Einant nuo Antano Vienuolio memorialinės sodybos tiltu per Šventąją, upės krante žydinčios gėlės skelbia : „Čia gera sugrįžti“. Nors nesu anykštėnas, bet man taip pat gera lankytis lietuvių literatūros klasikų krašte, susitikti su studijų laikų bičiuliais Anykščių garbės piliečiais Milda ir Vygandu Račkaičiais, vasarą gyvenančiais Latavoje. Daug kartų čia būta. Pastaroji viešnagė sutapo su liepos 20-23 d. vykusia miesto švente „Švenčia Anykščiai“. Maloniai nustebino didžiulė keturių dienų programa, paskelbta „Savaitėje“ ir pasaulio anykštėnų bendrijos laikraštyje „Pasaulio anykštėnas“. Šventė, kokios galėtų pavydėti net ir Vilniaus savivaldybė.

Deja, aš mačiau tik nedidelę jos dalį, tik tai, kas vyko miesto parke, Anykščių senamiestyje, konkrečiai: šventinę eiseną nuo Anykščių koplyčios-Pasaulio anykštėnų kūrybos centro į A.Baranausko aikštę; šioje aikštėje mačiau visus floristinius kilimus (jų nuotraukas paskelbsime kitą dieną), o Anykščių senamiestyje – kai kuriuos šio krašto muziejų eksponatus.

Mūsų skaitytojams siūlome pasižiūrėti į šventėn žygiuojančius anykštėnus („Kiek daug ponų, ir kokie visi gražūs!”), pasižvalgyti po miesto senamiestį…

Vytautas Visockas – nuotraukų autorius

« 1 2 »

2017-07-23

Vygandas Račkaitis

rackaitis_1111957 m. rugsėjį į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros susirinko gana margas studentų būrys. Tarp mūsų, ką tik baigusių vidurinę mokyklą, buvo ir solidžiau atrodančių studentų – grįžusių iš tremties bei lagerių, atitarnavusių sovietinėje armijoje, jau ištekėjusių moterų. Būta ne tik amžiaus ir gyvenimo patirties skirtumų. Kur kas laisviau jautėsi vilniečiai ir atvykusieji iš kitų didmiesčių. Ne taip bijodavo egzaminų, įskaitų baigusieji vidurinę aukso arba sidabro medaliu. Vyresnio amžiaus bendrakursiai laikėsi nuošaliau, vengė pasakoti apie save. Nebuvo linkę atvirauti ir bendraamžiai. Labiau suartėdavo tie, kuriems tekdavo gyventi viename bendrabučio kambaryje.

Iš pradžių labiausiai susidraugavau su Vidminu Vizgirda. Mudu buvom bendraamžiai, abu rašėm eilėraščius (tada kone visi lituanistai buvo poetai), vienas kitam skaitydavom savo kūrybą. Kartu eidavom į šokių vakarus, drauge ruošdavomės egzaminams užsidarę iki išnaktų kurioje nors auditorijoje. Jis paprastai gyvendavo su aukštesnių kursų studentais arba ten, kur būdavo grįžusiųjų iš tremties. Prisimenu, vis pasišaipydavo iš jau senstelėjusio germanisto Vaičiūno, kuris netrukus buvo pašalintas iš universiteto. Dar mokykloje pramokęs esperanto kalbos aš susirašinėjau su keliais užsieniečiais, gaudavau laiškų iš JAV, Ispanijos, Vakarų Vokietijos ir kitų šalių.

Continue reading „PAŽĮSTAMI IR… NEPAŽĮSTAMI“

rackaiciai_0

Viešas laiškas mano bičiuliams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui

Perskaičiau mano bičiulių apybraižų knygą “Ir mes čia buvome…” Geras pavadinimas.

Ir mes čia buvome – tarsi sako knygos herojai. Ir mes čia buvome – tinka šie žodžiai ir šios dokumentinės prozos autoriams, Anykščių krašte daug metų buvusiems ir esantiems – su savo žvilgsniu į Lietuvos istoriją, kultūrą, iškiliausius čia gyvenusius, buvusius žmones.

Milda ir Vygandas Račkaičiai Antano Baranausko, Jono Biliūno, Antano Vienuolio-Žukausko žemėje patys paliko ryškius pėdsakus, kurių laiko banga taip lengvai nenuplaus. Laiko banga negailestinga, amžina tik amžinybė, bet juk darbai, jeigu jie knygose, išlieka ilgai, ilgiau negu antkapiai. Jau parašyta knyga ir apie juos, čia buvusius ir esančius – rašytojus, publicistus, žurnalistus, pirmuosius Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatus, Anykščių garbės piliečius – tai “Anykščių dvasios saugotojai”. Neabejoju, bus ir daugiau tokių knygų, kurias galėtumėm priskirti serijai “Ir jie čia buvo…”

Continue reading „Rytoj jau ankstėliau tekės saulė“

Vytauto Visocko nuotr.

Visuomenės veikėjas Valentinas Šapalas Kovo 11-ąją
Vinco Kudirkos paminklas jau atidengtas. Skulptorius Arūnas Sakalauskas ir dainininkas Danielius Sadauskas
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja, ilgametė lietuvių kalbos puoselėtoja Albina Šiupienienė
Su poetu Justinu Marcinkevičiumi 1955 m. Alytuje po susitikimo su moksleiviais
Senas guculas
Seimo narys Petras Gražulis
Seimo narys Gintaras Songaila
Režisierius Jonas Jurašas
Rašytojai Milda ir Vygandas Račkaičiai su kaimo poete Domicele Juodžiūnaite
Prof. habil.dr. Alfonsas Vaišvila
Politologas Vilius Bražėnas Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje
Poetas Justinas Marcinkevičius kalba XXVII knygos mėgėjų metraščio IV pristatyme
Petras Smuglevičiaus salėje pristatoma knyga Alma Mater Vilnensis Vilniaus universiteto istorijos bruožai
Petraičių šeima buvo populiari
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir knygos Tauta amžių kelyje autorius Marius Kundrotas
Mes jiems parodysim!.Prie Sporto rūmų 2009 m. rudenį
Malonu būti šalia poeto Justino Marcinkevičiaus
Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas ir visuomenės veikėjas Vladimiras Gražulis
Kurso draugai. Su gražuole Daiva
Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas
Keliautojai Algimantas Jucevičius ir Paulius Normantas
Kalba buvęs Alytaus gimnazijos mokinys prof. Vincas Lapinskas
Istorikas Sigitas Jegelevičius
Gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė Vilniaus knygų mugėje
Dzūkės Kaziuko mugėje
Dalia
Alytaus gimnazijai - 90. Kazio Klimavičiaus, vieno iš gimnazijos kūrėjų, portretas
Aktorė ir skaitovė Gražina Urbonaitė ir akademikas Antanas Buračas
Aktorius Ferdinandas Jakšys
Akad. Antanas Buračas ir filosofas Romualdas Ozolas
Visuomenės veikėjas Valentinas Šapalas Kovo 11-ąją Vinco Kudirkos paminklas jau atidengtas. Skulptorius Arūnas Sakalauskas ir dainininkas Danielius Sadauskas Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja, ilgametė lietuvių kalbos puoselėtoja Albina Šiupienienė Su poetu Justinu Marcinkevičiumi 1955 m. Alytuje po susitikimo su moksleiviais Senas guculas Seimo narys Petras Gražulis Seimo narys Gintaras Songaila Režisierius Jonas Jurašas Rašytojai Milda ir Vygandas Račkaičiai su kaimo poete Domicele Juodžiūnaite Prof. habil.dr. Alfonsas Vaišvila Politologas Vilius Bražėnas Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje Poetas Justinas Marcinkevičius kalba XXVII knygos mėgėjų metraščio IV pristatyme Petras Smuglevičiaus salėje pristatoma knyga Alma Mater Vilnensis Vilniaus universiteto istorijos bruožai Petraičių šeima buvo populiari Monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir knygos Tauta amžių kelyje autorius Marius Kundrotas Mes jiems parodysim!.Prie Sporto rūmų 2009 m. rudenį Malonu būti šalia poeto Justino Marcinkevičiaus Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas ir visuomenės veikėjas Vladimiras Gražulis Kurso draugai. Su gražuole Daiva Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas Keliautojai Algimantas Jucevičius ir Paulius Normantas Kalba buvęs Alytaus gimnazijos mokinys prof. Vincas Lapinskas Istorikas Sigitas Jegelevičius Gydytoja ir rašytoja Filomena Taunytė Vilniaus knygų mugėje Dzūkės Kaziuko mugėje Dalia Alytaus gimnazijai - 90. Kazio Klimavičiaus, vieno iš gimnazijos kūrėjų, portretas Aktorė ir skaitovė Gražina Urbonaitė ir akademikas Antanas Buračas Aktorius Ferdinandas Jakšys Akad. Antanas Buračas ir filosofas Romualdas Ozolas
Visuomenės veikėjas Valentinas Šapalas Kovo 11-ąją

2010.04.05

Studentiškos nuotraukos pasakoja

  Žiūriu į vinjetę, kurioje – mūsų dėstytojai: profesoriai, docentai, filologijos, filosofijos mokslų kandidatai… Ir mes, vakarykščiai studentai, penkerius metus jų ugdyti, teikę didesnių ar mažesnių vilčių. Kaip vėliau, susitikimuose, ne kartą esame girdėję – mūsų kursas buvęs labai gabus, jį galima lyginti tik su poetų Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Alfonso Maldonio kursu.  Kalbininkas  Aleksas Girdenis – profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas… Kalbininkė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Evalda Marija E.Strazdaitė-Jakaitienė… Kalbininkas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Albertas Rosinas… Kalbininkas, docentas daktaras Aldonas Pupkis… Bet ne tik. Etnografas, religijotyrininkas, vienas žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas, profesorius, habilituotas daktaras Norbertas Vėlius… Literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas, profesorius, habilituotas daktaras Kęstutis Nastopka…  Literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, prozininkas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Bučys… Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas, publicistas Romualdas Ozolas… Vietoje daugtaškių prie kiekvienos pavardės būtų galima prirašyti daug knygų, staipsnių pavadinimų, visuomeninės veiklos faktų, bet šio teksto prie studentiškų fotografijų tikslas – parodyti, kokie jie, kokie mes buvome tada, kai dar neturėjome jokių laipsnių ir titulų, kai buvome tik daug žadantys.

Tačiau aš dar nebaigiau didžiuotis savo kurso draugais ir draugėmis. Štai Irena Žvigaitytė-Bučienė – režisierė…Filosofijos dėstytojas (kurso seniūnas) Ipolitas Ledas… Poetas, pedagogas Česius Cemnolonskis… Poetas, rašytojas, publicistas Vygandas Račkaitis… Poetas, žurnalistas Vilius Baltrėnas… Žurnalistas, garsus buriuotojas Algis Patašius… Žurnalistas Romas Laurinavičius… Turime pedagogų, knygų leidėjų, redaktorių (A.Uzdila, T.Buivytė, G.Šmulkštytė, I.Bliuvaitė, A.Juodvalkytė, D.Dobilaitė, D.Spėčiūtė, R.Būdaitė-Meškauskienė)… Reikėtų kurso seniūno Ipolito Ledo paklausti apie kitas ir kitus, jis žinotų. Aš ne viską žinau, ne su visais bendravau, bendrauju, kai kurių po Universiteto gal nė karto nesu sutikęs. O ir vinjetėje ne visi esame, vieni nenorėjo čia būti matomi, kiti gal nespėjo “nusitraukti“.

                                                           ————————————-

Pastebėjote, mano fotografijų albume Aleksas Girdenis pirmajame plane ne vienoje nuotraukoje. Tai ne tik todėl, kad kurį laiką gyvenome viename “Tauro” bendrabučio kambaryje (444), bet ir todėl, kad buvo jis energingas, veiklus, visapusiškas. Turiu jo portretinę nuotrauką, kurios antroje pusėje užrašyta: “Skiriu Dainavos milžinų palikuoniui Vytui, idant visada prisimintų bendrabučio dienas, krauju ir ašarom atmieštas, neapykantos sukaustytas. Žemaičių ainis”. Iš kur tos ašaros ir kraujas? Esame ne kartą piktų žodžių vienas kitam pasakę, net kumščiuotis bandę. Dėl kumščių – tai Ipolitas juos man ne vieną kartą juokais yra priminęs. To fakto beveik neprisimenu, negalėčiau šiandien pasakyti, kodėl “kibirkšiuodavom”, tačiau džiaugiuosi, kad mums abiems užteko išminties studentiškus kivirčus visiškai pamiršti, draugiškai bendrauti kiekvieną kartą, kai tik susitikdavome ir susitinkame (retai). Tos nuotraukos čia neįdedu tik todėl, kad aš, o gal Romualdas Ozolas, o gal Vidmantas Urbonas (visi fotografavome), ją blogai užfiksavome – runda, blunka, kaip ir mūsų atsiminimai.

                                    ————————————-

 Paminėjau Romualdą Ozolą, tad gera proga pagarsinti ir jo man dovanotos nuotraukos užrašą: “O buvo juk tokie laikai, kai ir rašytojai mito vandeniu… Vytui, 1958 12 01”. Nepamanykite, kad badavome, tiesiog gal tuo metu  buvome pabaigę jo iš Šiaulių atsivežtus labai skanius lašinius, visiems kambario draugams lengvai pasiekiamus  spintos lentynoje.  Taip, tada Romą mes kartais įžvalgiai vadindavome Rašytoju, kartais Skriptoriumi… Likimas lėmė, kad kurso, kambario draugas R.Ozolas ilgainiui tapo mano tiesioginiu vadovu, kai ne vienerius metus dirbome “Minties” leidykloje: jis buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, aš – redakcijos vedėjas. Išleidome daug labai vertingų knygų, kuriomis aš didžiuojuosi iki šiol. O R.Ozolą iš “Minties” leidyklos mes išleidome į didžiąją politiką, į aukštumas, kurios pasiekiamos nedaugeliui.

                                    ————————————

 Su Vladu Pupšiu mano pažintis buvo ilgiausia: nuo 1951 metų iki 2008-ųjų pabaigos, iki pat jo mirties. Mes, kurso draugai, esame be kaltės kalti: pašalinome jį iš Universiteto. Pašalinome jau baigusį GULAG’o “universitetą”, nuslėpusį teistumą, palaikiusį ryšius su sibiruose likusiais likimo broliais, siuntusį jiems lietuviškas knygas… Tokio elgesio “negalėjo toleruoti garbingas Vinco Kapsuko vardo universitetas”. Su Vladu daug kartų buvau susitikęs mūsų abiejų vaikystės draugo Laimučio Sidabro bute. Turiu jo laiškų, kai kuriuos užrašus ir visas  knygas. Paskutinė: “Atsimainymo kalnas”. Apie tai, kodėl jis buvo svetimas tarp savų.

                                    ————————————-  

 Vygandas Račkaitis. Apie jį galėčiau pasakyti Justino Marcinkevičiaus poemos “Dvidešimtas pavasaris” žodžiais:

 Auditorijoj – šalia,

Į šokius, į pirtį…

Tokia jau draugų dalia –

Niekad nesiskirti “.

Vienas kitą esame išbandę Karpatų kalnuose. Keliavome dviese 1962-ųjų metų liepos mėnesį. Kai jis slydo snieguotu šiauriniu Goverlos kalno šlaitu, aš galėjau tik žiūrėti ir fotografuoti. Turiu visas jo knygas, su dedikacijomis. Šįmet tikiuosi dar dviejų: apie Mindaugo žudiką Daumantą ir bitę Kamanę. Kiekvieną vasarą susitinkame jo Latavoje, kur teka mūsų praplaukta Šventoji (knygelė “Šventąja”), kur aukštos liepos ir lieknos pušys… 

                                    —————————————-

                         Jau atsisėdai į vėlių suolelį,

                        Atėjęs ten iš Joninių nakties.

                        Dabar Tau visą amžinybės kelią

                        Ten atrastas paparčio žiedas švies.

 Tai poeto Kazio Bradūno ketureilis, skirtas Norbertui Vėliui, parašytas kitą dieną po netikėtos jo mirties – 1996 metų birželio 24-ąją. Išspausdintas atsiminimų knygoje “Norbertas Vėlius”, kurios išleidimu “Minties” leidykloje man teko rūpintis.

 Ne vieną N. Vėliaus – mitologo, tautosakininko – sudarytą, parengtą knygą toje leidykloje leidome kartu: “Lietuvių mitologija”(1 ir 2 tomai),  “Ežeras ant milžino delno”… Tada dažnai susitikdavome. Būtent jis man atnešė du dešimtmečius marintą, beveik parengtą spaudai monografiją “Gervėčiai”: “Vytai, pagaliau reikia ją išleisti”. Buvo 1989-ieji.

 Studentiški pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, tautosakos rinkimo ekspedicija Žemaitijoje, pedagoginė praktika Alytaus 2-ojoje vidurinėje, turistinis žygis per Kuršių neriją – visa tai ir daug kitų neužmirštamų įvykių, akimirkų teko patirti drauge su Norbertu.

                                    ————————————

 Niekas taip gerai mūsų kurso nepažįsta, kaip seniūnas Ipolitas Ledas. Kas kur gyvena, ką veikia – klausk jo. Visi jam esame vienodai reikalingi ir mieli: ir tituluotieji, ir be titulų, be mokslinių vardų šį tą nuveikusieji, pastarieji jam gal net mielesni.Eruditas nuo studijų laikų. Jis “kaltas”, kad A. Girdenis tapo kalbininku, o ne poetu. Pusiau juokais jie abu yra apie tai kalbėję. Ne vienam jaunesniam bičiuliui jis yra turėjęs didelės teigiamos įtakos, neišskiriant ir manęs. Knygius – kokių reta. Ypač gerai pažįsta mūsų tautos kultūros istoriją. Knygynai (pirmiausia antikvariniai), bibliotekos – jo darbo vieta iki šiol. Paskutinė knyga, kurią Ipolitas man rekomendavo būtinai perskaityti – Vlado Terlecko “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”. Pastaruoju metu kasdieninis I. Ledo darbas – Jono Basanavičiaus bibliografija.

                                    ——————————————

 Dabartinės lietuvių kalbos egzaminas. Egzaminuoja profesorius Juozas Balčikonis. Mes jau žinome, kad nė velnio nemokame taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuviškai. Maždaug taip profesorius mokslo metų pradžioje įvertino mūsų rašinius apie septynmetį (tiksliai temos jau neprisimenu). Iki tol apie save buvome geresnės nuomonės. Taigi – vyksta egzaminas, auditorijoje sėdime susikaupę ir susirūpinę. Kad tik neleptelėčiau kokio netinkamo žodžio, profesorius bus labai nepatenkintas! Atsakinėti pakviečiamas Albertas Rosinas. “Žemaitis? Kaip pas jus vadina varnėną?” “Švilpis”, – atsako studentas (dar ne kalbininkas, dar ne profesorius, dar tik Albertas Rosinas). Egzaminatorius į studijų knygelę rašo “labai gerai”. Kaip profesorius tada galėjo žinoti, kad šitas studentas eis toli?

 Man irgi tada pasisekė. “Iš kur esi?” – pirmas profesoriaus klausimas. “Iš Alytaus”, – atsakau ir jau neabejoju, kad leptelėjau, kad “pavys”, nes gimtojo miesto vardą sukirčiavau neteisingai – antrą skiemenį. Bet profesorius nesipiktina, klausinėja toliau. Tada supratau, kad alytiškiai savo miesto vardą dažnai kirčiuoja neteisingai – pirmą skiemenį. Aš tik dėl susijaudinimo sukirčiavau ne taip, kaip norėjau, t.y. teisingai, ir gavau “gerai”. O medalininką K.Nastopką J.Balčikonis tada nuskriaudė, parašė „gerai“ Pirmą ir paskutinį kartą. Kęstutis buvo labai geras studentas. Ir profesoriai kartais suklysta.

Vytauto Visocko nuotr.

V.Pupšys, V.Visockas, L.Sidabras
Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų2
V.Visockas ir V.Račkaitis Karpatuose
R.Ozolas
Teatrinės studijos artistai svečiuose pas Nijolę Baužytę. Antras iš dešinės - studijos vadovas aktorius J.Meškauskas, trečia - N.Baužytė
Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų
Markučiuose
A.Patašius, S.Varnagiris, R.Ozolas, A.Rosinas Tauro bendrabučio balkone
Aleksas, Aldona, Norbertas ir Rūta
Susitikome Sigito Varnagirio sodyboje prie ežerėlio
Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų3
Kambario draugai A.Girdenis, V.Visockas, germanistas Šiušelis
Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų4
Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų1
Germanistas J.Kylius, V.Visockas ir V.Urbonas
Evalda bando sugundyti Ipolitą
Mes ir mūsų dėstytojai 1962-ųjų vasarą
N.Vėlius, I.Paškevičiūtė-Ozolienė, D.Dobilaitė, V.Stanaitis
A.Girdenis, T.Daržinskaitė, R.Laurinavičius
Iš linų lauko. J.Karosas, A.Morozovas, K.Kačergis, V.Račkaitis ir A.Pupkis
T.Buivytė, V.Račkaitis, D.Dobilaitė, V.Baltrėnas
V.Pupšys Alytuje Vidzgiryje
V.Visockas, A.Ulys ekskursijoje Kaune
T.Ramanauskaitė-Pažūsienė ir A.Girdenis
Studijos baigtos. Po paskutinės prof. Vytauto Mažiulio paskaitos
Algimantas  Raudonikis, D.Dobilaitė, V.Visockas tautosakos ekspedicijoje
I.Bliuvaitės vestuvės. Aleksas - piršlys
Č.Cemnolonskis su žmona Alytuje
N.Vėlius, R.Būdaitė-Meškauskienė, E.Strazdaitė-Jakaitienė
Tauro balkone
A.Jarmala. Vytai, mintimis nuklydęs į studijų metus, prisimink ir mane. Kurso ir kambario draugas Antanas. Dažnai prisimenu
R.Pakalniškis, Trepuila, V.Visockas
V.Račkaitis ir germanistas S.Rečiūnas Tauro balko
N.Vėlius, I.Ledas, V.Mikailionis
I.Ledas(bando įlipti į vežimą), J.Karosas, N.,N., N., A.Cvirka
N.Vėliaus sodyboje V.Mikailionis, R.Laurinavičius, A.Jarmala, I.Bučienė,L.Grudzinskas, I.Bliuvaitė
Sekmadienio iškyla po Vilnių
Sportuodavome Vingio parke. N., I.Ledas, V.Visockas, K.Nastopka, dėstytojas Mečiejus, A.Jarmala, N., R.Laurinavičius, N.
Dar vienas sugrįžimas
Su Konservatorijos studentais  tautosakos ekspedicijoje
Turistų sąskrydyje Taline V.Januškis, V.Visockas, V.Račkaitis, N., A.Mačernius
I.Ledas, R.Liučvaitytė-Saulytienė, E.Strazdaitė-Jakaitienė
Šoka A.Juodvalkytė ir V.Baltrėnas
V.Vizgirda, A.Pupkis
Mes jau ne studentai
Respublikiniame turistų sąskrydyje Nemunaityje
V.Račkaitis, D.Dobilaitė, V.Visockas
R.Buišaitė, T.Buivytė, I.Paškevičiūtė-Ozolienė
V.Pupšys, V.Visockas, L.Sidabras Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų2 V.Visockas ir V.Račkaitis Karpatuose R.Ozolas Teatrinės studijos artistai svečiuose pas Nijolę Baužytę. Antras iš dešinės - studijos vadovas aktorius J.Meškauskas, trečia - N.Baužytė Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų Markučiuose A.Patašius, S.Varnagiris, R.Ozolas, A.Rosinas Tauro bendrabučio balkone Aleksas, Aldona, Norbertas ir Rūta Susitikome Sigito Varnagirio sodyboje prie ežerėlio Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų3 Kambario draugai A.Girdenis, V.Visockas, germanistas Šiušelis Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų4 Taip prasidėjo mūsų studijos 1957-aisiais nuo talkų1 Germanistas J.Kylius, V.Visockas ir V.Urbonas Evalda bando sugundyti Ipolitą Mes ir mūsų dėstytojai 1962-ųjų vasarą N.Vėlius, I.Paškevičiūtė-Ozolienė, D.Dobilaitė, V.Stanaitis A.Girdenis, T.Daržinskaitė, R.Laurinavičius Iš linų lauko. J.Karosas, A.Morozovas, K.Kačergis, V.Račkaitis ir A.Pupkis T.Buivytė, V.Račkaitis, D.Dobilaitė, V.Baltrėnas V.Pupšys Alytuje Vidzgiryje V.Visockas, A.Ulys ekskursijoje Kaune T.Ramanauskaitė-Pažūsienė ir A.Girdenis Studijos baigtos. Po paskutinės prof. Vytauto Mažiulio paskaitos Algimantas  Raudonikis, D.Dobilaitė, V.Visockas tautosakos ekspedicijoje I.Bliuvaitės vestuvės. Aleksas - piršlys Č.Cemnolonskis su žmona Alytuje N.Vėlius, R.Būdaitė-Meškauskienė, E.Strazdaitė-Jakaitienė Tauro balkone A.Jarmala. Vytai, mintimis nuklydęs į studijų metus, prisimink ir mane. Kurso ir kambario draugas Antanas. Dažnai prisimenu R.Pakalniškis, Trepuila, V.Visockas V.Račkaitis ir germanistas S.Rečiūnas Tauro balko N.Vėlius, I.Ledas, V.Mikailionis I.Ledas(bando įlipti į vežimą), J.Karosas, N.,N., N., A.Cvirka N.Vėliaus sodyboje V.Mikailionis, R.Laurinavičius, A.Jarmala, I.Bučienė,L.Grudzinskas, I.Bliuvaitė Sekmadienio iškyla po Vilnių Sportuodavome Vingio parke. N., I.Ledas, V.Visockas, K.Nastopka, dėstytojas Mečiejus, A.Jarmala, N., R.Laurinavičius, N. Dar vienas sugrįžimas Su Konservatorijos studentais  tautosakos ekspedicijoje Turistų sąskrydyje Taline V.Januškis, V.Visockas, V.Račkaitis, N., A.Mačernius I.Ledas, R.Liučvaitytė-Saulytienė, E.Strazdaitė-Jakaitienė Šoka A.Juodvalkytė ir V.Baltrėnas V.Vizgirda, A.Pupkis Mes jau ne studentai Respublikiniame turistų sąskrydyje Nemunaityje V.Račkaitis, D.Dobilaitė, V.Visockas R.Buišaitė, T.Buivytė, I.Paškevičiūtė-Ozolienė
V.Pupšys, V.Visockas, L.Sidabras

2009.11.26