Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kažkur užkampyje ilgai dūlėjusi spintelė, į dienos šviesą buvo išstumta, kai po eilinių remonto darbų vasaros sodyboje, pasitinkant naują sezoną, ji iš atlikusių dažų buvo perdažyta geltonai. Nuo tada spintelė įgijo geltonosios pavadinimą.

Tai buvo patręšusi, iš pažiūros savamokslio staliaus suręsta, nedidelių gabaritų dviejų dalių arba, kitaip tariant, dviejų sekcijų, sudvigubinto pavidalo spintelė, kai antroji dalis buvo tarsi veidrodinis pirmosios atspindys be inversijos, statomas ant viršaus. Viršutinė dalis laibomis prisukamomis kojelėmis rėmėsi į apatinės stogą, kai savo ruožtu apatinė ant tokių pat kojelių buvo patupdyta ant grindų. Vadinkime ją kilnojamąja spintelė, kurią apglėbus per pažastis ir užkabinus pirštų galais už nugarėlės, buvo galima kaip šokių partnerę pergabenti į vieną ar kitą vietą. 

Aptariamu momentu ji jau stovėjo virtuvėje, atremta į sieną, šalia iš kairės pusės įrengto mobilaus praustuvo. Namo šeimininkams gerai buvo žinoma, kad tai yra labiausiai nereikalingų daiktų spintelė, talpinanti praėjusių laikų liekanas, t. y. perlamutrinius seniai nusibaigusių musių sparnelius ir pajuodusias nuo senatvės uodų lervas, sukaupusi kažkokias buvusio gyvenimo išnaras, jau užpustytas dulkių, užkonservavusi laike pelėsiais pavirtusius popierius ir dėl nusidėvėjimo neatpažįstamos paskirties ir funkcijų įrankius. Į virtuvę ji buvo išstumta siekiant pagyvinti išorinę aplinką naujai nudažyto rakando ryškiai geltona spalva ir sąlyginai grakščia forma tarp sunkaus metalinio praustuvo bei masyvios kaimiško stiliaus virtuvės krosnies, neiškopus jos iš vidaus, nes šeimininkei užstojusios naujos vasaros pradžioje atnaujintuose namuose kol kas nesinorėjo teptis nagus į kažkokius pelėšūdžius arba žarstyti praėjusių laikų plėnis, nukeliant tokias užduotis į labiau niūrius rudenėjančius laikus.

Spintelė. Slaptai.lt nuotr.

Kaip  norėsis, kai tokiuose įsibėgėjusio pavasario ar vasaros pradžios išplėstiniuose šeimos susitikimuose vasarnamyje aplink šurmuliuoja vaikai, iš pradžių nedrąsiai strakaliojantys po švariai nuo žolės nupjautą kiemą kaip dinozauro palikuonys, išvesti į stadiono veją, o, po to, apsipratę, savo netramdomais šūkavimais pradedantys naujojo pasaulio pradžią. Suaugusieji savo ruožtu krauna suvežtines vaišes ant didžiosios pavėsinės stalo, apjuosto iš vienos ir kitos pusės suolais. Kaip dažniausiai būna, vyrai, nepalaukę, kol moterys sudėlios užkandžius ir papuoš stalą, atkemša pirmąjį viskio butelį dulkėms nuplauti. Kaip taisyklė, tuomet pradeda lyti, iš pradžių – tik krapnoja, bet greitai įsismarkavęs lietus visus sugena po stogine. Tada kažkas iš moteriškos pusės, jau turėjusios laiko apžiūrėti vynų etiketes, paprašo atkimšti išsirinktą vyno butelį.  Ši istorija ir prasideda nuo to momento, kai kažkas pareikalavo atkimšti vyno butelį!

Tikriausiai yra ne mažiau šimto vyno butelio atkimšimo būdų, tačiau po stogine lietaus suginta konservatyvi bendruomenė rinkosi senąją  vyno atkimšimo  technologiją, neišmanydama nieko kito kaip susirasti kamščiatraukį ir paprastuoju būdu išraukti kamštį iš butelio dekadentiškai prailginto kaklelio. Tačiau iš įprastos įvykių sekos išmušė tai, kad nieko panašaus į kamščiatraukį šių namų įrankiškumo apyvartoje niekam nepavyko rasti nė iš tolo, net įsitraukus į paieškos procesą su nervingu nekantrumu ir desperacija, kai ne kartą jau buvo galima apversti smėlio laikrodį, fiksuojantį bendruomenės pastangų bergždumą.

Nėra jokio reikalo pradėti iš labai toli, tvirtinant, kad kamščiatraukiai atsirado antikinėje Graikijoje, juolab klystume sakydami, jog tokį įtaisą kaip kamščiatraukis išrado senovės kinai. Yra tiksliai žinoma, kad pirmą kamščiatraukį pasigamino anglai XVII a., kartais istorijos analuose dar pažymima, jog kamščiatraukio pirmtaku buvo įtaisas, skirtas ištraukti įstrigusiai vamzdyje kulkai. Ne paslaptis, kad ankstesniais laikais vynas buvo laikomas vynmaišiuose arba statinėse, o į labai brangius, meniškai dekoruotu stiklinius indus buvo supilstomas tik pateikiant jį į stalą.

Pramoninė revoliucija suteikė galimybę prekiauti vynu, supilstytu į demokratinės išvaizdos butelius, kurie savo ruožtu buvo užkemšami iš ąžuolo žievės pagamintais kamščiais, drauge ta pati pramoninė revoliucija suteikė postūmį patobulinti kulkos iškrapštymo įrankį, pritaikant jį kamščio ištraukymo iš butelio reikalui.

Ar tada ir užstojo kamščiatraukio era? Yra tvirtinančių, kad kamščiatraukio iš naujo išrasti net nereikėjo, nes esą jis, kaip toks, nuo seno yra panašus į nekaltybės atėmimo įrankį, – tačiau čia tikrai ne vieta apie tai plėtotis. Nebent būtų galima išvesti tą paralelę, kad nekaltybę puoselėjančios moterys turi polinkį į spjaudymosi šoviniais sindromo paūmėjimą beveik kiekvieną pavasarį.

Dabar jau sunku pasakyti, kuriam iš mielos kompanijos žmonių, ieškančių kamščiatraukio, toptelėjo mintis pasižiūrėti į geltonąją spintelę, labiausiai tikėtina, kad žvilgtelėti į jos vidų nusprendė kažkas iš svečių, nes šeimininkai tvirtai žinojo, jog čia yra laikomi tik niekam nereikalingi rakandai.

Kamščiatraukis gulėjo  viršutinės spintelės centre, pasirengęs tobulai atlikti jam priskirtą funkciją, nuo įsitempimo beveik ištiesinta spirale. Būtų pernelyg drąsu tvirtinti, kad tai buvo atkeliavęs iš XVII a. antikvarinis kamščiatraukis, tačiau ir šio kamščiatraukio aukštą kilmę rodė prie spiralės pritvirtinta dramblio kaulo rankenėlė su sidabriniais papuošimais.

Kai vėliau buvo pradėta ieškoti pasimetusių kažkur per žiemą iešmų šašlykų kepimui, kažkas ilgai nelaukęs patraukė tiesiai prie spintelės ir rado virbalų didumo iešmus, kurie ištraukti iš pirmosios sekcijos įgijo reikiamą dydį ir pritaikymo galimybę pagal kiekvieno žmogaus vaizduotės kaprizus.

Tokiu būdu  geltonojoje spintelėje buvo surastas vaikų kažkur už namo ką tik pamestas kamuolys, šeimininkės dukra susigrąžino prieš kelis metus pamestus auksinius auskarus… Ir t.t., ir t.t. Nesunku įsivaizduoti, kad geltonajai spintelei tą vakarą populiarumo tikrai netrūko, tačiau pats šeimininkas to vakaro įvykių detaliau nusakyti neįstengia, – kažką prisimindamas kaip pro rūką, – nes ne kartą ėjo atsinešti iš spintelės pradėto gerti ir kažkur užkišto viskio budelio.

Kamčiatraukiai. Slaptai.lt foto

Dabar reikėtų atversti kitą puslapį, siekiant pasiaiškinti aplinkybes – kodėl ši, kaip atrodytų, galinti stebuklingai palengvinti žmogaus gyvenimą spintelė, bėgant laikui, įgijo ne kokį vardą, kai jau ne vienas stipriai griežė dantį ant josios, liejosi tulžimi, grūmojo kumščiais, grasino jai liūdnu galu.

Kaip atrodo, objektyvumo dėlei privalome pripažinti, kad visi nesusipratimai kilo dėl to, kad kai kurie, pašvęsti į spintelės netrivialiosios raiškos paslaptį, žmonės, buvo linkę ja personalizuoti, pripaišant jai valios, išsiauklėjimo ar neišsiauklėjimo, net piktdžiugos savybes, kai ta spintelė visa labo buvo tik stebuklo retransliacijos įtaisas, veikiantis pagal stebuklo mechanikos principus.

Visų pirma daug ką nuvylė tai, kai spintelė toli gražu nebuvo pageidavimų stalas, tenkinantis visus žmogaus įnorius, ji – gražindavo tik pamirštus, kažkur užsimetusius rakandus, nereaguodama net per nago juodymą į žmonių pageidavimą įsigyti naujus, niekados neturėtus, juolab – išsigalvotus daiktus. Žmogui, vairuojančiam dviratį, kurį kažkas pavogė per naktį, nebuvo lemta mainais atgauti grynakraujo ristūno žirgo, kabrioleto, stebuklingo kilimo ar kelionių laike mašinos.

Taigi geriausiu atveju geltonoji spintelė buvo filosofinis įrankis, įgalinantis naujai suprasti daiktiškumą.

Praeito amžiaus filosofai sureikšmino daiktiškumo kaip savarankiškos tikrovės temą, iškėlė protingojo daikto, kuris galėtų tapti žmogaus, bandančio išplaukti per subjektyvumo bangas, orientyru ir atsparos tašku, idealą, dabar atsirado galimybės suprasti, kad daiktas taip pat yra pavaldus atminties/ užmaršties ritmikai. Kai daiktą ne tik pamirštame, bet ir pamirštame, kad pamiršome, čia jau negali nieko padėti net geltonoji spintelė.

Ši spintelė neatsiliepdavo į jokius virtualius užkeikimus, nepripažino elektroninės erdvės galimybės sudaiginti naujas tikroviškumo konfigūracijas. Kaip jau sakyta, tai toli gražu nebuvo jokia anosios poza, o veikimas pagal prigimtį. Štai kažkas pabandė pergudrauti geltonąją spintelę, melagingai pasiguodęs dėl neva pamestos banko kortelės su 100 000  eurų suma, tačiau drebančiomis rankomis pravėręs dureles toks gudruolis čia rado tik užkištus labiausiai matomoje vietoje, pageltusius nuo laiko, kelių šimtmečių senumo bilietus į arklių lenktynes. Užsiprašęs gausybės rago, kaip taisyklė, gaudavo vištos nagą, kantrybės taurės paminėjimas įmagnetindavo ir pakeldavo iki lubų dulkes iš visų namo pakampių.

Ši stebuklingoji spintelė buvo orientuotą į paprastąjį daiktiškumą, išbarstomą likimo vingiuose, ji – nesišvaistė stebuklingais daiktais, liko kurčia, jeigu būtų galima taip pasakyti, egzistencinio pobūdžio pageidavimams.

Šeimininkui savaime buvo aišku, kad spintelė yra niekuo dėta, jeigu neįmanoma susigražinti jaunystėje pamesto proto, per laiką išbarstytos laimės ar kasdienybėje prarasto sąžinės balso, net nekalbant apie tokius efemeriškus dalykus kaip iškritęs dantis ar išretėję plaukai. Kitas svarbus momentas, kad šitai supratus žmogų neretai apleidžia net ir tos paskutinės jėgos, staiga sublogsta sveikata, subjūra nuotaika.

Iš tiesų, kažkada klestėję namai, kur gyvenimas virte virė, dabar nutriušo, apsiblausė. Čia jau niekas neprižiūrėjo kiemo vejos, nenupjaudavo žolės, o užstojus žiemai – neatkasdavo takelių nuo sniego. Namas apaugo vijokliais ir krūmais, kiemas tapo sunkiai praeinamas nuo styrančių stagarų ir besivoliojančių pūzrų. Kaip nesunku nuspėti, kažkada svetingais laikytus namus dabar aplenkdavo net benamiai šunys. Tik naktimis čia kyšodavo mėnulis su voratinkliu ant smakro.

Vyno buteliai su kamščiatraukiais. Slaptai.lt nuotr.

Ar būtų galima pasakyti, kad gyvenimas čia tęsėsi dramatiškai pakitusiomis formomis? Vargu bau tai buvo gyvenimas įprasta to žodžio reikšme. Šeimininkas gyveno tarsi sapne ir surakintas apatijos dažniausiai tįsodavo fotelyje. Kita vertus, net ir jam, sapnuojančiam gyvenimą atviromis akimis, kartais nepavykdavo nuo savęs nuslėpti tingios minties apie tai, kad prieš naktį į žmonos kambarį vis dažniau įsliūkinantis jaunuolis geltonais pusbačiais nėra atsitiktinis praeivis, užsukantis pasiklausti kelio. Tas jaunuolis greičiau buvo panašus į jau išlipusį iš vitrinos ir tvirtai žingsniuojantį žinomu maršrutu blizgantį manekeną geltonais pusbačiais.

Tokiais vakarais atvėsęs miegamasis nušvisdavo, tarsi kažkas čia būtų užkūręs laužą, dudendavo negarsi muzika, kartais ataidėdavo vylingi šnabždesiai ir kikenimas, girdėdavosi pamaininis puškavimas, kaip būna, kai kažkas greitėjančiu tempu lipa į kalną. Pro braškančias plonas kambario sienas buvo galima ne tik pajusti, bet ir nusiklausyti tą momentą, kai visas kambario tūris staiga užpildo tobulai gašliu kūniškumu, panašiai kaip užraugta tešla anksčiau ar vėliau pokšėdama pradeda lipti pro kraštus. Tomis akimirkomis pro durų apačią prasisunkdavo, o po to ilgai pažeme plevendavo geltonas rūkas, retus svetainės rakandus paversdamas vašku apvarvėjusiomis žvakidėmis.

Kai šeimininkas kartą prabudęs netikėtai ėmė ir apsisprendė sukapoti į gabalus ir sukūrenti krosnyje stebuklingą spintelę, aukštai prie stogo, užkrautoje daiktais mansardoje kilo toks baisus staugimas ir klyksmas, tarsi ten būtų žviegę šimtas velnių, o kažkur šalimais tyliai, labai tyliai, bet nepaprastai graudžiai pravirko moteris.

Geltonoji spintelė iškeliavo pro kaminą, pakeitusi medžiaginę tekstūrą ir spalvą, purptelėjusi juodu, bet ilgai padangėje neužsilaikiusiu dūmu.

Po to kaime tris dienas ir naktis snigo, kol  išaušo  suvis nusigiedrijęs, tyras ir kraupiai gražus žiemos rytas.

2020.11.13; 14:00

Išaušus pirmajai Naujųjų metų dienai, Rusijoje pakeltos degtinės kainos. Nuo šiol mažiausia šio gėrimo mažmeninė kaina siekia 230 rublių (maždaug 3,70 JAV dolerio, arba 3,30 euro). Atitinkama Rusijos finansų ministerijos direktyva įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
 
Be to, rusams teks daugiau pakloti ir už kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nuo sausio puslitrinis butelis konjako negalės kainuoti mažiau nei 433 rublius (apie 7 JAV dolerius, arba 6,17 euro). Mažiausia mažmeninė brendžio butelio kaina pakilo iki 315 rublių (maždaug 5 JAV dolerių, arba 4,50 euro).
 
Taip pat išaugo gamintojams ir platintojams taikomos pirkimo kainos.
 
Finansų ministerija, kovodama su slaptai pardavinėjamų alkoholinių gėrimų rinka, alkoholio kainas laipsniškai kelia nuo 2009 metų.
 
Šiuo metu Rusijoje galioja mažiausia 164 rublių (apie 2,7 JAV dolerio, arba 2,36 euro) mažmeninė kaina už 0,75 litro putojančio vyno. Be to, valdžia ketina peržiūrėti kitoms vyno rūšims taikomas mažiausias kainas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 03:00

Nelaimėlis. Slaptai.lt nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
 
2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.
 
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
 
2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m.
 
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.
 
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 proc.
 
2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.
 
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
 
Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.
 
Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.30; 00:30

Labai dažnai į darbinius pasitarimus bei oficialius posėdžius ir net į svarbias derybas kanadiečiai diplomatai atsineša viskio, o prancūzai – vyno, rašo Elmaras Burkija laikraščio "Corriere della Sera" svetainėje.

„Išgerkim už taiką ir už biudžetą!“ Tokie tostai dažnokai skamba Jungtinių Tautų Organizacijos koridoriuose. Tad nenuostabu, kad viename posėdyje, omenyje turimas JTO Biudžeto komisijos posėdis, atsistojo Amerikos diplomatas ir papriekaištavo kolegoms: „Ateityje derybos turi vykti dalyvaujant blaiviems atstovams“.

Reikia būtinai pažymėti, kad JAV pasiekė „strateginių laimėjimų“ būtent dėka kai kurių girtų derybininkų“, tvirtina oponentas žinutės autorius.

Continue reading „„Girti diplomatai posėdžiuose”“

statistikos_departamentas

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas per­nai su­rū­kė 5 pa­ke­liais dau­giau ci­ga­re­čių ir iš­gė­rė lit­ru dau­giau al­ko­ho­lio nei už­per­nai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per me­tus vie­nas lie­tu­vis su­rū­kė 42 ci­ga­re­čių pa­ke­lius ir su­var­to­jo vi­du­ti­niš­kai 11,9 lit­ro le­ga­laus ab­so­liu­taus al­ko­ho­lio. Kiek­vie­nam vy­res­niam nei 15 me­tų gy­ven­to­jui pra­ėju­siais me­tais te­ko vi­du­ti­niš­kai 14,1 lit­ro, ar­ba 1,2 lit­ro dau­giau nei už­per­nai, ab­so­liu­taus al­ko­ho­lio.

Continue reading „Pernai lietuviai suvartojo daugiau alkoholio, daugiau ir rūkė“

girtuokliai_3

Svaiginantys gėrimai žmonėms žinomi nuo neatmenamų laikų.

Jau žiloje senovėje žmonės naudojo juos, pagamintus iš miežių, sorų arba duonos.

Manoma, kad seniausias iš jų esąs midus, kurio pavadinimas “madhu” užtinkamas sanskrito rankraščiuose. Maždaug IV tūkstantmetyje pr.m.e. senovės Egipte jau buvo žinomi alaus gaminimo būdai, o III-II tūkstantmetyje Kaukazo kalnuose gyvenančių tautų tarpe buvo vartojamas vynas.

Continue reading „Sunki kova su girtuoklyste“

Saulius-Stoma

Kas yra alkoholis: gėris ar blogis? Klausimas nėra toks labai paprastas, kaip atrodo. Jei kažkas net nesusimąstęs atsakys, kad alkoholis – akivaizdus blogis, su juo bus labai įdomu pasišnekėti.

Greičiausiai netrukus paaiškės, kad alkoholis tikrai buvo didelis blogis to asmens arba jo aplinkos gyvenime.

Bet yra daugybė žmonių, kurie atsakys, mano manymu, teisingai. Blogis – ne pats alkoholis, o tik piktnaudžiavimas juo. Daugiausia taip galvojančių yra šalyse, kurioms alkoholizmas nekelia didelių problemų.

Lietuva praėjusių metų pabaigoje paskelbė totalų karą svaigalams. Buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios mūsų valstybę padarė išskirtinę Europoje.

Continue reading „Taurė alaus prieš miegą ir valdžios svaigulys“