kaip ten atrodo Tėvynės sąjunga, o tai jiems kelia, ko gero, nerimą, nes blokavo mano klausimus ir tuo pačiu Gabrieliaus Landsbergio iškvietimą į NSGK“, – sakė D. Gaižauskas.
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Anot jo, sprendimas nekviesti į kitą komiteto posėdį G. Landsbergio buvo priimtas kelių balsų persvara, buvo atsisakyta jį iškviesti, kad būtų „skaidru ir viskas būtų matoma“.
D. Gaižausko teigimu, yra klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti G. Landsbergis, pavyzdžiui, „patikslinti aplinkybes dėl galimos įtakos Tėvynės sąjungai kaip partijai arba politiniams procesams iš tam tikro koncerno“.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis apibendrino skandalą, kuris kilo paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją.
R. Karbauskio kritikos epicentre atsidūrė konservatoriai ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstiečių“ lyderis reiškė pretenzijas konservatoriams Andriui Kubiliui dėl pavėluotų deklaruoti interesų, Rasai Juknevičienei – dėl to, kad jos brolis, pasak R. Karbauskio, galimai turi sąsajų su strateginėmis Rusijos įmonėmis.
„Valstiečių“ lyderis, kaip ne kartą jau yra daręs, kaltino konservatorius, kad šie vadovaujasi V. Putino politikos standartais.
„Deklaruojame, kad mums nepriimtina Putino politika, tačiau tarp konservatorių atsiranda tokių, kurie priima Putino malonę įvairiomis formomis. Tai moralu? Kritikuojame Baltarusijos vykdomą energetikos projektą, Astravo atominės statybas, bet tuo pačiu konservatorių lyderiai palaiko ryšius ir interesų deklaracijose, kaip kad A. Kubilius, slepia interesus versluose, susijusiuose su Baltarusijos administracija, ir padeda jai plėtoti kitus energetikos projektus – saulės energijos ir biodujų sektoriuje“, – rašė R. Karbauskis.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Liberalų sąjūdis kreipsis į teismą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo ir keturių Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo. Bus prašoma paneigti teiginius, kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama šio koncerno, taip pat – visiškai kontroliuojama ir kad 2006 metais partijai pirmininkas buvo parinktas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad VSD pažymoje pateikiama klaidinga informacija apie Liberalų sąjūdžio kūrimosi pradžią. Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad Eligijus Masiulis buvo „MG Baltic“ koncerno parinktas pirmininkas steigiant naują partiją – Liberalų sąjūdį. Tačiau žvelgiant į partijos steigiamojo suvažiavimo protokolą aiškėja visuomenei iki šiol nežinomi faktai – E. Masiulis atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose ir net teoriškai neturėjo jokių šansų tapti pirmuoju partijos pirmininku.
„Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas. VSD teigia, kad E. Masiulis buvo liberalams koncerno parinktas partijos pirmininkas, o pati partija – visiškai kontroliuojama koncerno, nors iš tikrųjų pats Eligijus Masiulis pasisakė už Petrą Auštrevičių ir apskritai atsisakė kandidatuoti pirmininko rinkimuose“, – piktinasi Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Pasako E.Gentvilo, 2006 m. vasario 25-ąją. Vilniuje vykęs Liberalų sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas dabartiniame VSD pažymų kontekste itin aktualus, nes būtent jame, anot VSD, koncernas turėjo įtvirtinti savo kontrolę – į rankas imti partijos vairą turėjo įmonei parankus žmogus.
Renkant Liberalų sąjūdžio pirmininką buvo sudarytas pirminis kandidatų sąrašas: P. Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, E. Masiulis, Kęstutis Glaveckas ir E. Gentvilas. Renginio metu buvo pasiūlyti dar trys galimi kandidatai: V. Čepas, V. Grubliauskas ir Dalia Teišerskytė.
Dalyvauti pirmininko rinkimuose sutiko tik du steigėjai: V. Grubliauskas ir P. Auštrevičius, visi kiti – atsisakė. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad triuškinamu skirtumu laimėjęs rinkimus partijos pirmininku tapo P. Auštrevičius, surinkęs 1491 balsą.
„VSD „analizė“ siekia net Liberalų sąjūdžio kūrimosi ištakas. Kaip gali būti, kad visiškai koncerno kontroliuojamos partijos pirmininku nuo pirmos dienos tampa koncernui neparankus asmuo, o tas pageidaujamas savo kandidatūros net nekelia“, – stebisi E. Gentvilas.
Gintaras Visockas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva daugiau praloštų, nei laimėtų, jeigu mūsų įstatymai draus viešojoje erdvėje vartoti apibūdinimą „idiotas“. Toks grubus epitetas kartais labai reikalingas.
Kodėl vartotinas žodis „idiotas“?
Pavyzdžiui, kaip dera vadinti lietuvius, kurie referendume, ar mūsų šaliai reikalinga atominė jėgainė, balsavo „už“ ir „prieš“ be dvejonių, be sąžinės graužaties? Atominė energetika – toks sudėtingas klausimas, kad vienintelis teisingas atsakymas galėjo būti šis: „nežinau, neišmanau, neturiu kompetencijos“. Bet juk labai daug lietuvių, neturėdami nei aukštojo išsilavinimo, nei specialių žinių, vis tik dėjosi rimtais šio galvosūkio ekspertais. Tad kodėl jų nepavadinus idiotais? Kodėl jų neįvardinus net pavojingais idiotais? Jie juk nulėmė valstybės likimą keliems dešimtmečiams į priekį neturėdami nė mažiausio supratimo, kodėl AE mums reikalinga arba kodėl atominė elektrinė mums nereikalinga.
Ypač būtų blogai, jei žodžio „idiotas“ negalėtų plenarinių posėdžių salėje vartoti Seimo nariai, kritikuodami kolegas. Žinoma, jei mūsų parlamentarai, kalbėdami iš šios tribūnos, vien keiksis, burnos, tyčiosis, turėsime bėdą. Tačiau pripažinkime, kad mūsų parlamentarai bent iki šiol buvo užtektinai mandagūs, korektiški. Korektiškus ginčus mūsų Seime palyginkime su debatais kai kurių kitų šalių parlamentuose – mūsiškiai nei mušasi, nei šaudo. Sakykim, neseniai Armėnijos parlamente tautos išrinktieji kibo vieni kitiems į atlapus. O dar anksčiau – net šūviai aidėjo. Prisiminkime, kas kartais nutikdavo Ukrainos, Turkijos, Pietų Korėjos parlamentuose, ir tada pamatysime, jog esame net per daug santūrūs.
Žodžiu, negaliu pritarti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, nusprendusiai, jog asmenų vadinimas „idiotais“ nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, bei pripažinusiai, jog Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymai apie kolegę Agnę Širinskienę yra nekorektiški. Vienas kitas drastiškas kreipinys tikrai nesužlugdys nei lietuviškos moralės, nei lietuviškos savigarbos. Jei norima, kad oponentas atsikvošėtų, šaltas dušas – pati veiksmingiausia priemonė. Idiotu pavadintas politikas neturėtų tuoj pat įsižeisti. Galbūt pirmiausia derėtų suklusti, susimąstyti, pažvelgti į veidrodį?
Todėl šių eilučių autoriui priimtinesnis apžvalgininko Romo Sadausko – Kvietkevičiaus straipsnis (delfi.lt), atkreipiantis dėmesį, jog reikia saugotis visai kitų blogybių, nei viešai išsprūdęs nepagarbus palyginimas ar keiksmažodis. Jis perspėja, kad ribodami galimybę vartoti aštresnius žodžius mes tarsi atveriame kelią kvailybei ir neišmanymui. Nes, pasak R.Sadausko – Kvietkevičiaus, „kvailybė ir neišmanymas triumfuoja tada, kai niekas viešai nedrįsta parodyti į juos pirštu ir nusijuokti“.
Taigi „visų šalių idiotai vienijasi labai sparčiai“, pasak R.Sadausko – Kvietkevičiaus, gindami savo „garbę“. Bet ar užtektinai rimtai ginamos teisės specialistų, ekspertų, žurnalistų, kurie siekia, skirtingai nei pirmieji, visuomenei naudingų dalykų – ne slėpti, o demaskuoti idiotizmą?
Kodėl draustinas žodis „gerbiamasis“?
Jei Seimo etikos sargams tikrai knieti ką nors uždrausti, tai siūlau neleist seimūnams vienas į kitą kreiptis žodžiais „gerbiamasis” arba „gerbiamoji“. Kam tie nenuoširdūs malonybiniai žodeliai? Vos ne kiekvienas į tribūną užlipęs parlamentaras pirmiausia ištaria dešimtis žodžių „gerbiamasis“, o po to puola įrodinėti, koks tas „gerbiamasis“ – neteisus, primityvus, negražus. Argi tokia veidmainystė civilizuotoje valstybėje turėtų būti toleruojama?
Solidūs VSD vadovo atsakymai
Nesuprantu ir tų parlamentarų, kurie visai neseniai į Seimą pasiaiškinti pakvietė VSD vadovą Darių Jauniškį. Kai kada slaptųjų tarnybų vadovų ir politikų akistata – reikalinga, naudinga, net būtina. Tačiau šį sykį bandžiusieji ištardyti VSD direktorių atrodė įtartinai. Kam klausinėti akivaizdžiai tendencingų dalykų, į kuriuos saugumo vadovas neatsakys net ir labai norėdamas? Pavyzdžiui, kokio velnio išdėstytas štai toks klausimas: „Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę?“ Arba štai toks svarstymas: „Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?“
Juk ir taip aišku, kad VSD vadovas nieko konkretaus dėl tyrimo, susijusio su MG Baltic veikla galimai įtakojant politikus bei žiniakslaidą, ypač kol nebaigtos visos teisinės procedūros, nepaaiškins.
Ištardyti VSD direktorių panorę politikai, žinoma, nė nesitikėjo, kad D.Jauniškis puls atvirauti. Jie tiesiog siekė pažerti specifinių klausimų, kurie kelia abejones dėl specialiųjų tarnybų šiuo metu atliekamų tyrimų objektyvumo. Bet negi parlamentarai, savo klausimais troškę sukompromituoti mūsų „džeimsus bondus“, nesuvokia, kad jų primityvios klastos bent kiek atidesniam Lietuvos piliečiui, – seniai suprantamos, seniai akivaizdžios? Nejaugi parlamentaras Petras Gražulis mano, kad jis – labai teisingas, principingas, o štai visi kiti – durniai, nesuprantantys jo intrigų? Arba kam reikėjo prasižioti Seimo nariui Artūrui Skardžiui? Juk akivaizdu, kad politikas vargu ar pajėgus būti objektyviu. Jo veikla – mūsų specialiųjų tarnybų taikiklyje. Jis negalįs bent šiuo metu mylėti specialiųjų tarnybų.
Beje, VSD vadovą verta pagirti – Seimo tribūnoje jis kalbėjo trumpai, atsargiai, bet solidžiai. Mano supratimu, nieko kokretaus neatsakydamas jis vis tik sugebėjo demaskuoti bent jau pačius svarbiausius oponentų tendencingumus.
Atimti licenziją – argi tai išeitis?
O štai Seimo NSGK vadovą Vytautą Baką norėtųsi perspėti. Atimti licenziją iš televizijos vien dėl to, kad ją remia įtartinasis koncernas, – ne tas kelias, kurį Lietuvai derėtų pasirinkti. Jūsų dėmesiui – V.Bako mintys, su kuriomis nesutinku: „Manau, skubiai reikia daryti, priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“ (LRT laida „Savaitė“).
Taigi elgtis taip, kaip siūlo šis politikas, būtų ne tik primityvu, bet ir neveiksminga. Pašalinus vieną angažuotą, tendencingą, priešišką žiniakslaidos priemonę netrukus atsirastų kita ne mažiau pavojinga. Vienintelė išeitis – Lietuva privalo sukurti sąlygas, kurios būtų palankios valstybės interesais besirūpinančioms žiniakslaidos priemonėms atsirasti. Dabar gi tokių sąlygų Lietuvoje, drįstu tvirtinti, nėra. Beveik nėra.
Alkani žvirbliai. Slaptai.lt nuotr.
O juk valstybė, jei ji nori, kad šalyje veiktų kuo daugiau žiniakslaidos priemonių, ginančių jos interesus, neturi teisės pamiršti finansinių reikalų. Valstybės interesus ginantiems žurnalistams taip pat reikalingos laiku išmokamos algos, išlaidos kanceliarinėms prekėms, premijos. Vaizdingai kalbant, nepagailėkite dvigubai tiek, kiek žiniasklaidai atseikėjo tas įtartinasis koncernas, ir jūs turėsite žiniasklaidą, ne tik tarnaujančią viešiesiems interesams, bet ir sėkmingai konkuruojančią su MG Baltic vadovo Dariaus Mockaus imperija.
O jei manoma, kad viešąjį interesą įmanoma išgelbėti „nuogu užpakaliu“, tuomet, atleiskite už mintyse kirbantį epitetą, kurį nori uždrausti etikos sargai.
Tekstas buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“
D. Mockus kaltina VSD pažymų klastojimu ir nekompetencija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad neturi jokio tikslo lįsti į politiką, ir kategoriškai atmeta visus metamus kaltinimus dėl koncerno siekio paveikti politikus ir šalyje vykstančius politinius procesus.
Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintą ataskaitą D. Mockus įvertino kaip labai abejotinos vertės dokumentą, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentinga.
LRT internetiniame portale penktadienį publikuotame interviu D. Mockus neigia, kad žurnalistas Tomas Dapkus buvo „MG Baltic“ atstovas, siekiant užmegzti ryšius su politikais.
„Aš jam niekada gyvenime nei pavedimų, nei prašymų užmegzti ryšių nesu davęs. Tai, kad T. Dapkus yra pateikiamas kaip „MG Baltic“ atstovas, švelniai tariant, yra daug abejonių keliantis faktas. Turėdamas fantazijos, jį gali paversti kuo tik nori“, – LRT aiškino D. Mockus, pridurdamas, kad visus kritiškus žurnalistus dažniausiai siekiama diskredituoti.
„MG Baltic“ prezidentas sako, kad paviešinta VSD informacija nėra atsitiktinė. Verslininkas mano, kad tai yra Prezidentūros atsakas į paskelbtus Eligijaus Masiulio laiškus.
„VSD pažyma yra atoveiksmis. Kad nereikėtų aiškintis apie laiškus, reikia vieną skandalą permušti kitu, galingesniu“, – interviu LRT žurnalistui pabrėžė D. Mockus, negailėdamos kritikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Tiesiogiai ji „(VSD nutekinta informacija, – ELTA) yra naudinga Prezidentūrai, ir ne tik. Šiuo atveju yra daugiau tų naudos gavėjų, bet pats didžiausias yra Prezidentūra“, – LRT portalui samprotavo verslininkas.
Duotame interviu „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus tvirtino, kad nesivels į viešųjų ryšių karą prieš VSD, o į paviešintą pažymą reaguos teisinėmis priemonėmis.
ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad esą Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius galėjo būti parankus „MG Baltic“ asmuo, pats V. Gailius tai neigia, sakydamas, kad „nebuvo kažkoks projektas“.
Politikas tvirtina, kad tikrai nebuvęs parankus „MG Baltic“, o jeigu kam nors taip atrodo, „tai tegul persižegnoja“.
„Nežinau, kodėl aš parankus, jeigu mano iniciatyva buvo kreiptasi dėl tam tikrų šią įmonę dominančių objektų į prokuratūrą ir į ministerijas, ir prokuratūra gynė viešą interesą, ir teismuose šis juridinis asmuo pralaimėjęs yra. Tai aš tikrai nebuvau parankus. Jeigu kažkam atrodo, tai reikėtų tų žmonių klausti, kodėl jiems taip atrodo, bet jeigu jiems atrodo, tai tegul persižegnoja“,- žurnalistams sakė V. Gailius.
Skelbiama, kad esą „MG Baltic“ siekė, kad V. Gailius taptų Liberalų sąjūdžio lyderiu po Eligijaus Masiulio sulaikymo. Pats V. Gailius su tuo nesutinka.
„Jeigu mane palaikė pusė partijos narių rinkimuose, tai turbūt jų reikėjo paklausti, ar jiems darė kažkokią įtaką“,- sakė jis.
V. Gailius sakė, kad su žurnalistu Tomu Dapkumi bendravo dalykinėmis temomis, o ne politinėmis ir su visais žurnalistais bendravo ir toliau žada bendrauti.
Į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pareiškimą, kad jis nemato bendros ateities Liberalų sąjūdyje, V. Gailius atsakė, kad trauktis iš partijos neketina, o jam R. Šimašius nėra autoritetas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Man Šimašius nėra autoritetas, aš Liberalų sąjūdyje turiu kitų autoritetų, man autoritetas yra Petras Auštrevičius ir kiti partijos nariai, o Remigijaus nuomonė yra Remigijaus nuomonė. Aš sprendimus priimu pats, mane niekas pirštu nestumdo, o jeigu tai yra specialiai surežisuota situacija, parašant pamąstymus, tai reikėtų identifikuoti tos situacijos režisierių“, – sakė V. Gailius, pridurdamas, kad jis nėra „geras bičiulis buvusios VSD vadovybės“.
Jo teigimu, VSD yra žmonių, kurie dega kerštu daug kam.
„Taip, šitoje institucijoje yra likę žmonės, kurie dega kerštu. (…) Kažkam atrodo, kad formuojamas mano teigiamas įvaizdis. Mano įvaizdis niekada nebuvo neigiamas, aš niekada nebuvau vagis ir man nereikia atstatinėti įvaizdžio, skirtingai negu kažkam. Aš pats už savo įvaizdį pakovosiu, man patinka kovoti už teisybę“, – tvirtino V. Gailius.
Garsiojoje, iškart į skandalo sūkurį patekusioje VSD pažymoje, aprėpiančioje daugiau nei 10 metų laikotarpį, be užuolankų sakoma, kad „MG Baltic“ neteisinius veiksmus, grubiai plečiant savo įtaką, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Įdomu tai, kad net tarp linkusių didesniu ar mažesniu laipsnių advokatauti koncernui ir rezervuotai žiūrinčių į tokių pažymų išviešinimo praktiką žmonių niekas tarsi ir nesiryžt kvestionuoti tokio vertinimo (nurodyti faktai yra pernelyg iškalbingi), tačiau ne vienam kyla klausimas – kodėl turint tokią jautrią informaciją, palaipsniui kaupiamą per dešimtmetį, nebuvo imtasi veiksmų, leidžiančių užkirti kelią iš esmės nusikalstamai koncerno veiklai, vis labiau panašėjančiai į valstybės užvaldymą ir keliančiai pavojų nacionaliniam saugumui? Kitaip tariant, ar pavojaus varpų skambėjimo įsiūbavimas, dabar girdimas visuose pakraščiuose, jau nėra pavėluotas veikimas, kai mums lieka tik viena galimybė – skaičiuoti nuostolius ir apraudoti nebeatitaisomą žalą?
Jeigu, tarkime, aukščiausieji šalies pareigūnai labai vangiai reagavo arba visai nereagavo į tokią jiems specialiųjų tarnybų teikiamą informaciją, kodėl VSD arba kažkoks kitas paslaptingas subjektas nenutekino šios informacijos visuomenei daug anksčiau, nelaukiant to lemtingo momento, kai valstybės savinaikos procesas pasieks kritinę ribą? Kita vertus, jeigu pastebėjote, forsuojama ir diametraliai priešinga išvada, kad neva išviešinta VSD pažyma pasirodė pernelyg tinkamu laiku arba, kitaip tariant, abejonės čia keliamos dėl to – ar VSD pažymos išviešinimas nėra visų pirma naudingas Daliai Grybauskaitei, visiems gerai suprantant, kad minėtoji VSD pažyma, kad ir kaip žiūrėtume, sustiprina prezidentės versiją, komentuojant josios susirašinėjimo su Eligijumi Masiuliu faktą ir aptariant čia randamas formuluotes.
Kaip atrodo, pastaruoju atveju net bandoma įpiršti nuomonę, kad VSD pažymos paskelbimas yra neteisėtai paankstintas veiksmas, užbėgant laikui prieš akis, tarsi tokia pažyma galėtų būti teisėtai atiduota visuomenė aptarimui tik tada, kai ji taptų politiškai nebeaktuali tai pačiai D.Grybauskaitei, t. y. pasibaigus dabar veikiančios prezidentės kadencijai. Taigi, kaip matome, svarbiausiu išryškėjusios priešpriešos valstybės idėjos išgryninimo klausimu veiksniu dabar tampa laiko faktorius, vienaip ar kitaip keliant klausimą – kada „laikas subręsta“, tampa tinkamu vienokiam ar kitokiam apsisprendimui? Jeigu norite, galima paklausti dar ir taip – ar galima pasivyti, o galbūt ir pralenkti laiką, kokios lenktynės čia visados tęsiasi?
Kaip atrodo, bent iš dalies į šiuos klausimus pabandė atsakyti VSD direktorius Darius Jauniškis, iškviestas pasiaiškinti į Seimo posėdį. VSD direktorius į viešojoje erdvėje užduodamus ir Seime pakartotus klausimus, kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar, atsakė klausimu: „O kodėl ne dabar. Geriau vėliau nei niekada“ https://slaptai.lt/vsd-informacija-nebuvo-dozuojama/. Sakote, kad VSD direktorius, prispaustas prie sienos Seimo narių klausimų, pabandė išlaviruoti prisimindamas mėgstamą mūsų laikų kalambūrą? Gal ir taip, nesiginčysiu. Tačiau yra ir senesnė tokio atsakymo potekstė, nukreipianti mus į užgimstančios antikos filosofijos laikus, kai žmonės apie lenktynes pačiame laike dar mąstė nepalyginamai pirmapradiškiau ir gaivališkiau nei įstengia mūsų laikų išvargintas protas.
Zenonas, Parmenido mokinys, paliko ateities kartoms spręsti neišsprendžiamą uždavinį kodiniu pavadinimu „Lėčiausio nepavys nė pats greičiausias“. Laiko dalumo problemos apmąstymo kontekste Parmenido mokinys nurodo tokias sąlygas. A. Besivejančiam greitesniajam reikia laiko dalies pasiekti tą vietą, kur tos laiko dalies pradžioje buvo priekyje esantis lėtesnysis. B. Per tą laiko dalį, kol pirmasis (greitas) pasieks tą vietą, kur buvo antrasis (lėtas) tos laiko dalies pradžioje, lėtasis savo ruožtu taip pat pasistūmės kažkokį atstumą į priekį. Taigi greitesniajam reikia naujos laiko dalies įveikti naują atstumą, ir taip iki begalybės. C. Jeigu pripažįstame laiko dalumą iš principo, tai reikia pripažinti ir tokio dalumo begališkumą, t. y. dalumą iki begalybės, be užbrėžiamos nedalumo ribos. Iš to seka išvada, kad lėto nepavys nė pats greičiausias, Achilas niekados nepavys vėžlio, taigi tarsi suprantamu dalyku tampa ir tai – kodėl greitakojams, visur sulakstantiems VSD achilams taip ir nepavyko lėtai kaip rūdys, bet su kasdieninės monotonijos nuoseklumu besismelkiančiai politinei korupcijai užbėgti prieš akis.
Iš dalies galima suprasti, nors neįmanoma pateisinti to, kodėl aukščiausieji šalies pareigūnai delsė, net jeigu ir turėjo daugiau ar mažiau fragmentišką medžiagą apie bandymus įtakoti valstybė raidą patologijos kryptimi. Kad ir kaip būtų liūdna, reikia pripažinti faktą, kad išsikerojusi politinė korupcija mūsų padangėje tapo beveik neatsiejama politinio kūno dalimi, o savo ruožtu pasiryžti amputacijai – nėra taip paprasta. Panašiai atsitinka, kai pasėjamos į dirvą kultūros persipina su išsikerojusiu varpučiu ir kyla pavojus, kad bandant išrauti tokią agresyvią piktžolę drauge galime pavojingai išjudinti žemę po puoselėjamo augalo šaknimis.
Žinoma, tai nereiškia, kad, bijant pažeisti godotino augalo šaknis, nieko kito nelieka kaip apsileisti nuodingomis piktžolėmis. Greičiau ši alegorija mums primena tai, kad valstybė taip pat turi būti prižiūrima su kasdieniniu, daliu iki begalybės rūpestingumu, kaskart išravint tarpuvagius, tokio ravėtojo paradigminiu pavyzdžiu, jeigu leisite, visų pirma laikant Platono „Valstybės“ pagrindinį personažą Sokratą su diskutuojančių bendraminčių būreliu, kartu siekiančių išgryninti valstybės idėją iki deimantinio skaidrumo arba prisimenat Karalių pasakos begalinį rūpestingumą su palinkusiomis karalių galvomis ties stebuklingu lietuviškos dvasios objektyvavimo užgimimu.
Tačiau, galimas daiktas, susirgimas toks ūmus, kad dalinės, net išskaidytos rūpestingumo iki begalybės, priemonės jau nepadės, taigi lieka tik viena galimybė – aparti lauką iš naujo. Tai kvietimas į revoliuciją, ar ne? Tačiau net ir tokiu atveju baidausi žmonių minios, daužančios Seimo langus, vaizdinio, puoselėdamas viltį, kad mums padės įveikti savo užstrigimą istorijoje revoliucingas mąstymo atsinaujinimas ir Seimo rūmuose priimtų nutarimų, siekiant užkardyti kelią politinei korupcijai, revoliucingumas.
Darius Jauniškis: VSD informacija nebuvo dozuojama. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis antradienį Seimo nariams aiškinosi dėl paviešintos VSD informacijos.
VSD vadovas atmetė kai kurių politikų viešai reiškiamus būgštavimus, kad VSD medžiaga yra tikslingai dozuojama. Jo nuomone, VSD informacija valstybės institucijoms buvo pateikiama nuolat.
D. Jauniškis tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.
„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.
Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų darbo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai D. Jauniškio teiravosi, ar pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, kas bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms.
D. Jauniškis, prieš pradėdamas atsakinėti į Seimo narių užduotus klausimus, pabrėžė, kad visuomenės neatstovaujančių interesų grupių veikla, kai sprendimus priima valstybei neatskaitingos asmenų grupės, silpnina demokratinę santvarką ir didina piliečių nepasitikėjimą valstybe.
VSD direktorius į viešojoje erdvėje užduodamus klausimus, kodėl tyrimo duomenys pateikti tik dabar, atsakė klausimu: „O kodėl ne dabar. Geriau vėliau nei niekada“.
D. Jauniškis tikino, kad VSD informacijos pasirodymas nėra susijęs su viešumoje pasirodžiusiu Prezidentės ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimu.
„Noriu išsklaidyti abejones, kad ši informacija atsirado po žiniasklaidoje paviešinto susirašinėjimo. Žvalgybos informacija NSGK vykdomam tyrimui buvo pradėta teikti jau 2017 metais“, – kalbėjo VSD vadovas.
„Rezonansą sukėlusi informacija pateikta komitetui 2018 m. kovo 9 d., atsakant į NSGK 2018 m. vasario 28 d. paklausimą. Balandžio 25 d. NSGK kreipėsi į įslaptintus informacijos rengėjus su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti komitetui pateiktą informaciją. Atsižvelgus į šį NSGK prašymą, dalis informacijos buvo išslaptinta“, – pabrėžė D. Jauniškis.
„Priminsiu, kad elektroniniai laiškai pradėti viešinti 2018 m. balandžio 28 d.“, – pabrėžė D. Jauniškis ir pridūrė, kad visa žvalgybos informacija, pateikta NSGK, yra surinkta teisėtais būdais, laikantis įstatymų ir griežtai remiantis žvalgybos institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Atsakinėdamas į Seimo narių užduotus klausimas D. Jauniškis pabrėžė, kad VSD informacija nėra „dozuojama“, siekiant apsaugoti Prezidentę.
„Informacija buvo teikiama NSGK ir sprendimų priėmėjams pagal taisykles ir suformuluotus poreikius“, – tikino D. Jauniškis ir pabrėžė, kad akivaizdu, jog VSD pareigūnams „MG Baltic“ koncernas įtakos nedarė.
D. Jauniškis sakė, kad visa iš VSD prašoma informacija yra pateikta NSGK. „Jie vertina bei surašo išvadas. Esant papildomam informacijos poreikiui, VSD yra pasiruošęs tai pateikti komitetui“, – kalbėjo D. Jauniškis.
VSD vadovas tvirtino, kad šalies vadovybė nesikiša, nereguliuoja ir nedarė įtakos departamento veiklai.
„To nedarys, kol aš būsiu direktoriumi“, – pabrėžė D. Jauniškis.
Konservatorius Jurgis Razma klausė, kiek laiko VSD gali laikyti svarbią informaciją apie esamus pažeidimus.
Politikas akcentavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė stebėjosi, jog nė karto negavo signalo, kad atkreiptų dėmesį į VSD pažymoje minimų grupių dalyvavimą politikoje.
„Ar reikia kažką tikslinti, kad būtų efektyviai sprendžiama?“ – klausė J. Razma.
D. Jauniškis atsakė, kad žvalgybos informacija gali gulėti metų metais. Tada, kai ji pasidaro aktuali ateityje, tada ji gali būti panaudojama.
Kartu D. Jauniškis tvirtino, kad informacija apie „MG Baltic“ buvo nuolatos pateikinėjama institucijoms.
Liberalas Eugenijus Gentvilas VSD vadovo teiravosi, kodėl E. Masiuliui buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, jei buvo žinoma, kad jis korumpuotas. D. Jauniškis pažymi, kad informacija keliauja ir į kitas institucijas, ir tai užima daug laiko. „Informacija yra atiduodama kriminalinės žvalgybos institucijoms, ir reikia atsižvelgti į situaciją, kad tyrimai vyksta gana ilgai“, – į liberalo klausimą reaguodamas kalbėjo VSD vadovas.
Socialdemokratas Juozas Olekas klausė VSD direktoriaus, ar jis pasidomėjo, kodėl informacija tapo ne tik išslaptinta, bet ir vieša.
Greitai besivystančiame pasaulyje, ten, kur informacija vaikšto labai greitai, netikėčiausiais būdais, aš net nelabai stebiuosi, kad ji buvo išslaptinta ir ragino klausti sąžinės, kas kaltas už paviešintą VSD informaciją.
„Aš galiu pasakyti tik tiek, VSD šios informacijos neviešino“, – tikino D. Jauniškis.
Konservatorius Jonas Dagys VSD direktoriaus teiravosi, ar galima tikėtis, kad ateityje tokių VSD pažymų Seimas gautų mažiau.
Lietuvos saugumas (VSD)
VSD vadovas pabrėžė, kad po paskelbtų tyrimo išvadų NSGK pateiks pasiūlymus situacijai gerinti.
“Labai bijojau šito klausimo, nes man, kaip pareigūnui, nežinau ar būtų etiška ir sakyti savo nuomonę. Kai bus paskelbtos tyrimo išvados, aš tikiu, kad NSGK pateiks pasiūlymus. O iš mūsų pusės (VSD, – ELTA), jei reikia kažkokių idėjų, mes visada pasiruošę jas pateikti“, – atsakė D. Jauniškis.
D. Jauniškį į pateiktus klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, atsakyti pakvietė Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai priklausantis Artūras Skardžius.
XXX
1. Ar VSD pažymose pateikta informacija nėra politiškai dozuojama, siekiant apsaugoti konservatorius ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę?
2. VSD informaciją rinko nuo 2002 metų, stebėjo, kaip vyksta valstybės užvaldymas, ir nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti šį procesą. Kodėl? Ar yra tikimybė, kad VSD pareigūnų veiksmams įtaką darė „MG Baltic“?
3. Kokios, Jūsų manymu, teisėsaugos institucijos kaltos, kad 10 metų dėl šios situacijos nebuvo imtasi jokių veiksmų?
4. Kas, remiantis Jūsų turima informacija, bylose prieš politines partijas darė spaudimą ikiteisminio tyrimo institucijoms?
5. Kokios jėgos, pagal Jūsų turimą informaciją, siekė suskaldyti tiek buvusią Algirdo Butkevičiaus, tiek dabartinę Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio valdančiąją daugumą?
6. Kaip vertinate situaciją, jog verslo grupuočių Lietuvos užvaldymas susiformavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip kovotojos su korupcija, valdymo metais?
7. Kaip sustabdyti šį verslo grupių valstybės užvaldymą ir ką siūlytumėte daryti, kad ateityje tokie procesai nepasikartotų?
Prasisunkusi į viešąją erdvę žvalgybininkų informacija apie stambiojo verslo agresyvią veiklą, siekiant nusavinti valstybę savo poreikių tenkinimui, pranoksta vaizduotės ribas, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to tokia šokiruojanti informacija anksčiau ar vėliau pasimirš savaime, kaip, tarkime, nevirškinamas maistas nepatenka į kraują, o yra atvemiamas atgal.
Taigi klysta tie, kurie galbūt mano, kad neva žmonės patriukšmaus, nelabai suprasdami dėl ko čia pliekiamasi, ir nustos. Kaip atrodo, šis skandalas yra toks begėdiškas, kad užkišti žmonėms gerklių nepavyktų net ir labai stengiantis. Tai iškart reikėtų pripažinti kaip nekvestionuojamą dalyką, niekam nepuoselėjant tuščių iliuzijų, kad laikas savaime kažkaip išspręs problemą.
Dėl paviešintų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje faktų diskusijos tik prasideda, tačiau jau dabar galima spėti, kad be visa ko kito bus siekiama nurodytus faktus paskandinti interpretacijose, kaip yra sakoma, užkalbėti dantis. Todėl visų pirma pabandykime abstrahuotis nuo atskirų niuansų, sutelkiant dėmesį ties svarbiausiomis nuorodomis, pasitarnaujančiomis esmės atodangai ir drauge bylojančiomis apie įsisenėjusios patologijos atvejį.
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, labiausiai prasikišantis dalykas yra tai, kad koncerno „MG Baltic“ tarpininkai su koncerno vienaip ar kitaip (kažkaip) įtakojamais valstybės tarnautojais, net ministrais ir teisėjais, ne viešo diskurso plėtotėje kalbasi, duoda komandas tokiu tonu tarsi čia ponas bendrautų su visiškai beteisiais baudžiauninkais. Žinoma, galima retoriškai perklausti – ar būtų geriau, kad jeigu koncerno atstovai su vienaip ar kitaip rekrūtizuotais koncerno interesų tenkinimui valstybės pareigūnais kalbėtų labiau pagarbiu tonu, tokiu melagingu mandagumu pridengiant tikrą dalykų padėtį? Nesakykite, tonas čia taip pat daug ką mums pasako, byloja apie tai, kad koncernas save laiko tokiu tvirtu nelegalios padėties šeimininku, kad nemato reikalo net kažkaip pridengti savo nešvankią nuogybę, nesismulkina dėl savo patologijos vualizacijos.
Kaip jau visi galėjome pastebėti, Darius Mockus nė iš tolo nesiruošia atgailauti ar atsitraukti nors per žingsnį, viešai išplatintame pranešime griežtai pareikšdamas, kad neva į „MG Baltic“ taikosi tie, kurie nori valdyti išnykusių istorijoje santvarkų metodais, drauge čia pažerdamas visą eilę nedviprasmiškų grasinimų su oponentais atsiteisti jau netolimoje ateityje https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mockus-i-mg-baltic-taikosi-tie-kurie-nori-valdyti-isnykusiu-santvarku-metodais.d?id=77925803. Ką gi, nesu tikras dėl to, kad kažkokie istorijos dėsniai D.Mockui lemia pralaimėjimą, jeigu net išryškėjusią koliziją suprasime kaip „MG Baltic“ savininko ir valstybės dvikovą. Galimas daiktas, koncerno prezidentas labai nuoširdžiai yra įsitikinęs, kad mūsų santvarkos modernumą liudija tai, kad čia viskas yra perkama ir parduodama, taigi net politikai gali būti superkami didmeniniu būdu, o neva neracionalūs yra tie principai, kurie teisės ar moralinės pasaulio tvarkos pagrindu ribotų verslo plėtotėje įgytus ir nugludintus įpročius.
Kita vertus, D. Mockus turi didelį šansą laimėti arba bent užglaistyti istoriją ne tik dėl to, kad, kaip jau buvo primintą praeitą kartą https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-o-kas-patrauks-r-karbauski-ir-jo-dresuota-juru-kiaulyte/ paprastai laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų. D. Mockų išryškėjusioje priešpriešoje su valstybe daro stipriu žaidėju su labai tikėtina sėkmės galimybe tai, kad mūsų herojaus veiklos pagrindas yra žemesnioji žmogaus dalis – gobšumas, bailumas, prisitaikėliškumas, kai savo ruožtu valstybės tikrąja to žodžio reikšme idėjos daigas prasikala tik ten ir tada, kur ir kada subujoja geresnioji žmogaus prigimtis, įgalinanti individą veikti, peržengiant savo partikuliarumą ir savanaudiškumą.
Kita vertus, tarsi ir prieštaraudamas pats sau dar pastebėsiu, kad, žiūrint iš kitos pusės, būtų klaida substancionalizuoti abstrakčią valstybės idėją, sureikšminant valstybės turinį žmogaus sąskaitą, tačiau tai, kokia žmogaus pusė laimės – geroji ar blogoji – niekas dėl to negali būti be išlygų tikras.
Kad ir kaip kam pasirodys iš pirmo žvilgsnio, čia tikrai niekas nesiruošia demonizuoti žmogaus, parodžiusio didelę uoslę verslo srityje ir neeilinį išradingumą, tačiau kartu nepraleisiu progos pastebėti, kad mums visiems siaubą kelianti, Vilniaus pašonėje jau gerokai pradygusi Astravo atominė elektrinė gali būti siejama su garsiojo verslininko vardu arba net vadinama D.Mockaus garbės vardo Astravo AE. Būtent šio verslininko kariaunos veiksmai, Lietuvos ar net pasaulio istorijoje nematyta savo nuožmumu propagandinė kampanija lėmė tai, kad visų laikų ambicingiausias LEO.LT projektas buvo užblokuotas, Lietuva perleido strateginę iniciatyvą, likdama prie suskilusios geldos su įkišta granata užpakalyje. Trijų tulžingųjų žurnalistų su pseudoteisuolio povyzomis, sublizgėjusių karo prieš Lietuvos energetinę svajonę baruose, pavardžių čia neminėsiu, drauge pastebėdamas tik tai, kad jų aršumo, pagiežos, teisuoliškumo energetinė bazė buvo nelygstama ištikimybė šeimininkui.
Taigi trečio kelio čia nėra: yra tik arba, arba… Arba laimės valstybė ir pralaimės koncernas, arba laimės D. Mockus valstybės orumo sąskaita, galimai po kilimu pabandęs susitarti dėl kontribucijų atskiriems asmenims, kurie nepraleistų progos pasipelnyti ar kitaip apturėti savo naudą. Kita vertus, niekas tokioje nesmagioje situacijoje nepuoselėja piktdžiugos, nesigviešia pastumti žinomą verslininką po giljotina. Kaip atrodo, labiausiai civilizuotas kelias, sprendžiant šią koliziją, būtų valstybės keliamas ieškinys D. Mockaus verslo imperijai, už patirtą moralinę ir materialinę žalą valstybei siekiant prisiteisti baudą visų mokesčių mokėtojų naudai (kiek išneša mano vaizduotė – tai turėtų būti daugmaž 1 milijardas eurų).
Velniai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip sakyta, trečiojo kelio tarsi čia ir nėra, tačiau yra didesnio ar mažesnio tikėtinumo galimybė spręsti išryškėjusią koliziją sugrįžtant į pirmapradę visuomeninio sąmoningumo padėtį, kuri yra aptariama Visuomenės sutarties teorijoje, numatant civilizuoto žmonių bendravimo taisykles tarp sutarties dalyvių. Kas be ko, tokia visuomenės sutartis čia yra numatoma kaip transcendentalinis įvykis, nenurodant jokių faktinių tokios sutarties pasirašymo aplinkybių, o tik atkreipiant dėmesį į tą principinę nuostatą, jog valstybės užgimimui yra reikalingas žmogaus sugebėjimas peržengti savo empirinį „aš“ vardan bendrų taisyklių įtvirtinimo galimybės.
Tačiau, galimas daiktas, mūsų atveju būtų galima tokią transcendentalinę galimybę pabandyti iš naujo aktualizuoti empiriniu pavidalui, pasirašant vienaip ar kitaip dokumentuotą verslo ir visuomenės kontraktą dėl civilizuotų žaidimo taisyklių, siekiant bendrojo gėrio.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Lietuviams pasisekė – Dalia Grybauskaitė yra ir drąsi, ir griežta. prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.
„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai – ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, – kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pripažino, kad informacija apie „MG Baltic“ ryšius su politikais buvo žinoma seniau, tačiau tikino, kad teisėsaugai dar reikėjo įrodymų.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie vidaus saugumo ir korupcinius reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko. Ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokia pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, o ji neturi prasmės, jeigu nėra įrodymų. O įrodymus jau vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip STT ir prokuratūra“, – tikino Prezidentė.
Anot jos, pasikeitus institucijų vadovams, pagerėjo ir teisėsaugos darbas.
„Norėčiau paminėti ir atkreipti dėmesį, kad nuo 2016 metų pradžios, pasikeitus kai kurių institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos ir žvalgybos darbą“, – tikino Prezidentė.
2015 metų pabaigoje generaliniu prokuroru tapo Evaldas Pašilis, 2015 metų balandį VSD vadovauti pradėjo Darius Jauniškis.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
LRT radijui komentuodama pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas, Prezidentė džiaugėsi, kad bylos pradėjo pasiekti teismus. Anot Prezidentės, tai rodo, kad teisėsauga tinkamai atlieka savo darbą.
„Labai džiaugiuosi, kad tai, kad bylos pradėjo pasiekinėti teismus, rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodyti. (…) Tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas bei pastangos pradėjo duoti labai apčiuopiamų rezultatų. Faktas, kad politinės korupcijos bylos pasiekia teismus, tampa nebe išimtimi, bet taisykle“, – antradienį interviu LRT radijui pabrėžė Prezidentė.
Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Korupcija ir siekiu paveikti Lietuvos politikus bei institucijas kaltinamas koncernas „MG Baltic“ sako, kad paviešintos pažymos yra surežisuotos ir primena Stalino bei Berijos taikytus metodus.
Koncernas, reaguodamas į viešai paskleistą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo.
„Nuomonių ir prielaidų kratinį, pavadintą pažyma, pasirašiusiam VSD direktoriui derėtų prisiminti, kad priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – teigia koncerno prezidentas Darius Mockus.
Koncerno „MG Baltic“ nuomone, totalitariniams režimams būdingas persekiojimas yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, o piktnaudžiavimas valdžia yra nusikaltimas, už kurį numatyta atsakomybė.
„MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktoriaus Tado Marčiukaičio teigimu, su savivale nebus taikstomasi ir teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.
„Nekovosime su mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomu Valstybės saugumo departamentu viešųjų ryšių priemonėmis ir savo interesus ginsime teisinėms valstybėms įprastomis priemonėmis“, – teigia T. Marčiukaitis.
Pirmadienį paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje, kuri yra adresuota Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), pateikiama medžiaga, atskleidžianti, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad koncerno „MG Baltic“ korupciniai ryšiai buvo žinomi ir anksčiau, tačiau, akcentavo Prezidentė, tai teisėsauga turėjo įrodyti.
„Sprendžiant iš tos informacijos, kokią matome dabar, jie („MG Baltic“ korupciniai ryšiai – ELTA) buvo pastebėti, bet fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų tam, kad byla ar ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir būtų pasiekti teismai“, – kalbėjo šalies vadovė.
Paviešintoje pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių.
„MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. Eur, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą – daugiau kaip 238 mln. Eur. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.
