Antradienį Chartume įvyko susišaudymas tarp Sudano karo policijos pajėgų ir žvalgybos tarnybų valdybos pareigūnų. Tai pranešė Sudano naujienų portalas „Al Mashhad Al Sudani“.
Gautomis žiniomis, susišaudymas kilo valdybos darbuotojams protestuojant prieš darbo užmokesčio ir piniginių kompensacijų išeinant į dimisiją mažinimą. Nukentėjusiųjų nėra.
Sudano socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad prie sostinės permetami papildomi kariuomenės daliniai, uždaromos gatvės, įvairiose miesto dalyse girdėti šūviai. Pasak portalo „Al Mashhad Al Sudani“, gaunama informacijos „apie sukilimą prieš Sudano armiją“.
Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
Slaptai.lt jau paskelbė keletą pranešimų dėl naujųjų Žvalgybos įstatymo pataisų, leisiančių mūsų „džeimsams bondams“ kviestis žmones į vadinamuosius prevencinius pokalbius. Už tokio pokalbio vengimą būtų numatyta net atsakomybė.
Ar Lietuvos slaptosios tarnybos VSD ir AOTD negali išsiversti be šių pataisų?
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – „Žinių radijui“ teigė A. Razma.
„Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.
Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.
„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.
Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.
„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lyg ir logiška, lyg ir suprantama. Bet štai kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.
„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kritiškai į šias pataisas žvelgia ir Kęstutis Girnius. Delfi.lt paskelbtame straipsnyje „Kai esi plaktukas, visur matai vinis“ šis VU TSPMI politologas teigia: „Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas įstatymas dėl žvalgybos galių plėtimo suteiktų Valstybės saugumo departamentui teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Reikia nepritarti šiam nereikalingam įstatymui, kuriuo būtų galima lengvai piktnaudžiauti, ribojant žodžio laivę bei malšinant valdžios kritiką“.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.
O ką dėl pataisų mano buvęs VSD vadovas Gediminas Grina? Portalui slaptai.lt atsiųstame komentare jis rašo: „Poklabiai su „objektais” yra natūralus dalykas, tik save gerbiančios žvalgybos to nedaro viešai. Viešam veikimui yra teisėsauga (policija ir pan.) Paprastai kalbant, valstybės vyrai neskiria žvalgybos nuo teisėsaugos. Iš nesuvokimo ir gimsta triukšmas bei skandalai“.
Slaptai.lt primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.
„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Siūlomų pataisų kritikai teigia, kad projekte deklaruotos nuostatos gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.
Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.
JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.
EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.
Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?
O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau”?
Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?
Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.
Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.
Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.
I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.
Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.
Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.
Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Rusija Kryme, Sevastopolio mieste, sulaikė rusę moterį, kurią įtaria išdavyste dėl, kaip manoma, karinių paslapčių atskleidimo Ukrainai, penktadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba, skelbia „Reuters“.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, Kijevas ir Vakarai šią teritoriją laiko Ukrainos dalimi. Maskva išleido daug pinigų Krymo integravimui į šalies teritoriją.
Federalinė saugumo tarnyba neįvardijo moters, tačiau pareiškime skelbė: „Ji buvo įdarbinta Ukrainos specialiųjų tarnybų ir tikslingai rinko įslaptintą karinę informaciją, vadovaujama Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos valdybos“.
Kijevas kol kas nepateikė jokio su sulaikymu susijusio komentaro.
„Moteris buvo Sevastopolyje įsikūrusio Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno civilė darbuotoja”, – Rusijos naujienų agentūra RIA citavo įstatymų leidėją Dmitrijų Beliką.
Jei Rusijos teismas moterį pripažintų kalta, jei grėstų iki 20 metų kalėjimo, tai jau mažiausiai antras žmogus šį mėnesį, Rusijoje sulaikytas dėl šnipinėjimo Ukrainai.
Lapkričio 20 d. Federalinė saugumo tarnyba teigė Rostovo regione sulaikiusi Rusijos tarnautoją dėl įtarimų šnipinėjimu ir karinės informacijos tiekimu Ukrainai.
Išdavystės ir šnipinėjimo atvejais informacija dažnai būna įslaptinta, tad sulaikymų detalės nebūna visiškai atskleidžiamos.
Serbijos slaptoji tarnyba BIA
Trečiadienį Serbijos informacinio saugumo agentūros Analitinės valdybos viršininkas Relia Želskis patvirtino, kad vaizdo įrašas, kuriame, kaip anksčiau teigė laikraštis „Blic“ ir „Laisvės radijas“, užfiksuotas serbų kariškio ir Rusijos karo atašato darbuotojo susitikimas, yra autentiškas.
„Vaizdo įrašas autentiškas, jame nufilmuotas Rusijos žvalgybininkas. Detales rytoj po Serbijos saugumo tarybos posėdžio paaiškins šalies prezidentas Aleksandaras Vučičius. Labai svarbu pasakyti, jog žvalgybų karo, vykstančio Serbijos teritorijoje, o jis de facto vyksta, negalima sieti tik su Rusijos Federacija. Kitos pasaulio galybės, pavyzdžiui, JAV, Prancūzija, taip pat regiono žaidėjos – Albanija ir Kroatija, taip pat labai aktyviai dirba, kad realizuotų savo interesus. Šito visada galima tikėtis politikoje ir tarptautiniuose santykiuose, mes čia esame tam, kad priešintumės tokiems veiksmams, niekam nedarydami išimčių“, – pareiškė jis.
Anksčiau portale „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame du žmonės automobilių stovėjimo aikštelėje kalbasi ir apsikeičia polietileno paketais. Paskui vienas iš jų mašinoje iš panašaus paketo ištraukia alkoholio butelį bei pinigų ir juos perskaičiuoja. Pasak „Blic“ ir „Laisvės radijo“, vaizdo įraše – nežinomas Serbijos armijos karininkas ir Rusijos karo atašato Serbijoje atstovas. Teigiama, kad šitaip „Rusijos šnipai verbuoja agentus“.
Kada buvo nufilmuotas vaizdo įrašas ir kas buvo paketuose, nepatikslinama. Pasak kai kurių šaltinių, Rusijos karininkas, kurio pavardė figūruoja „Blic“ ir „Laisvės radijo“ pranešimuose, dar prieš kelias mėnesius baigė komandiruotę Serbijoje.
VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas po prezidento Gitano Nausėdos susitikimu su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu informavo, kad, apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai.
„Šiandien Lietuvos pasienyje įvyko operacija, kurios metu šie Rusijoje kalėję Lietuvos ir Norvegijos piliečiai atvyko į Lietuvą, o Rusijos Federacijai buvo perduoti du jų piliečiai. Džiaugiamės ilga, sudėtinga ir daugybės institucijų darbo pareikalavusia operacija, kurioje asmeniškai buvo įsitraukęs ir Lietuvos prezidentas“, – penktadienį Prezidentūroje sakė V. Žukas, pabrėžęs, jog G. Nausėda šiam reikalui skyrė ypatingą dėmesį.
„Ačiū už kantrybę ir pasitikėjimą savo šalimi, kurios pamatinė pareiga – ginti savo žmonių teises ir laisvę. Bet kokia politika netenka prasmės, jei nematome jos galutinio tikslo – žmogaus ir jo artimųjų išgyvenimo“, – pridūrė V. Žukas.
Tuo tarpu VSD vadovas D. Jauniškis patvirtino informaciją ir, padėkojęs pareigūnams bei valstybės vadovams, informavo, kad operacija buvo įvykdyta pasienyje.
„Apsikeitimas vyko viename iš pasienio kontrolės postų. Ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų. Noriu pasakyti jiems daug komplimentų ir didelį ačiū už profesionalumą, už gerai suplanuotą operaciją ir jos įvykdymą“, – kalbėjo D. Jauniškis.
„Šis įvykis dar kartą patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas pilietis ir visada bus dedamos didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones. (…) Gerbiant Mataičio, Tomašaičio ir jų šeimos narių privatumą, manau, kad daugiau komentuoti būtų tiesiog nemoralu. Apgailestauju, tačiau daugiau ir plačiau atskleisti žvalgybos operacijos detalių, deja, negaliu“, – pridūrė D. Jauniškis.
Prezidento vyr. patarėjas Antanas Bubnelis kartu priminė, kad J. Mataitis buvo sulaikytas 2015 m. Kaliningrade ir nuteistas 13 m. laisvės atėmimo bausme, o A. Tomašaitis buvo sulaikytas 2015 m. gegužę Maskvoje ir nuteistas 12 m. laisvės atėmimo bausme.
Prezidentas G. Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, penktadienį pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos žvalgams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva, primena ELTA.
Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pirmą kartą po rinkimų (liepos 21 d.) Ukrainos Parlamentas – Aukščiausioji Rada (AT) susirinks posėdžiui rugpjūčio 29 d. Tą dieną 450 deputatų priims priesaiką.
Pirmą kartą Ukrainos istorijoje Ukrainos Parlamente bus vienpartinė dauguma, daugiau kaip pusę vietų jame gavo prezidentinė Volodymyro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.
Šalia jos į AR pateko dar keturios partijos – prorusiška „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“, ekspremjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ (Batkivščina), penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos „Europinis solidarumas“ bei muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko „Balsas“.
Susumavus daugiamandatėje ir vienmandatėse (jų – 200) apygardose gautus balsus vietos AR pasiskirstė taip:
Liaudies tarnas – 254, Opozicinė platforma/Už gyvenimą – 43, Tėvynė – 26, Europinis solidarumas – 25, Balsas – 20
Oppozicins blokas – 6, Laisvė – 1, Savipagalba – 1, Vieningas centras – 1, Baltoji cerkvė kartu – 1, save išsikėlę – 46
Liūdnas Lietuvai vaizdas
Vienintelė vienareikšmiškai už įstojimą į NATO ir ES yra Julija Tymošenko ir jos „Tėvynė“. Tai ji ne tik žodžiais, bet ir veiksmais įrodė būdama premjere, už tai buvo Kremliaus pasodinta į Ukrainos kalėjimą, ir tik kruvinas Euromaidanas ją išgelbėjo nuo kalėjimo „iki gyvos galvos“.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Visos kitos partijos, peržengusios rinkiminį barjerą daugiamandatėje apygardoje, arba neaiškios, arba prorusiškos.
Antroji pagal dydį Jurijaus Boiko, Viktoro Medvedčiuko, Vladimiro Putino kūmo, ir Vadimo Rabinovičiaus partija „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“ pasisako už glaudžius santykius su Rusija. Eksprezidentas Petro Porošenko ir jo partija darbais įrodė, kad Ukraina jam mažų mažiausiai tik objektas asmeniškai praturtėti, ir vardan to jis pasiryžęs daug kam. Taip bent tvirtina seni jam opozicionieriai.
Svarbiausia, neaiški yra didžiausioji, valdančioji, prezidentinė partija. Apie Prezidentą, partijos narius, apie jų ryšius su oligarchais, tiek Ukrainos, tiek Kremliaus, žiniasklaidoje, komentaruose, jau dabar sklando visokiausi negražūs gandai.
Bet šiame straipsnyje – apie Prezidentą.
Štai š.m. rugpjūčio 12 d. kontraversiškoji senosios AR deputatė Tatjana Černovol per TV „Tiesiogiai“ pareiškė, kad ji kreipėsi į Valstybinio tyrimų biuro direktorių Romaną Trūbą su pareiškimu, kuriame išvardinti Prezidentui artimi asmenys – Prezidentūros vadovas Andrejus Bogdanas, jo pavaduotojas Ruslanas Riabošapka, Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Tarybos sekretorius Aleksandras Daniliukas ir partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Dmitrijus Razumkovas.
Pasak jos, šie asmenys pateko į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją.
„Pareiškime aš išvardinau visą sąrašą A. Portnovo teisininkų, kurie dirbo jo firmoje, o taip pat tuos, kurie dirbo jo padėjėjais, kai jis buvo AR deputatas. Jie pervedinėjo milijonines lėšas V. Zelenskio rinkiminei kampanijai. Už tai A. Portnovas gavo galimybę ir A. Zelenskio įsipareigojimą skirti jo žmones į aukščiausias pareigybes“, – pareiškė T. Černovol.
Pagrįsti jos kaltinimai finansiniais nusikaltimais išvardintų asmenų atžvilgiu, ar ne, – kitas klausimas.
Viktoras Janukovyčius (dešinėje) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Tačiau, iš tiesų, paskaičius Andrejaus Portnovo vikipedinę biografiją, susidaro, švelniai tariant, vienareikšmis Kremliaus įtakos agento vaizdas.
2010 m. balandžio 2 d. jis tapo Viktoro Janukovičiaus Prezidento administracijos vadovo pavaduotoju ir Vyriausiosios valdybos teismų reformos ir teismų sistemos klausimams joje vadovu, o po metų – ir Viktoro Janukovičiaus patarėju.
Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas.
Po kruvinojo Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį jis gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas.
Krymo krizės metu dalyvavo ruošiant separatistinės Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 2014 m. kovo 3 d. Pareiškimą dėl visiškos Krymo autonomijos, po kurio sekė valdžios Kryme perėjimas į Rusijos kariuomenės rankas ir Krymo aneksija.
Paroda Vilniuje, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014 metų gegužės 25 d. Rusijos Federalinė migracijos tarnyba leido jam laikinai apsigyventi Rusijoje.
Prieš tai, kovo mėnesį, Europos Sąjunga ir Kanada paskelbė įvedančios jam finansines sankcijas.
Į Ukrainą sugrįžo tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps Volodymyras Zelenskis.
Paskaičius gandus apie Ukrainos Prezidentūros vadovą Andrejų Bogdaną susidaro vaizdas ne ką geresnis (Ukrainoje, kurią ilgai „šefavau“ Seime, gandai dažnai ilgainiui būdavo tikresni už Ukrainos oligarchų nuperkamus „žurnalistinius tyrimus“).
Bet tai čia mano paties samprotavimai.
O štai ką neseniai, š.m. liepos 17 d., parašė Jurijus Švecas straipsnyje „Rusijos specialiosios tarnybos smogė mirtiną smūgį Ukrainai“.
Bet prieš tai – trupinėlis apie jį patį.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas mokėsi kartu su Vladimiru Putinu KGB „aukštojoje mokykloje“, po baigimo dvejus metus „dirbo“ JAV po priedanga (svetima pavarde). 1987 m. sugrąžintas į SSRS. 1993 m. pateko į vieną Pabaltijo valstybę ir joje gavo JAV vizą. Nuo 1994 metų gyvena JAV ir rašo prisiminimus bei analitinius straipsnius.
Dabartinėje V. Putino žiniasklaidoje jis vadinamas Tėvynės išdaviku.
Šis J. Šveco straipsnis skirtas Ukrainos saugumo tarnybos (UST) tragedijai.
„2014-tųjų vasarį po Viktoro Janukovičiaus pabėgimo į Rusiją išaiškėjo, kad jo prezidentavimo metu kompiuterinis UST centras buvo pajungtas visiškai, tiesioginei ir griežtai Rusijos FST kontrolei. Šiame centre dirbo etatiniai Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, o UST karininkai tenai net nebuvo įleidžiami.
Rezultatas toks, kad visa UST duomenų bazė su informacija apie etatinę sudėtį, agentūrinį aparatą ir duomenis apie bendradarbius, dirbančius gilioje priedangoje, buvo išsiurbta, kaip dulkių siurbliu, į Maskvą.
Tai buvo katastrofa, kuri taikos metu, turbūt, neturi analogų pasaulio specialiųjų tarnybų istorijoje“, – rašo autorius ir tęsia:
„Užvaldžiusios kompiuterinį UST centrą, RF spec. tarnybos smogė mirtiną smūgį, po kurio UST daugiau nebegalėjo normaliai funkcionuoti….Kur kas baisiau, kad UST agentūrinis aparatas dabar gali pavirsti (greičiausiai, jau virsta) FST agentūriniu tinklu…“.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Toliau autorius daro istorinę ekskursiją per visų Ukrainos prezidentų laikotarpį ir daro išvadą, kad visais laikais UST buvo vienaip ar kitaip Kremliaus kontroliuojama ir vysto mintį, kad išaiškėjus realiai situacijai po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo reikėjo UST kurti iš naujo, „nuo švaraus lapo“. Bet tai, jo nuomone, iki šiol nebuvo padaryta.
Straipsnio pabaigoje Jurijus Švecas rašo, kad pas jį „dar rusena viltis, kad naujasis Prezidentas turi sveikų savarankiško žmogaus ambicijų. Ne pilvą prikimšti iki žarnų persivertimo, o įeiti į istoriją, kaip pagrindų klestinčiai valstybei įtvirtintoju“.
Iš Jurijaus Šveco analitinio mąstymo teiginių sektų, kad tai mažai įtikėtina.
Bet visko būta pasaulio žvalgybų ir kontržvalgybų istorijoje. Ir jis, o ne aš, čia – specialistas.
Visai gali būti, kad Ukrainos prezidentas yra stipriau „sukabintas“ su JAV specialiosiomis tarnybomis, negu su Vladimiro Putino.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kaip jau minėjau, vienintelei Ukrainos politinei partijai, vienareikšmiškai pasisakančiai už Ukrainos įstojimą į NATO ir ES, atiteko Aukščiausiojoje Radoje tik 26 vietos iš 450. Nežiūrint į tai, JAV valstybės departamento atstovas Ukrainos reikalams Kurtas Volkeris iškart po rinkimų surado reikalą susitikti su ekspremjere Julija Tymošenko ir jos partiečiais.
Gal apie tai ir buvo kalbėta „tet a tet“ su pačia Julija? Bet, gal.
Šis mano straipsnis, tiesą sakant, skirtas tiems Lietuvos politikams, kurie Lietuvos ir Ukrainos istorinės draugystės pagrindu skelbia paramą dabartinei Ukrainos valdžiai, galvodami, kad tai parama Ukrainai.
Siūlyčiau mūsų VSD ir panašioms mūsų tarnyboms įspėti tuos politikus apie galimus jų laukiamus pavojus sąlyčiuose su Ukrainos valdžia ir net su Ukrainos diaspora.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad atsistatydina Nacionalinės žvalgybos vadovo pavaduotoja Susana M. Gordon – tai dar vienas pokytis, susijęs su aukščiausiais šalies žvalgybos pareigūnais.
Prieš tapdama Nacionalinės žvalgybos vadovo Dano Coatso pavaduotoja, S. Gordon beveik ketvirtį amžiaus dirbo Centrinėje žvalgybos agentūroje.
„S. Gordon yra profesionalė – ji turi daug išskirtinės patirties. Man teko garbė per pastaruosius dvejus metus susipažinti su S. Gordon ir per tą laiką jai pajutau didelę pagarbą“, – savo tviterio paskyroje rašė D. Trumpas.
Prezidentas informavo, kad S. Gordon pasitrauks rugpjūčio 15 dieną, tą pačią dieną, pasak D. Trumpo, D. Coatsas žada išeiti į pensiją.
Iš karto po šio pranešimo tviterio paskyroje D. Trumpas pranešė, kad naujuoju Nacionalinės žvalgybos vadovo pavaduotoju taps Josephas Maguiras, į pensiją išėjęs buvęs JAV karinio jūrų laivyno viceadmirolas ir dabartinis Kovos prieš terorizmą centro vadovas.
D. Trumpas gyrė naujojo vadovo pavaduotojo karjerą ir patirtį dirbant karinių pajėgų institucijose, vis dėlto savarankiškos ir aštrios S. Gordon atsistatydinimas gali būti gana sunkus smūgis visai JAV žvalgybos bendruomenei, kuri ir taip nelengvai priėmė D. Coatso pasitraukimą.
Maskvoje veikė Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Kai pas mus nuteisia šnipinėjimu Rusijai apkaltintą asmenį, kai kurie rusiškai rašantys leidiniai, tarp jų ir Kremliui tarnaujančios federalinės naujienų tarnybos, atsako miglotomis abejonėmis, ar nuteistieji tikrai yra Rusijos specialiųjų tarnybų agentai. Kiti pradeda trimituoti: Baltijos šalyse sergama šnipų manija!
Kaip Bilas Klintonas neatsidūrė kalėjime
Viena rusų autorė, patyrinėjusi „šnipų maniją Lietuvoje“ (citata iš straipsnio), nustatė jį, šį jos nustatytą pamišimą, reiškiantis trimis teatro žanrais (Три жанра шпиономании в Литве: комедия, драма, трагедия). Gal ji neskaitė 2014 metų lapkričio pabaigoje leidinyje „Svobodnaja presa“ (vienas redaktorių – rašytojas Zacharas Prilepinas, liaupsinantis Donbaso separatistus) įdėto teksto apie tai, „kaip Baltijos valstybės rengia agentus politinei padėčiai Rusijoje destabilizuoti“ (citata).
Pastarojo autorė papasakojo apie automobilį su estų filmavimo įranga, pastatytą Pskove prie įėjimo į Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vietos padalinio pastatą, ir priminė „dar juokingesnį atvejį“ (ещё более смехотворный случай): Pskovo srityje sučiupo Estoną Kochverį, mėginusi užverbuoti Rusijos pasienietį. Estų pusė, rašoma, tada pateikė groteskinę versiją apie jų darbuotojo pagrobimą iš jų teritorijos… Pirmoji autorė praleido groteską!
Estonas Kohveras
„Na kam Rusijai reikalingi šnipai Estijoje?“ – šio labai juokingo retorinio klausimo autorius, KGB atsargos pulkininkas Sergejus Šestovas, yra ne toks retas paukštis Rusijos federaliniuose bei Baltijos šalims skirtuose rusiškuose leidiniuose (neišskiriant „Sputnik Литва“). Praėjusių metų rudenį Šestovas, buvęs sovietinis diversantas, leidinyje „Komsomolskaja pravda“ kalbėjo apie pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos GRU pulkininką Sergejų Skripalį. Kaip būna įstrigus patefono adatai plokštelėje: anglosaksų žvalgybos bendruomenė prieš penkerius metus Rusijos šmeižimui pasitelkė „absurdo technologiją“. Jis, Šestovas, seniai stebintis šį nesibaigiantį marazmą: patys ką nors iškrečia, o pavymui užleidžia visiškai absurdišką, idiotišką informacinę miglą. Ir kuo didesnis absurdas – tuo geriau (suprask: patys nuodijo buvusį pulkininką, o viską suvertė ant Rusijos); toliau tas informacinis virusas plinta pats.
Absurdo technologija. O kokius gi žanrus pasitelkia pati rusiškoji žiniasklaida, pranešdama apie įkliuvusius Rusijos šnipus, pirmiausia iš SSRS sudėties išsivadavusiose ar sovietinės įtakos atsikračiusiose šalyse? Juk plika akimi matyti, kad apie žlugusius agentus rašo ne taip, kaip apie, pavyzdžiui, pralaimėjusius sportininkus. Kai kada nežinai, ar juoktis, ar verkti.
Antai vienam rusiško leidinio autoriui nedavė ramybės klausimas, kodėl Latvijoje, kur už šnipinėjimą baudžia itin griežtai, tuo kaltintą ūkininką nuteisė labai greitai ir skyrė lygtinę bausmę. Kaip gi taip? O akys jam atsivėrė, rašo, kai perskaitė ūkininko artimųjų atsakymus leidinio „Latvijas Avīze“ žurnalistui. Sesuo tiesiai pasakė: „Jurijus – joks šnipas. Pasiųsti į Rusiją kokią nuotrauką dar nieko nereiškia! Saugumo policija, matyt, neturi ką veikti.“ Uošvė ir sutuoktinė taip pat deda galvas, kad Jurijus nenusikalto, tiesiog Latvijos specialiosioms tarnyboms reikėję vykdyti „planą“. Jeigu Estijoje pagavo rusų šnipą, tai ir Latvijoje reikia pagauti! Taip, atsidūsta autorius, tenka sutikti, kad ūkininkas savo kaltę pripažino ir apgailestavo, – tačiau gal tik šitaip galėjo palengvinti jam gresiančią bausmę?
Latvijos saugumo emblema
Visą Euraziją užsimojusi apžvelgti naujienų tarnyba „EADaily“ perspėja ir Lenkijoje stiprėjant Rusijos šnipų maniją (антироссийская шпиономания набирает обороты): net jeigu ten šnipinėtų kurios tolimos galaktikos gyventojai, tai jų intrigose lenkų politikai vis viena aptiktų „Rusijos pėdsaką“ (jų kabutės). Puiki ironija! Gal net sarkazmas.
Praėjusiais metais, po to, kai Lietuvoje sulaikė tris šnipinėjimu įtariamus asmenis, Rusijos naujienų tarnyba „Regnum“ (aprėpia kaimynines Europos valstybes, taip pat Vidurio Aziją, Pietų Kaukazą) įdėjo tekstą, kurį galima pavadinti politiniu pamfletu (vertinimas pasitelkus sarkazmą, groteską, hiperbolę, ironiją). Kada Lietuvoje, rašoma, ir kompaniją „Google“ apkaltins šnipinėjimu, o visus fotografuojančius turistus pasodins į kalėjimą (Когда в Литве Google обвинят в шпионаже, а всех туристов посадят?) – žiūrėkite, kas ten dedasi. „Google“ prieš kelerius metus nufilmavo visą Lietuvą ir nieko, o štai dabar suėmė tris asmenis, kurie rinko duomenis iš atvirų šaltinių, fotografavo viešus objektus ir paskelbė juos „šnipais“ (jų kabutės). Autorius ironizuoja: jeigu važiuojant greitkeliu Klaipėda-Kaunas-Vilnius tavo automobilio vaizdo registratorius nufilmuos pasitaikiusią NATO pajėgų koloną, tai baigta – tu būsi šnipas, 15 metų kalėjimo!
Ne tokia žinoma Rusijos naujienų tarnyba praėjusį rudenį pranešė apie „triuškinamą smūgį Rusijos žvalgybos tarnyboms Baltijos šalyse“ (Жуткий удар по разведслужбам России в Прибалтике). Latvijoje paskelbti du nuosprendžiai dėl šnipinėjimo. Geležinkelio meistrą nuteisė už tai, kad fotografavo gabenamą NATO techniką ir nusiuntė nuotrauką pažįstamam į Rusiją. Baisus šnipas! Kitas pilietis rinko ir perdavinėjo duomenis apie Latvijos ginkluotąsias pajėgas. Tai yra apie tai, ko nėra. Koks užmojis! Rusijos žvalgybai užvožė kaip reikiant – ilgai atsimins!
Nuotraukoje: seksualioji Ana Čapman, demaskuota Niujorke rusų šnipė
2010-aisiais, kai JAV buvo sužlugdyta 11-a Maskvos nelegalų, amerikiečių „The Wall Street Journal“ atkreipė dėmesį, kad Kremliui pavaldi žiniasklaida apie tai pranešė labai šykščiai ir greitai nutilo. O jeigu kas rašė, tai daugiausia ironišku tonu, tuomečio Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Putino pavyzdžiu. Kaip neprisiminus, ką Putinas kalbėjo tomis dienomis pas jį viešėjusiam buvusiam JAV prezidentui Bilui Klintonui. „Tu į Maskvą atvykai pačiu laiku, – pasakė. – Pas jus ten policija įsismarkavo, žmones į kalėjimą sodina“. Bilas turėjo plačiai nusišypsoti… (Tarp savųjų Putinas apšaukė šnipus išdavusį neįvardytą perbėgėlį „kiaule“ ir „galviju“, o demaskuotus Maskvos agentus pavadino žmonėmis, kurie padėjo galvą ant tėvynės altoriaus.)
Išteisinimas dviem klavišo paspaudimais
Apie Baltijos šalyse pagaunamus šnipus Rusijos federalinės naujienų tarnybos rašo, rodos, tą patį, ką ir lietuviai, latviai, estai, neretai iš jų leidinių ir sužino naujieną. Apskritai, naujienos yra toks žanras, kur emocijos ir vertinimas nepageidautini. Tačiau rusai kokį žodį paima į kabutes, prirašo kelis žodžius, net vieną jungtuką – ir randasi kitokia prasmė.
Antai „Regnum“ praneša, kad Klaipėdos apygardos teismas nuteisė klaipėdietį 7 metams kalėjimo už „šnipinėjimą Rusijos naudai“ (за «шпионаж в пользу России»); kabutėse rašoma ir „Rusijos šnipas“ (В Литве на семь лет посадили «шпиона РФ»). Tas pats dėl teismo Latvijoje: 20 metų kalėjimo gresia „Rusijos šnipui pensininkui“ (В Латвии «российскому шпиону-пенсионеру» грозит 20 лет тюрьмы); Baltijos šalyse toliau ieškoma „Rusijos šnipų“ (В Прибалтике продолжают искать «российских шпионов»).
Kabutės vartojamos, kai cituojama, taip pat rašomos ironizuojant – norint parodyti kieno nors kito pasakytus ar parašytus žodžius neatitinkant jų tiesioginės reikšmės. Teismo dokumentuose teisiamieji nevadinami Rusijos šnipais. Taigi „Rusijos šnipu“ perkeltine prasme (prk.) norima pasakyti: gal ir šnipas, bet ne Rusijos, o jeigu Rusijos pilietis – tai ne šnipas.
FSB jus seka
Tiesiog kažin kokia kabučių (ir neigimo) manija rusiškoje žiniasklaidoje, ypač skirtoje Baltijos šalių rusakalbiams gyventojams. „Sputnik Эстония“ pateikė 16 tekstų minėto 20-mečio studento suėmimo tema (Арест двадцатилетнего „агента ФСБ”). Tyrėjai pareiškę, kad jis yra užsienio valstybės agentas. Rusijos pasiuntinys: žiniasklaidoje išplatinta versija apie jo ryšį su FSB – tai tik Estijos pusės oficiali versija. Advokatas, tarptautinės teisės žinovas, paaiškino, kad pavadinti asmenį FSB agentu iki teismo nuosprendžio yra civilizuotame pasaulyje veikiančios nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (pagrindinis Estijos leidinys „Postimees“ suimtąjį pavadino „galimu FSB agentu“ – kuris mūsų šalių žurnalistas nežino, kad kaltu žmogus laikomas tik įsiteisėjus nuosprendžiui – red.). Tai pasakęs, advokatas pridūrė (добавил): „Europoje kiti prekiauja vynu ar sūriais, o Estija prekiauja rusofobija.“ Taškas.
Neteko girdėti šį tarptautinės teisės žinovą atsiprašius už „rusofobiją“ nei po to, kai studentą nuteisė, nei vėliau, kai nuteistasis pasiskundė, kad FSB nuo jo atsižegnojo. Paskelbus nuosprendį, „Sputnik Эстония“ pranešė, kad „FSB agentas“ nuteistas 4 metus kalėti („Агент ФСБ” Васильев получил в Эстонии четыре года тюрьмы). Kabutėse. Skaitome toliau: Estijos saugumo policijos (KaPo) duomenimis, jis neva buvo FSB agentas (якобы работал на ФСБ). Leidinys tame pačiame tekste pranešė išsiaiškinęs (выяснил), kad profesinės mokyklos bendramoksliai netiki Vasiljevą buvus FSB darbuotoju, o šios mokyklos ir dar kitos, kur jis pastaruoju metu studijavo, dėstytojai sakė jį buvus ne ypatingų gabumų studentu ir vargu ar jis būtų įstengęs atlikti tai, kuo jį apkaltino KaPo (Estijos saugumo policija)…
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
TV kanalas „Cargrad“ (Царьград TB; pristatomas kaip vienintelis Rusijoje, kuris visuomeninius politinius įvykius vertina rusų konservatyviosios daugumos požiūriu) pranešime apie Vasiljevo nuteisimą nurodė, kad „Estijos valdžia apkaltino jį esant Rusijos specialiųjų tarnybų agentu“ – taigi ne teismas, ne prokuratūra, ne KaPo, ne „Estijoje“, o „Estijos valdžia“; nurodė ir specialiąją tarnybą – FSB. Pranešimo antraštėje sakoma: Estija pasodino studentą iš Rusijos už tai, kad jis „Putino agentas“ (Эстония посадила на четыре года студента из России за то, что он „агент Путина”). Išeitų, ne KaPo stoja prieš Rusijos specialiąsias tarnybas, o Estijos valstybė – prieš Putiną.
Atidžiausiai laikraščius skaito šnipai
„Regnum“ ne kartą rašė ir apie Latvijoje 2017-ųjų vasarą pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvusį bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ darbuotoją kaltino „šnipinėjimu Rusijos naudai“ (jų kabutės). Net suteikė žodį, pasak jų, Latvijoje žinomam visuomenės ir politikos veikėjui Vladimirui Lindermanui (dar ir kitaip žinomam – red.) žmogus viso labo nufotografavo sąstatą su NATO karine technika ir pasiuntė nuotraukas pažįstamam į Rusiją. Šnipinėjimu, girdi, čia ir nekvepia, tiesiog Saugumo policija stengiasi žūtbūt sučiupti bent vieną šnipą iš vietinių gyventojų. Prie šio komentaro „Regnum“ pridūrė: NATO karinės technikos judėjimas Latvijoje nėra saugoma paslaptis, aljanso karių atvykimas ar technikos atgabenimas išsamiai aprašomas žiniasklaidoje.
Keista skaityti: juk patys rašo, kad geležinkelietį kaltino rinkus duomenis „Rusijos užsakymu“ (по заданию России). O pagal Latvijos baudžiamojo kodekso straipsnį „Šnipinėjimas“ nusikaltimu laikomas ne tik neskelbtinos, bet ir kitos informacijos rinkimas – jeigu tai buvo daroma vykdant užsienio specialiosios tarnybos užduotį (bausmė – iki 10 metų laisvės atėmimo; ruožo meistrą galiausiai nuteisė kalėti 3 metus ir 2 mėnesius).
„Regnum“ dar iki Klaipėdos apygardos teismui nuteisiant klaipėdietį paskelbė ne vieną tekstą apie jam iškeltą bylą. Esą norima įkalinti Lietuvos pilietį, kuris rinko duomenis iš atvirų šaltinių, ko neslepianti ir Lietuvos generalinė prokuratūra. Tokia byla, kur kalbama ne apie slaptus, o apie viešus duomenis, yra pirmoji Lietuvoje… „Regnum“ autoriai nutylėjo kaltinimo išvadoje sakoma, kad šis asmuo, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotį, atliko konkrečius šnipinėjimo veiksmus. Tai aiškiai nurodė jų kolegos, pavyzdžiui, iš naujienų tarnybos „Interfax“.
Mūsų baudžiamojo kodekso straipsnio „Šnipinėjimas“ 1 dalyje nurodomas slaptų duomenų rinkimas norint juos perduoti užsienio valstybei (laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė), o 2 dalyje kalbama apie kitos valstybės ar jos organizacijos užduoties vykdymą – baudžiant už šį nusikaltimą reikia įrodyti buvus susitarimą su svetimos valstybės žvalgybos organizacija teikti jai tam tikrus duomenis, nebūtinai slaptus (bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų).
Rusijoje pagal straipsnį „Šnipinėjimas“ gali būti apkaltintas tik užsienio pilietis arba asmuo be pilietybės – jeigu nustatoma jį vykdžius užsienio žvalgybos užduotį rinkti duomenis Rusijos saugumui pakenkti. O tie duomenys gali būti ir valstybės paslaptis, ir bet kuri kita informacija iš atvirų šaltinių, pavyzdžiui, iš laikraščių (Rusijos piliečiai už šnipinėjimą atsako pagal straipsnį „Valstybės išdavimas“). Kas patikės „Regnum“ redaktorius nežinant tokių dalykų?
Mūsų dienomis, kaip rašoma 2015 metais Maskvoje išleistoje monografijoje, žvalgybininkas (разведчик) daugiau kaip 60 proc. karinio pobūdžio duomenų jo vadovus dominančiomis temomis randa atviruose šaltiniuose. Ir iš viso: šnipai (dėdamiesi diplomatais, prekybos atstovais, žurnalistais) viešoje informacijoje, toje pačioje žiniasklaidoje, specialiojoje literatūroje, randa apie 90 proc. reikalingų duomenų.
Vienas žodelytis verčia aukštyn kojomis
Tarp tyrėjų nurodomų Kremliui tarnaujančių leidinių (РИА Новости, ИноСМИ, ТАСС, Лента, Regnum) TASS – pagrindinė Rusijos valstybinė naujienų tarnyba, taip pavadinta Sovietų Sąjungoje dar 1925 metais, jos pranešimus skelbia ir užsienio žiniasklaida („Regnum“ – vengia). TASS autoriams nesolidu klausti, kada Lietuvoje visus turistus pasodins.
Antai prieš dvejus metus TASS pranešė, kad Estijoje gyvenantį Rusijos pilietį nuteisė 5 metams kalėjimo už šnipinėjimą Rusijos naudai (be kabučių). Anot kaltinimo versijos, rašoma, jį 2009 metais užverbavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausioji valdyba (tebevadinama GRU). Jis neva (якобы) rinko duomenis apie valstybės gynybos objektus… Jis taip pat neva (якобы) sekė karinės technikos judėjimą…
Arba praėjusių metų pavasarį TASS paskelbta žinia apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino Rusijos piliečio bei buvusio Lietuvos kariuomenės karininko skundų dėl nuosprendžio neva šnipinėjus Maskvos naudai (за якобы шпионаж в пользу Москвы). Taip pat pranešama, kad 2017-ųjų liepą Vilniaus apygardos teismas nuteisė 10 metų kalėti Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. Lietuvos pusė teigia, kad jis neva yra FSB darbuotojas (якобы являющийся сотрудником ФСБ).
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusių metų gruodyje TASS paskelbė naujieną: Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pareiškė, kad išaiškinta asmenų grupė, neva rinkusi duomenis Rusijos specialiosios tarnybos pavedimu (якобы занимавшейся сбором). Prieš daugiau kaip mėnesį buvo sulaikytas neva su tuo susijęs (якобы причастный к этому) opozicijos politikas Algirdas Paleckis. TASS supažindina skaitytojus ir su minėtam klaipėdiečiui pateiktu kaltinimu: jis neva rinko ir teikė (якобы собирал и передавал) duomenis jį užverbavusiai Rusijos specialiajai tarnybai. Anot prokuratūros, rašo TASS, įtariamasis rinko neslaptą informaciją, tačiau jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, nes neva buvo vykdomi užsienio žvalgybos pavedimu (поскольку якобы осуществлялись по заданию иностранной разведки)…
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Itin keistai atrodo Rusijos valstybinės naujienų tarnybos (ir ne tik jos) stilistika: autoriaus požiūris (vertinimas) brukamas jam nebaigus iki galo išdėstyti pranešamo dalyko (oficialaus pareiškimo, kaltinamosios išvados, nuosprendžio). Suprantama, ne mums mokyti maskviečius rusiškai rašyti. Tačiau nereikia būti profesoriumi, kad pamatytum rusų literatūrinės kalbos kūrėją Aleksandrą Puškiną ar Ivaną Turgenevą su visais kitais rašytojais vartojus TASS tekstuose taip dažną kalbos dalelytę, kitais atvejais – jungtuką (якобы), norint parodyti nesant tikrumo, abejojant dėl kitų pasakyta, ką nors neatitinkant tikrovės. Tas pats daroma ir įtariant apgaulę, antai apie tą patį Puškiną pateikiama tokia versija: „Ištrėmimas į Besarabiją (neva už laisvės apdainavimą) iš tikrųjų buvo žvalgybinė misija.“
Visiems aišku, kad praėjusių metų gruodį Lietuvoje sulaikytieji prokuratūros „įtariami šnipinėjimu“, vykdomas ikiteisminis tyrimas „dėl galimo šnipinėjimo Rusijai“ (citata iš Delfi.lt). Paskelbiant įtarimus kai kada priduriama, kad asmuo pripažįstamas kaltu įsiteisėjus nuosprendžiui, tačiau ir be to savaime suprantama įtariamiesiems galiojant nekaltumo prezumpciją. Ne visiems Rusijos leidiniams prireikė knygine ir pasenusia laikomos dalelytės якобы pateikiant Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimą, kaip antai: yra sulaikytas etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos darbuotojas, jis įtariamas šnipinėjimu. Kai Estijoje nuteisė jau ne kartą čia minėtą studentą, Rusijos naujienų tarnyba „Interfax“ parašė: prokuratūros duomenimis, jis yra FSB agentas.
Aišku, TASS ir kai kurių kitų redakcijų žurnalistai rašo якобы ne tam, kad skaitytojai pamanytų: esama kažin kokio „neva šnipinėjimo“ ir teisėjai skyrė bausmę už apsimetimą šnipu; prokurorai teigė, kad vienas kaltinamasis neva rinko ir neva sekė, o kiti du – neva šnipinėjo (dėjosi šnipinėjantys ir tai yra blogai?), arba tvirtino, kad asmuo yra neva FSB darbuotojas (beprasmybė). Kodėl taip daroma, galima numanyti iš minėto „Regnum“ pamfleto (kada Lietuvoje visus fotografuojančius turistus sodins į kalėjimą) autoriaus replikos. Jis, priminęs, kad anksčiau Lietuvoje būta atvejo, kai suėmė ir nuteisė apkaltinę neva mėginimu (якобы попытках) verbuoti prezidentės apsaugą ir neva mėginimu įtaisyti pasiklausymą jos kabinete, čia pat skliaustuose pastebi: ar taip iš tikrųjų buvo, ar tai dar viena lietuviška paranoja, sunku pasakyti (так это или очередная литовская паранойя, утверждать невозможно).
FSB tave stebi dieną naktį
Greičiausiai paranoja, pamanys skaitytojas, perskaitęs pamfleto autorių tvirtinant: šnipų skandalai, raganų medžioklė, penktosios kolonos paieškos – visa tai Lietuvoje jau seniai yra ne naujiena, o greičiau kasdienybė (Шпионские скандалы, охота на ведьм, поиски пятой колонны, всё это уже давно не новость, а скорее будни Литвы). Kai tam pačiam klaipėdiečiui teisme pateikė kaltinimą, “Regnum“ parašė, kad Lietuvoje pamišimas dėl šnipų: už gatvių fotografavimą gali skirti 8 metus kalėjimo (Шпиономания в Литве: за фотографирование улиц – восемь лет тюрьмы). Paranoja!
Kada apgaulė laikoma šaunumu?
Galima rusų kalbos dalelytę якобы laikyti knyginiu žodžiu, tačiau pasenusiu – nieku gyvu. Antai skaitome rusų kalbininkės parašyta (2014): tekste vertinimui gali būti pasitelktas subjektyvusis modalumas, reiškiamas žodžiais „galbūt“, „neva“, „tikėtina“ (будто, якобы, по всей вероятности). Tai sakoma straipsnyje tema „Informaciniai karai – politinio komunikavimo sudėtinė dalis“ (Информационные войны – составная часть политических коммуникаций). Politinės lingvistikos tyrėja rašo, kaip Rusijos-Ukrainos informaciniame kare abi pusės tam tikrų prasmių (negatyvaus konteksto) skleidimu stengiasi suformuoti priešo vaizdinį.
Sužinome, kad tekste politiniu žymikliu (angl. marker) yra ir kabutės. Galima pridurti, kad tokias kabutes vokiečių kalbininkas Viktoras Klempereris savo knygoje apie nacistinės Vokietijos viešąją kalbą (LTI. Notizbuch eines Philologen, 1947) pavadino ironijos kabutėmis ir tikino jų knibždėjus laikraščius, buvus net nuosaikiuose mokslo veikaluose. Kabutės reiškė, pavyzdžiui, kad Čemberlenas, Čerčilis, Ruzveltas yra neverti politikų vardo („Staatsmänner“) , Einšteinas – netikras mokslininkas („Forscher“), Heinė – poetas, bet ne vokiečių („deutscher“ Dichter).
Negatyviam kontekstui kurti taip pat gali būti panaudota invektyva (lot. invectiva) – aštrus, piktas, pašiepiantis kaltinimas (stilius, būdingas ir tam pačiam pamfletui). 2007 metais Miuncheno saugumo konferencijoje Putino pareikštus kaltinimus Vakarų pasauliui ne vienas autorius pavadino invektyvomis, reiškiančiomis Šaltojo karo atnaujinimą. Rusijos valdžios atstovui ar žurnalistui apie ką nors pašaipiai, sarkastiškai atsiliepus, žiniasklaidoje parašoma: pašiepė (Российский сенатор Алексей Пушков высмеял резолюцию… Pоссийский журналист высмеял представителя Госдепа…). Dažnai įgelia Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialioji atstovė (Захарова высмеяла). Gali pasirodyti, kad kiti išjuokė ne itin draugišką Kremliui veikėją, pavyzdžiui, naująjį Ukrainos prezidentą (Зеленского высмеяли во время выступления в Канаде). Tiesa, mėginimai pasišaipyti iš Putino baigiasi labai gėdingai (Британцы жестоко опозорились при попытке высмеять Путина).
Iš kitų rusų autorių sužinome, kad informaciniame-psichologiniame kare (totalinė propaganda ir dezinformacija) vienas būdų visuomenės nuomonei paveikti yra didelis viena tema skelbiamų panešimų dažnis (коммуникационная кампания высокой интенсивности) – kaip reklamos ar PR kampanijos metu. Griebiamasi spalvų sutirštinimo, menkinimo, faktų iškraipymo, kartojimo, retorinių klausimų ir kt. Dar vienas dezinformacijos žymiklis – reikšmingos informacijos kalbamąja tema nuslėpimas (выборочное замалчивание). Šiaip nutylėjimas atrodo tarsi ir nekaltas dalykas – nes „niekas neaprėps neaprėpiama“ (iš Rusijoje 1854 metais išleisto Kozmos Prutkovo aforizmų rinkinio). Tačiau prieš dvejus metus „Regnum“ apkaltino valstybinę naujienų tarnybą „Novosti“, esą ši viename pranešimų svarbiausią aplinkybę „sąmoningai nutylėjo“ (citata). Taigi „Regnum” redaktoriai supranta, kas tai yra.
Paprasčiausias būdas, kurį dar Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nurodė amerikiečių tyrėjas Klaidas Mileris, vienas Propagandos tyrimo instituto (Institute for Propaganda Analysis) kūrėjų – tai „etikečių klijavimas“ (name-calling). Ukrainoje „chunta“, „fašistai“, Baltijos šalyse – „rusofobai“ ir pan. Dar, žinoma, logikos klaidos, arba logikos suktybės. Vieną pastarųjų (Tu quoque) iliustruoja sovietinis anekdotas: „Amerikos balsas“ klausia „Armėnų radijo“, kiek uždirba sovietinis darbininkas, ir ilgokai patylėję klausiamieji atsako: „O pas jus negrus karia!“
Rusiška agresija
Gali būti pasitelktas „anekdotinis liudijimas“ (анекдотическое свидетельство) – gal „uošvė neigia“ ar „bendramoksliai netiki“ ir laikytinas tokiu liudijimu? Svarbių dalykų suplakimą su šalutiniais ar visai nesusijusiais iliustruoja dar vienas anekdotas: kai padavėjas paklausia papietavusiojo, ar patiko, tas atsako, kad nesiskundžia, tik kitą kartą pageidautų atskirai kotletų ir atskirai musių… Kaip galima reikšti nuomonę dėl teismo sprendimų pagrįstumo, kai šnipinėjimu kaltinamų asmenų procesai dažniausiai būna uždari ir bylos aplinkybės įslaptinamos ilgiems dešimtmečiams?
Labiau įtikinama, kai „tam tikrų prasmių“ sakiniai nuskamba iš ekspertais pristatomų žmonių lūpų: jais skaitytojai pasitiki labiau nei žurnalistais, manydami tuos žinant kažin ką daugiau negu paprasti mirtingieji. Minėtas ekspertas Sergejus Šestovas yra, be kita ko, Tarptautinės visuomeninės saugumo organų veteranų organizacijos prezidentas – jis žino, skaitome, „tai, apie ką nespecialistai gali tik spėlioti“. Tai, kad vykdoma informacinė-psichologinė aggresija, parodo ir tarptautinių teisės normų, žurnalistų profesinės etikos pamynimas. Tačiau, kaip žinome, kare apgaulė nevadinama apgaule, tai – karinė gudrybė, pavykusi dezinformacija. Kaip sako prancūzai, kare visos priemonės pateisinamos (à la guerre comme à la guerre).
Sustabdykime Kremliaus agresorių. AFP nuotr.
Beje, auksaburnis Šestovas prieš penkerius metus leidiniui „Komsomolskaja pravda“ (vadinamas ir „mėgstamiausiu Vladimiro Putino laikraščiu“), ginčijantis dėl viešumon išplukdytos KGB instrukcijos, prasitarė, kaip galima atsakyti į kompromituojančias žinias: arba kalbėti rimtai, arba viską paversti humoru, marazmatiniu kliedesiu. Absurdo technologija? Ar tik kitus tepa ne tuo, kuo pats kvepia? Baltijos šalims skirto leidinio „Baltnews“ (jau neslepia, kad priklauso tarptautinei naujienų tarnybai „Rosija Segodnia“, RT) autorius itin vaizdingai aprašo, kaip labai nemėgstama pas juos, Estijoje, protestuojančių prieš vietinių rusų diskriminavimą: Estijoje kaltina ne tą, kuris orą patalpoje pagadino, o tą, kuris pasiūlė atidaryti langą. Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad kai kurie patys gadina orą, o kaltę verčia kitiems.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyręs specialusis prokuroras Robertas Muelleris liepos 17-ąją kalbės atvirame bendrame Kongreso Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto ir Teisės komiteto posėdyje.
Tai sakoma antradienį paskelbtame šių komitetų pirmininkų Adamo Schiffo (Kalifornijos valstijai atstovaujantis demokratas) ir Jerroldo Nadlerio (Niujorko valstijai atstovaujantis demokratas) pareiškime.
„R. Muelleris sutiko liudyti atvirame Atstovų Rūmų Teisės komiteto ir Žvalgybos komiteto posėdyje trečiadienį, 2019 metų liepos 17 d.“, – pažymima dokumente.
Pasak kongresmenų, „amerikiečiai nori tiesiogiai iš paties specialiojo prokuroro išgirsti“ pasibaigusio tyrimo detales. A. Schiffas ir J. Nadleris pabrėžia, jog R. Muelleris sutiko dalyvauti posėdyje ne savo noru, o tik gavęs šaukimą, kuris jį įpareigoja atvykti į Kongresą.
Gegužės pabaigoje laikraštis „The Washington Post“ rašė, kad derybos dėl galimo viešo R. Muellerio liudijimo Teisės komitete atsidūrė aklavietėje.
Pasak leidinio, kongresmenams ir R. Muelleriui nepavyko susitarti, kuri galimo liudijimo dalis bus atvira, o kuri – uždara. J. Nadleris siekė, kad galimas R. Muellerio liudijimas būtų visiškai atviras visuomenei, teigė laikraštis.
Karikatūra: vis dar nežinome, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus
Gegužės 29 d. R. Muelleris paskelbė, kad uždaro savo biurą ir palieka Teisingumo departamentą.
Balandžio mėnesį R. Muelleris baigė dvejus metus trukusį tyrimą ir konstatavo, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Bet jis nerado prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos sąmokslo įrodymų.
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 3-iąją dalį. Netrukus bus paskelbta dar viena, ketvirtoji, dalis.
Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimu Rusijai bei skyrė jiems realias ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose.
„Teismas abu asmenis pripažino kaltais, abu asmenys kaltę pripažino. (…) Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė abiem po ketverius metus ir devynis mėnesius realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.
„Teismas konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos yra įrodomos. Teismas taip pat pripažino, kad abu asmenys nusikaltimus atliko bendrininkų grupėje. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, vienas rinko informaciją tiesiogiai, kitas atliko tarpininko vaidmenį ir už tai gavo atlygį“, – teigė V. Jončas.
Bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvos saugumo tarnybos gavo informacijos apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai, įtarus, kad vykdomas šnipinėjimas. Už piniginį atlygį minėti piliečiai galėjo rinkti ir perduoti Rusijos žvalgybai informaciją, kuri ją domino. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų ir apie kitokį bendradarbiavimą su svetimos valstybės žvalgybos atstovais.
Rusijos žvalgybos instituciją domino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai, objektai, karinės vadovybės sprendimai, įsakymai, visa tai buvo fotografuojama. Rusijos žvalgus domino ir kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys. Kaltinamieji turėjo dar vieną užduotį – rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su svetimos šalies žvalgyba.
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių su Rusijos žvalgybos atstovais, slaptai susitikinėdavo Rusijoje arba kitose šalyse.
Vienas kaltinamasis gimęs 1966 metais, kitas – 1961 metais.
Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo uždaruose teismo posėdžiuose.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Abu kaltinamieji suimti.
Rusiškas žvilgsnis
Rusijos valstybinė televizija NTV netruko atsakyti į didžiulio pasisekimo sulaukusį, Vilniuje ir Ignalinoje filmuotą JAV televizijos HBO serialą „Černobylis“.
NTV paskelbė kursianti serialą apie didžiausią pasaulio istorijoje branduolinę katastrofą, tiesa, su fantazijos prieskoniais.
Kaip skelbia BBC, NTV serialas nukryps ne tik nuo amerikietiškojo „Černobylio“, bet ir nuo realybės, nes jame bus rodoma, esą prie katastrofos prisidėjo ir JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).
Serialo režisierius Aleksejus Muradovas tikina, kad serialas parodys, „kas iš tikrųjų tada nutiko“.
„Yra teorija, kad amerikiečiai buvo infiltruoti į Černobylio atominę elektrinę. Daugelis istorikų neatmeta galimybės, kad sprogimo dieną jėgainėje dirbo priešo žvalgybos tarnybų agentai“, – interviu Kremliaus laikraščiui „Komsomolskaya Pravda“ sakė A. Muradovas.
„Hollywood Reporter“ duomenimis, serialui kurti Rusijos kultūros ministerija skyrė 30 mln. rublių (408 tūkst. eurų).
Serialas „Černobylis“ sulaukė itin puikių žiūrovų įvertinimų tiek „IMdB“ platformoje, tiek ir jos rusiškame atitikmenyje „Kinopoisk“.
Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius sprogo 1986-ųjų balandžio 26 d.
Darius Jauniškis, VSD vadovas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.
Žvalgybos vadas po susitikimo teigė, kad Rusijos žvalgybos institucijų kišimosi į Lietuvos Prezidento rinkimus nefiksavo.
„Kaip matote nefiksavome, jei būtume fiksavę, žinotumėte (…) Bandymų kištis taip pat nefiksavome”, – po susitikimo su G. Nausėda teigė D. Jauniškis.
Pasak jo, susitikime su G. Nausėda bendrais aspektais apžvelgė informaciją apie Lietuvos nacionalinį saugumą.
„Pristačiau išrinktajam prezidentui bendrą situaciją, kiek galima kalbėti, nes jis dar negali susipažinti su įslaptinta informacija. Bendrai pasikalbėjome ir tiek. (…) Aš kaip visuomet paslaptingas, nieko ypatingo nešnekėjom tiesiog pristačiau ir tiek, po inauguracijos prasidės rimti reikalai”, – teigė jis.
Pasak D. Jauniškio, grėsmės nacionaliniam saugumui ir toliau kyla iš Rusijos, Kinijos bei Baltarusijos.
„Tradiciškai išlieka tos pačios, kas parašyta grėsmių vertiname”, – teigė jis.
G. Nausėda šią savaitę tęsia susitikimus su įvairių valstybės institucijų atstovais. Penktadienį jis susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Pirmadienį su „valstiečių” lyderiu Ramūnu Karbauskiu bei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Didžiosios Britanijos muzikos teatras „Grange Park Opera“ stato operą „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko). Pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį.
Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas, kuris 2006 m. lapkritį mirė Londone šiurpia mirtimi, išgėręs polonio izotopu užnuodytos arbatos, tapo Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos metodų simboliu. Europa buvo šokiruota: imperijos agentų čiuptuvai yra apraizgę visą Vakarų demokratinį pasaulį. Šnipinėjimo skandalai neblėsta. Naujienų išgirstame kiekvieną mėnesį.
Lietuva: tarp įtariamųjų – ir žinomas politikas
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, įtariamų šnipinėjimu. Pusė jų yra jau nuteisti.
Šių metų balandžio pradžioje Klaipėdoje septyneriems metams laisvės atėmimo nuteistas 44 metų klaipėdietis Romanas Šešelis. Rusijoje gimęs rusų tautybės Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2017 metų gruodį. Teismas įrodė, kad jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos, 2015-2017 m. rinko ir pardavinėjo informaciją apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką.
Tačiau tai, kad 2018 m. rudenį buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas žinomos politikų bei visuomenės veikėjų dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, – Nepriklausomoje Lietuvoje analogų neturintis skandalas.
Prokuratūros pateikiamais šykščiais duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų. Ikiteisminio tyrimo duomenys konfidencialūs, apie įtariamojo sulaikymą visuomenė buvo informuota tik gruodžio 19 d., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui. Kol bus baigtas tyrimas, gali praeiti dar maždaug vieneri metai.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Visuomenė informuota, kad sulaikymo įstaigoje laikomas A. Paleckis, įtariama, Rusijos Federacijai rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas balandžio 23 d. portalo „Delfi“ laidoje „Dienos tema“ komentavo, kad šnipinėjimo objektas nebūtinai turi būti slapta informacija; kitas valstybes gali dominti ir vieša informacija apie valstybės ekonominį saugumą, tam tikrus ekonominius bei kitus klausimus.
Latvija: nuo eilinio pensininko iki pulkininko leitenanto
Kaimyninė Latvija susiduria su ne mažesniais iššūkiais. Pripažįstama, kad čia aktyviai tęsia darbą visos Rusijos slaptosios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdyba (anksčiau Vyriausiojo žvalgybos valdyba), Užsienio žvalgybos valdyba.
Kita vertus, šalis, kurioje daugiau nei 37 proc. gyventojų yra rusakalbiai, Maskvos yra kaltinama rusofobija, „rusų šnipų“ medžiokle.
Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka buvęs geležinkelio meistras pensininkas Olegas Krasnoperovas. Tyrimo duomenimis, jis 2015-2016 m. neteisėtu būdu Jelgavos stoties teritorijoje reguliariai rinko slaptą karinio ir komercinio pobūdžio informaciją. Perfilmuodavo geležinkelio sistemų vaizdo stebėjimo įrašus, taip gaudavo duomenų apie NATO karinės technikos judėjimą. Informaciją perduodavo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
Rusijos naudai šnipinėjęs Jelgavos gyventojas yra maža žuvelė palyginti su rudenį sulaikytu asmeniu Olegu Buraku. Tai buvęs teisėsaugos sistemos darbuotojas, aukštas pareigas ėjęs pulkininkas. Iki 2006-ųjų spalio, kai išėjo į pensiją, jis buvo Vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro Šaunamųjų ginklų skyriaus viršininkas.
Rusų tautybės karininkas turėjo dvi nuobaudas dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo. Dėl O. Burako prorusiška žiniasklaida pakėlė isteriją: tai ligotas pagyvenęs žmogus, buvęs Afganistano karo dalyvis, neįgalaus sūnaus tėvas; prieš jį naudojami žiaurūs informacijos išgavimo metodai, o sulaikytas jis esą dėl to, kad atskleidė korupcijos faktą, kuriame dalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Latvijos valdžia kaltinama rusofobija. Latvijos antinacistinis komitetas, palaikomas Latvijos rusų sąjungos, surengė solidarumo mitingą, pateikia Buraką kaip politinį kalinį.
Latvijoje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. EPA – ELTA nuotr.
Rygos centriniame kalėjime laikomam Latvijos piliečiui iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: šnipinėjimo, pornografijos platinimo bei neteisėto įrangos, skirtos operatyviniam darbui, naudojimo.
Per dvi kratas rasta pakankamai įkalčių: 13 tūkst. failų duomenų, du savadarbiai šaunamieji ginklai, šoviniai, sprogmuo, operatyvinio darbo įranga. Pasak tyrėjų, Burakas ilgą laiką sistemingai rinko informaciją, valstybės paslaptis, už atlygį vykdė Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis. Jam gresia iki dvidešimties metų laisvės atėmimas.
Estija: demaskuotas ne vienas šnipas su antpečiais
Estijoje pastaraisiais metais taip pat buvo demaskuotas ne vienas karininkas, dirbęs Rusijos naudai.
Šių metų kovo pabaigoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas buvęs Estijos specialiųjų tarnybų darbuotojas, valstybinį apdovanojimą už šalies gynybos stiprinimą turintis Vladimiras Kulikovas.
Ryšius su Rusijos žvalgyba jis užmezgė 2012 m., kai pasitraukė iš tarnybos Estijos saugumo policijoje (KaPo). Materialiniu nepritekliumi negalėjo skųstis: gavo policininko pensiją bei išmoką už sužeidimą. Be to, dirbo vaikų dziudo treneriu. Manoma, kad buvo užverbuotas tuo metu, kai lankėsi Rusijos Federacijoje.
Pasak žiniasklaidoje pateiktos versijos, atleidimą iš KaPo lėmė tai, kad Kulikovas per nepriklausomybės metus neišmoko valstybinės estų kalbos. Žinoma, Kremliaus režimui tarnaujanti žiniasklaida tai interpretuoja kaip rusofobiją, rusakalbių persekiojimą.
Šis atvejis propagandos meistrams – tikras saldainis. Kulikovas tarnyboje yra pasižymėjęs: buvo sužeistas, 1995 m. išrinktas geriausiu KaPo darbuotoju.
Tai ne vienintelė pastaruoju metu Estijos viešojoje erdvėje šmėžavusi pavardė, siejama su šnipinėjimu.
Pernai rugsėjį buvo sulaikyti, šių metų vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos naudai nuteisti tėvas ir sūnus: Estijos gynybos pajėgų štabo karininkas majoras Denisas Metsavas ir Piotras Volinas, sovietiniais metais buvęs KGB Pasienio pajėgų karininkas.
Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Į šios bylos tyrimą buvo įtraukta aukščiausia Estijos policijos ir kariuomenės vadovybė.
Asmenys apkaltinti Estijos valstybinių paslapčių, įslaptintos tarnybinės bei vidaus reikalų informacijos rinkimu ir perdavimu Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausioji valdybai. Metsavas antivalstybine veikla užsiimė daugiau nei dešimtmetį, o jo tėvas – apie penkerius metus. Už teikiamą informaciją gaudavo atlygį. Majorui teismas skyrė 15 metų ir šešių mėnesių, o jo tėvui – pusmečio laisvės atėmimo bausmę.
Švedija: diplomatinė priedanga ir pramoninis šnipinėjimas
Diplomatinėje priedangoje įvairiose šalyse dirba šimtai Rusijos žvalgybos agentų. Precedento neturinčiu žvalgybinės informacijos kiekiu praėjusį pavasarį pasidalijo Didžioji Britanija. Tam ryžtasi dėl jos Britanijoje įvykdytos cheminės atakos, kai buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Rusijoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Vakarų valstybės Maskvai pateikė koordinuotą atsaką: dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų devyniolika ES narių, iš savo šalių išsiuntė daugiau nei pusantro šimto rusų diplomatų – šnipų, dirbusių diplomatinėje priedangoje. Tai buvo rimtas smūgis Rusijos šnipų tinklui.
Tąkart Švedija paprašė šalį palikti vieną Rusijos diplomatą. O šį pavasarį dėl šnipinėjimo skandalo į Švedijos užsienio reikalų ministeriją ir vėl buvo iškviestas Rusijos pasiuntinys Stokholme Viktoras Tatarincevas. Švedai pareikalavo iš šalies išsiųsti pasiuntinybės darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu. Diplomato pavardė neįvardijama.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos specialiąsias tarnybas domina įvairi informacija. Verbuojami asmenys ir pramoniniam šnipinėjimui.
Apie demaskuotą šnipą šių metų vasarį pranešė Švedijos saugumo tarnyba (SEPO). Buvo sulaikytas 45-erių švedas, dirbęs informacinių technologijų įmonėje. Įtariama, kad jis buvo užverbuotas Rusijos specialiųjų tarnybų ir jai teikė slaptą informaciją. Pasak SEPO, užsienio žvalgyba aktyviai domisi švedų IT pramonės naujovėmis. Nepaisant suaktyvėjusio kibernetinio šnipinėjimo, informacija renkama ir „tradiciniais metodais“.
Belgija: į šnipinėjimo voratinklį įtrauktas kontržvalgybininkas
Tuo pačiu laiku, kaip ir Švedijoje, įsiplieskė kur kas didesnio masto skandalas.
Pasaulį apskriejo skandalinga žinia iš Briuselio: šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamas kontržvalgybininkas Klementas Vandenborė (Clement Vandenborre), kuris daugiau nei 40 metų dirbo įvairiose Belgijos kariuomenės struktūrose, Belgijos bendrosios informacijos ir žvalgybos tarnyboje vadovavo Žvalgybos skyriui!
Briuselyje jau ilgokai nerimaujama dėl saugumo grėsmių. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) prieš pat šį įvykį įspėjo Belgijos pareigūnus stebėti „šimtus šnipų“ iš įvairių užsienio šalių, tarp jų Rusijos bei Kinijos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos pranešime, Briuselyje veikia „maždaug 250 Kinijos ir 200 Rusijos šnipų“.
Belgijos slaptoji policija
Įtariama, kad generolas Vandenborė 2016 m. per specialią operaciją Serbijoje perdavė slaptą informaciją moteriai, kuri buvo dviguba agentė ir dirbo Maskvai. Gali būti, kad perduota informacija apėmė paslaptis, susijusias su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios steigėja yra Belgija. Aukštas pareigūnas taip pat kaltinamas slaptų dokumentų slėpimu. Žinoma, visus kaltinimus generolas kategoriškai atmeta.
Belgijos gynybos ministerija patvirtino, kad vyksta šnipinėjimo veiklos tyrimas, tačiau detalių nekomentuoja. Daugiau jokių žinių apie Vandenborę nuo vasario mėnesio nėra. Ateityje turėtume išgirsti įdomių naujienų!
Austrija: Vakarų žvalgyba abejoja, ar saugu dalytis informacija
Austrija viena iš nedaugelio Europos šalių su Rusija palaiko draugiškus ryšius. Vienos neutralumas, įtvirtintas 1955 m. Valstybės sutartyje, ir anksčiau Maskvai buvo labai parankus. Tačiau dabartinė Austrijos valdančioji koalicija Kremliui sudaro sąlygas į Vieną žvelgti kaip į savo žaidimų aikštelę.
Skirtingai nei kitos demokratinės valstybės, Austrija „liko neutrali“ Krymo aneksijos klausimu. Nestebina, kad pernai pavasarį ji atsisakė prisijungti prie Londono ir kitų Vakarų valstybių sostinių sprendimo dėl „Skripalių bylos“ išsiųsti diplomatinės tarnybos priedangoje dirbančius šnipus.
Dabartinė Austrijos valdančioji koalicija, ultradešinioji Laisvės partija (FPO) flirtuoja su Kremliumi. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį atsidūrė užsienio reikalų ministrės Karinos Kneissl vestuvėse, su ja šoko prieš kameras.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau orams atvėsus smagumas dingo. Dešinieji pateko į nemalonią situaciją. Ponia Kneissl gruodį turėjo vykti į Maskvą, tačiau kelionę teko atšaukti…
Lapkričio mėnesį per vieną savaitę buvo sulaikyti du rusų agentai. Vienas iš jų – buvęs Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas 70-metis Martin M. Įtariama, kad jis 20 metų dirbo Rusijos karinei žvalgybai. 1988 m. Teherane užverbuotas austras užkoduotą informaciją kas dvi savaites perduodavo kontaktiniam asmeniui „Jurijui“ specialiu imtuvu: apie Austrijos karines oro pajėgas, artilerijos sistemas, migracijos situaciją, taip pat apie daugelį austrų aukštų karininkų. Atsargos pulkininkas už rusams perduotą slaptą informaciją galėjo uždirbti 300 tūkst. eurų. Pastebima, kad jis veikė „labai profesionaliai“, užėmė nereikšmingą postą Austrijos kariuomenės štabe. Pagal Austrijos įstatymus, už valstybės paslapties išdavimą šnipui gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak Austrijos gynybos ministerijos pranešimo, šnipas buvo sulaikytas perspėjus „draugiškoms tarnyboms“. Rusijos reakcija buvo irzli. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Austrijai derėjo su savo įtarimais kreiptis tiesiogiai į Rusijos Federaciją, o ne griebtis „mikrofoninės diplomatijos“. Kremliui dirbanti žiniasklaida ironizavo: Austrija išpūtė „šnipų skandalą“ su Rusija, kad susirinktų taškų ES.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Austrų opozicinės politinės partijos atstovas naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė, kad Vakarų žvalgybos agentūros, ypač britų agentūra MI5 ir olandų žvalgybos agentūra, pradėjo itin atsargiai dalytis informacija su BVT. Valdančiųjų dešiniųjų artumas Maskvai jau seniai kelia jų susirūpinimą. FPO atstovai yra gynybos bei vidaus reikalų ministrai, o Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu prižiūri pagrindinę Austrijos žvalgybos agentūrą BVT.
Įtarimų dėl galimo duomenų nutekinimo kilo dar 2017 m. Todėl nutarta Austrijos kontržvalgybą laikinai nušalinti nuo darbo Berno klube – neoficialaus žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovų susivienijimo, kuriame keičiamasi informacija tarp 30 Europos valstybių.
Rusija: ar įvyks mainai?
Rusija akylai saugo savo valstybės paslaptis. Už šnipinėjimą gresia 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Maskvos miesto teismas šį balandį už šnipinėjimą nuteisė 63-ejų norvegą Frude Bergą, kuris buvo sulaikytas Maskvoje 2017 m. gruodį. Teismo nuosprendis – 14 metų griežtojo režimo kolonijoje.
KGB būstinė Lubiankos aikštėje Maskvoje, kai ten dar stovėjo čekisto kraugerio Felikso Dzeržinskio paminklas.
Norvegas pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo prieš Rusiją. Tyrimo duomenimis, buvęs Norvegijos pasienio inspektorius buvo pasiųstas į Rusiją rinkti duomenų apie rusų povandeninius atominius laivus. Slaptų dokumentų apie Rusijos karinį jūrų laivyną jam pavyko gauti iš užverbuoto gynybinės įmonės darbuotojo Aleksejaus Žitniuko, kuris esą veikė kontroliuojamas saugumo tarnybos.
Žitniukas buvo nuteistas jau anksčiau, 2018 m. gruodį. Tėvynės išdavimu apkaltintas vyras turės 13 metų kalėti kolonijoje.
Bergas pateikė malonės prašymą. Pernai rugsėjį norvegai Osle buvo sulaikę ir be teismo paleido šnipinėjimu įtartą Rusijos pilietį Michailą Bočkariovą. Tuo tarpu pasak Rusijos žiniasklaidoje pateikiamos versijos, Bočkariovas buvo sulaikytas nepagrįstai, todėl ir paleistas…
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas balandžio 24 d. Seimo skaitykloje pristatė savo naująją knygą „Užmirštas desantas“.
Daugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau primirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones?
Istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Veiksmas vyko ir Latvijoje, Estijoje, istorijos keliai klostėsi ir per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė.
A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas Seimo skaitykloje (Europos informacijos biuro patalpose) jau paskutinis – baigėsi knygos kelionė po Lietuvą.
Lenkijos vidaus saugumo agentūros pareigūnų sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Kinijos pilietis yra kompanijos „Huawei“ darbuotojas. Tai penktadienį pranešė Lenkijos televizija.
Anksčiau penktadienį Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus vyriausybėje pavaduotojas Maciejus Wąsikas informavo apie Lenkijos ir Kinijos piliečių sulaikymą. „Sulaikyti lenkas ir kinas, jie kaltinami šnipinėjimu. Kinijos pilietis – verslininkas, dirbantis viename iš didelių elektronikos koncernų“, – sakė naujienų agentūrai PAP M. Wąsikas. Anot jo, Lenkijos specialiosios tarnybos tyrė šią bylą „seniai ir labai atidžiai“.
Kaip pranešama, abu sulaikytieji kaltinami bendradarbiavimu su Kinijos žvalgyba. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas jau paskyrė sulaikytiesiems kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.
Lenkijos televizijos duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis Weijing W. (pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos) – pardavimų direktorius kompanijos „Huawei“ skyriuje Lenkijoje. Šnipinėjimu įtariamas lenkas Piotras D. iki 2011 metų ėjo aukštas pareigas Vidaus saugumo tarnyboje ir rūpinosi informaciniu saugumu. Jis turėjo duomenų, kaip funkcionuoja Vyriausybinių ryšių tinklas, kuriuo slapta perduodama informacija pirmiesiems valstybės asmenims.
Kaip praneša Lenkijos televizija, Lenkijos specialiosios tarnybos atliko kratas įtariamųjų namuose, kompanijos „Huawei“ biure, taip pat telekomunikacijų kompanijoje „Orange“, kur dirbo Piotras D. Pasak žiniasklaidos, įtariamieji nepripažįsta savo kaltės. Kinijos ambasadoriaus Lenkijoje pavaduotojas dėl šio incidento apsilankė šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kur paprašė suteikti Kinijos konsulinėms tarnyboms galimybę susitikti su savo piliečiu.
