Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad per artimiausius kelis mėnesius visos Lietuvoje esančios kovinės mašinos „Boxer“ bus atnaujintos bei bus galutinai suderinta dėl jau pagamintų „Boxer“ mašinų tiekimo į Lietuvą.
„Per artimiausius kelis mėnesius Lietuvoje visi esantys bokseriai bus atnaujinti. Nelieka jokių jų naudojimo apribojimų, tai reiškia, naudosis visomis pilnomis savo kovinėmis galimybėmis ir galima jau dabar, ko gero, pasakyti, kad artimiausiu metu bus galutinai suderintas likusiųjų jau pagamintų bokserių tiekimas į Lietuvą (…) Tas darbas bus atliktas ir tiekimas galutinai pasibaigs kitų metų viduryje“, – antradienį viešėdamas Pabradėje žurnalistams teigė ministras.
Anot A. Anušausko, šis projektas turėjo būti įgyvendintas dar iki 2020-ųjų gruodžio mėnesio, tačiau dėl šalyse įvestų karantinų sutriko komunikacija.
„2019 m., kai buvo gauti pirmi, gal buvo sunku pastebėti (defektus – ELTA), bet 2020 metais, kai buvo gauta nemaža dalis bokserių, buvo galima identifikuoti trūkumus. Tačiau 2020 metais komunikavimui su gamintojais labiausiai sutrukdė įvesti šalių karantinai. Niekas niekur nevyko, niekas negalėjo atvykti, net atvežti atsarginių dalių, nei tobulinti, nei ką nors daryti. 2021-aisiais susidūrėme su analogiška situacija“, – aiškino ministras.
Vis tik, artimiausiu metu visas 43 Lietuvoje esančias kovinės mašinos „Boxer“ ketinama atnaujinti.
„Tai dalis jau yra atnaujinti, likusieji, kaip minėjau, bus atnaujinti per porą mėnesių”, – nurodė jis.
Kariuomenės vadas: ankstesnių „Boxer“ defektai yra minimalūs
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys žurnalistus patikino, kad kariuomenės mašinų parko atnaujinimas kovinėmis pėstininkų mašinomis „Boxer“ (Lietuvoje vadinamų „Vilkais“) vyksta sklandžiai, jau rudenį vienas kariuomenės dalinys bus pilnai jais aprūpintas. Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Džiugu, kad šiemet, rudenį turėsime vieną pilnai „Vilkais“ sukomplektuotą batalioną – Algirdo. Vidurvasarį ta pačia platforma bus aprūpintas Birutės batalionas“, – sakė V. Rupšys.
Paklaustas apie ankstesnę „Vilkų“ siuntą, kurioje atgabentos kovos mašinos turėjo defektų, kariuomenės vadas pažymėjo, kad tie defektai buvo minimalūs, operaciniam jų panaudojimui įtakos neturėjo.
„Esminį operacinį pajėgumą jie palaikė. Tik buvo daliniai trūkumai, kur, sakykime, šaudymo kampas galėjo būti ne toks, kokio norėtume, optikos klausimai buvo jautresni arba ne taip funkcionavo, kaip reikia. Valdymo sistema neveikė taip, kaip reiktų kovinėmis sąlygomis. Visa tai buvo identifikuota, pasakyta gamintojui“, – aiškino V. Rupšys.
„Tokį gaminį, kokį norėjome, tokį ir gavome – su tokia važiuokle, su tokiu pravažiuojamumu, su tokiu šarvuotumo lygmeniu, su ta ugnies galia (30 mm pabūklu), su „Spike“ sistema, kuri gali atakuoti priešo šarvuotą techniką iki 4 km atstumu“, – pabrėžė V. Rupšys.
Jis informavo, kad gamintojo buvo pareikalauta trūkumus pašalinti, tad paskiausioje partijoje, kuri turi pasiekti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, defektai bus „pilnai“ pašalinti.
KAM viceministras: „Boxer“ tobulinimo ir vystymo išlaidas finansavo gamintojai
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška atkreipia dėmesį, kad sudaryta 385,6 mln. eurų vertės sutartis su tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacija OCCAR nepasikeitė, kadangi, pažymi jis, „Boxer“ mašinų atnaujinimo išlaidas padengė gamintojai.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
„Jie finansavo patys tas išlaidas, tai yra tobulinimo ir vystymo sistemos išlaidas. Taip pat jiems kainavo mūsų papildomi poreikiai ir pageidavimai pratęsti garantijas ir taip pat užtikrinti testavimą čia, Lietuvoje, ko anksčiau nebuvo“, – aiškino viceministas.
V. Semeška patikino, kad įmonės požiūris į kokybę yra pasikeitęs ir analogiškų problemų ateityje neturėtų kilti.
„Mes patys važiavome į Izraelį ir kalbėjome su mūsų partneriais OCCAR, kad požiūris turi keistis, turi būti užtikrinta kokybės kontrolė. Požiūris yra pasikeitęs, labai džiaugiuosi“, – pridūrė jis.
Rukloje – NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Vyr. srž. Arno Čemerkos nuotr.
Rukla (Jonavos r.). Rugpjūčio 10 d. (ELTA). Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje trečiadienį vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.
Naujajai karių rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas pulkininkas leitenantas Marcas Maulbeckeris, kuris pakeitė nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Danielį Andrä.
„Šiandien verčiame naują NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje puslapį, bet kartu tęsiame ypatingai svarbų NATO įsipareigojimų vykdymą. Priešakinių pajėgų batalionas – puikus įrodymas, kad NATO veikia: atvyksta, susitelkia, treniruojasi ten, kur labiausiai reikia. Keičiantis saugumo situacijai, Lietuvoje esantis batalionas sustiprėjo ne tik karių skaičiumi, bet ir čia siųstais pajėgumais. Todėl šiandien galiu pasakyti – remiami sąjungininkų Lietuvos kariai yra kaip niekad stiprūs ir pasiruošę atremti bet kokias grėsmes“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, šie metai nėra eiliniai. Brutalus ir ciniškas Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, koks trapus yra mūsų saugumas, ir išryškino tvirto sąjungininkų įsipareigojimo ginti Lietuvą svarbą. „NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje rodo nepalaužiamą NATO ryžtą ir tvirtą įsipareigojimą sąjungininkų kolektyvinei gynybai, kuri yra kertinis NATO principas. Kartu su sąjungininkais toliau stiprinsime vienybę užtikrindami taiką bei stabilumą Baltijos regione ir už jo ribų“, – sakė viceministras Ž. Tomkus.
Vadovavimą NATO batalionui perėmęs plk. ltn. M. Maulbeckeris pabrėžė, kad jo karių rotacija ilgai ruošėsi dislokavimui Rukloje ir yra visapusiškai pasirengusi. „Atgrasysime, o prireikus, ginsime Lietuvos teritoriją“, – sakė jis.
Kaip ir ankstesnioji, dabartinė NATO priešakinių pajėgų rotacija yra sustiprinta – Rukloje tarnaus apie 1,6 tūkst. sąjungininkų karių. Jie į Lietuvą atsigabeno tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „CV90“, „Marder“ ir „Boxer“.
Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1,2 tūkst. karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, Vokietija šiemet nusprendė siųsti į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.
Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 16 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
Namai. Pakrypęs ir aukštyn kojomis. Slaptai.lt foto
Nors Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atsisako komentuoti, kaip Kremliaus žiniasklaida nušvietė už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio šalininkų vizitą į Rusiją ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įkurtos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, vis dėlto, analitikai atkreipia dėmesį, kad priešiškoje žiniasklaidoje bylos prieš antivalstybiškai veikusius asmenis vaizduojamos it Lietuvos valdžia norėtų susidoroti su opozicija.
„Norime pažymėti, kad Lietuvos piliečių vizitų užsienyje nekomentuojame, tai nėra priskirta Lietuvos kariuomenės kompetencijai. Tačiau galima paminėti, jog bylos prieš asmenis, veikiančius antivalstybiškai, priešiškoje žiniasklaidoje yra nušviečiamos kaip Lietuvos siekis susidoroti su „opozicija“ ar „valdžios kritika“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Kita vertus, analitikų teigimu, stebint Rusijos viešąją erdvę, pastebima, kad Lietuvos atžvilgiu dezinformacijos pastangos ir naratyvai išliko tie patys. Anot jų, ryškių pakitimų nepastebėta – daugiausia informacijos priešiškoje informacinėje aplinkoje dominavo apie tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, NATO-Rusijos santykius bei dėmesys buvo skirtas įtampai Kosove.
„Kaliningrado tema išlieka aktyvi nuo birželio antros pusės, tačiau yra tam tikras bangavimas dėl intensyvumo – atsiradus naujiems išaiškinimams ar priimtiems sprendimams, ši tema tampa dominuojančia“, – nurodo analitikai. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Intensyvi veikla priešiškoje informacinėje erdvėje buvo nukreipta prieš NATO, klijuojant gynybiniam Aljansui agresoriaus etiketę, priskiriant jam atsakomybę už krizę Europoje, ar kaltinant grėsme pasaulio tvarkai apskritai. Šios neigiamos informacijos srautas buvo suaktyvėjęs kilus įtampai tarp Serbijos ir Kosovo“, – pridūrė jie.
Be to, jų teigimu, dezinformacijos fronte pastebėta, kad Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrėjus Klimovas praeitą savaitę teigė esą Lietuvos veiksmai Kaliningrado atžvilgiu yra susiję su artėjančiais rinkimais Rusijoje ir ragino tai laikyti vienu iš Vakarų instrumentų.
Rusijos propagandistai
ELTA primena, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai liepos pabaigoje vyko vizito į Rusijos Federaciją, kur susitiko su Rusijos valdžios atstovais. Asociacijos lyderė Erika Švenčionienė tikino norinti pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį. Vizito metu buvo keliamos abejonės dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino valdančiuosius darant ekonominę žalą, bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Penktadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Anksčiau A. Paleckio šalininkai lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su režimo lyderiu Aliaksandru Lukašenka, išreiškė palankumą Minskui.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui vadovaus komandoras G. Valintėlis. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui pradeda vadovauti komandoras Giedrius Valintėlis, keičiantis dvejus metus departamentui vadovavusį pulkininką Gintarą Koryzną.
Didelę patirtį turintis karininkas iki paskyrimo į Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus pareigas ėjo gynybos atašė pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje Danijoje.
G. Valintėlis tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1996 m. kuomet įstojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Vėliau mokėsi Klaipėdos universitete, Baltijos gynybos koledže Estijoje, taip pat yra baigęs įvairius kursus NATO ir sąjungininkų šalyse.
Per daugiau nei 20 metų trunkančią tarnybą Lietuvos kariuomenėje kmd. G. Valintėlis tarnavo Sausumos, Karinėse jūrų bei Specialiųjų operacijų pajėgose, vadovavo Povandeninių veiksmų komandai, Kovinių narų tarnybai, ėjo kitas pareigas bei dalyvavo tarptautinėse operacijose.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas analizuoja ir vertina informacinę aplinką bei nedraugiškų užsienio šalių vykdomas informacines operacijas, rūpinasi kariuomenės ir visuomenės atsparumo priešiškam informaciniam poveikiui stiprinimu, pilietiniu Lietuvos karių ugdymu, koordinuoja kariuomenės padalinių bendradarbiavimą su visuomene, organizuoja visuomenės informavimą apie kariuomenės veiklą, taip pat organizuoja ir koordinuoja nekinetinių operacijų planavimą bei vykdymą Lietuvos kariuomenėje.
JAV Nacionalinės gvardijos vado generolo Danielio R. Hokansono ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimiausiu metu Lietuvoje veikiausiai nebus pilnai dislokuotas Vokietijos vadovaujamas brigados dydžio sąjungininku karinis vienetas. Pasak jo, viskas paaiškės netrukus vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime Madride. Dėl ko V. Rupšys yra tikras, tai NATO sąjungininkų nusiteikimo neatiduoti priešininkams nė vieno centimetro Aljansui priklausančių šalių teritorijos.
„Dar anksti yra kalbėti, kaip ten bus. Faktas yra tas, kad dabar svarstomi įvairūs variantai. Bet aš galiu tik paantrinti ministrui (A. Anušauskui – ELTA) , kad greičiausiai bus numatyta, jog artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus dislokuotos dėl įvairiausių priežasčių: logistikos, infrastruktūros. Bet svarbiausias dalykas yra suprasti tai, ką sąjungininkai yra pasakę, kad nei centimetras NATO valstybės, aišku, ir mūsų valstybės, negalės būti atiduota potencialiam priešininkui“, – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad Aljansas sutaria dėl sąjungininkų brigados vieneto vystymo Lietuvoje. Ministras pažymėjo, kad dalis brigados būtų dislokuota Lietuvoje, o kita dalis – Vokietijoje.
Kaip penktadienį sakė V. Rupšys, užtikrinti tai, kad nė vienas centimetras Lietuvos teritorijos neatitektų priešininkui, reikia daugiau nei brigados. O Lietuvai ruošiantis priimti daugiau Aljanso karių – reikia ruošti atitinkamą infrastruktūrą.
„Faktas yra tas, kad tam, jog nė centimetro neatiduotume, reikia daugiau nei brigados. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime pasirūpinti ypatingai dėl priimančios šalies pajėgumo vystymo, dėl likusios dalies brigados kuo greitesnio ir sklandesnio permetimo ir dislokavimo čia. Turėsime paruošti ir atitinkamus amunicijos sandėlius. Reikės turėti atitinkamą infrastruktūrą, kad priimtume tą likusią dalį“, – sakė kariuomenės vadas.
„Dabar vyksta labai sklandus ir tinkamas planavimas su lyderiaujančia valstybe Vokietija ir mes laukiame (Madrido – ELTA) susitikimo sprendimo. Po vadovų susitikimo mes tikrai matysime, ką tikrai turėsime“, – apibendrino V. Rupšys.
G. Nausėda dalyvavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Utenoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Šeštadienį Utenoje vykusioje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė nė kiek neabejojąs, kad tiek kariai, tiek plačioji visuomenė, jei to reikės ir kils pavojus Lietuvai, susitelks į vieną kumštį, ir visi kaip vienas stos į kovą už Lietuvą, už Europą, už demokratiją ir laisvę.
„Šiandien smagu konstatuoti, kad mūsų kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį. Ne tik apsirūpindama naujausia technika, didindama savo karių profesionalumą, bet ir bendradarbiaudama su tokiais pat užsienio valstybių koviniais vienetais. Šiandien NATO – stipri kaip niekad, o mes kaip niekada gerai suprantame Aljanso reikšmę. Matydami tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip narsiai kovoja Ukrainos didvyriai, mes suvokiame, kad jie kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. Už viso demokratinio pasaulio laisvę“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo žodžiais, šiandien didžiuojamės ne tik kariuomene, bet ir savo partizanais, laisvės kovotojais. „Džiaugiuosi, kad jaunimas turi galimybę keliauti partizanų takais, susipažinti su ta didžiąja auka, kurią jie atidavė ant Tėvynės meilės aukuro“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas dalyvavo Lietuvos valstybės, istorinės, Ukrainos, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonijoje, tylos minute pagerbė Laisvės kovotojus bei kovojančius Ukrainoje, apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padalinių ginkluotės, technikos, ekipuotės, logistikos ekspozicijas.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė vėl skelbia šūkį „Mes tai Jūs“ ir kviečia susitikti didžiausiame renginyje visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos šventėje Utenoje.
Šeštadienį renginys prasidės padėkos mišiomis už partizanus ir Laisvės gynėjus, prisimenant jų pasiaukojimą ir tikėjimą laisva Lietuva. Laisvės atgavimo ir išsaugojimo idėja bus įprasminta tylos minute ir pagarbos salvėmis prie paminklo partizanams Utenio aikštėje bei naujų Lietuvos šaulių sąjungos narių priesaika.
Šventei persikėlus į miesto centre esančią Utenos kultūros centro aikštę, pirmiausia visus susirinkusius pasveikins NATO naikintuvų skrydis, bus iškilmingai pakeltos Lietuvos valstybės, istorinės, Ukrainos, ES ir NATO vėliavos. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos minėjime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Garbės sargybos kuopos kariai bei Lietuvos kariuomenės orkestras pademonstruos savo sukurtas programas, lankytojai karinių palapinių miestelyje galės susipažinti su Lietuvos kariuomenės ir mūsų sąjungininkų ginkluote, ekipuote bei technika. Šventės svečiai galės apžiūrėti pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę lauko artilerijos haubicą „PzH 2000“, šarvuotį „M-113“, šarvuotąjį kovinės paramos visureigį JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), prieštankinį raketų kompleksą „Javelin“, amerikiečių tanką „Abrams“ ir savaeigę haubicą „Paladin“, visureigius HMMWV, Karinių oro pajėgų sraigtasparnį „Dauphin“ ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotų Jungtinių ekspedicinių pajėgų sraigtasparnį „Wildcat“ bei daugybę kitos technikos. Istorijos mylėtojams Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas pristatys atkurtą XIV a. šarvų ir ginklų komplektą. Lietuvos kariuomenės ir visuomenės šventės atidarymą skelbia šūviai iš senoviškos patrankos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmos dienos renginius Utenoje užbaigs koncertinė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo programa su solistais Egle Jakštyte ir Jurgiu Brūzga bei Utenos regiono jaunimo grupių pasirodymai.
Sekmadienį visų besidominčių partizanine Lietuvos praeitimi laukia 11 kilometrų maršrutas Algimanto apygardos partizanų takais Anykščių rajone. Žygio pabaigoje Niūronyse Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai atliks pagarbos salves Aukštaitijos partizanams atminti, padės gėles ant pirmojo Anykščių krašto partizanų vado Jono Biliūno-Žolyno ir jo būrio partizanų kapų. Finišo vietoje muzikinę programą atliks Karinių oro pajėgų orkestras ir ansamblis „Vilnelė“, bus eksponuojama karinė ginkluotė, taip pat kilnojamoji paroda apie Lietuvos partizanus.
Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, platforma „Telegram“ ir toliau išlieka vienu iš pagrindinių dezinformacijos sklaidos šaltinių, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Jis pažymi, kad fiksuojamas ir kitų propagandinių informacinių portalų atsigavimas bei suagresyvėjusi atvirai skelbiamos melagingos informacijos retorika.
„Kovo viduryje pradėjo ryškėti tam tikros tendencijos. „Telegram“ ir toliau išliko vienu pagrindiniu dezinformacijos sklaidos šaltiniu, tačiau nedraugiški informaciniai portalai taip pat ėmė atsigauti – žmonės rado būdų pasiekti kanalus, kuriems buvo įvesti apribojimai“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Nors, departamento teigimu, melagingos informacijos sklaidos lygis šiuo metu fiksuojamas maždaug toks, koks buvo iki karo, vis dėlto pastebima kitų reikšmingų pokyčių.
„Šiuo metu matome, kad priešiškos informacinės veiklos aktyvumas grįžo į panašų lygį, kurį matėme prieš karą, tačiau pastebimi esminiai pokyčiai: gerokai agresyvesnė retorika bei itin drąsios ir atviros melagienos“, – teigė analitikai.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo sustabdžius rusiškų ir baltarusiškų kanalų transliavimą, atitinkamai propagandinės informacijos kiekis laikinai sumažėjo. Tačiau taip pat pažymima, kad propagandinę informaciją skleidžiantys kanalai mėgino prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
„Uždraudus rusiškus ir baltarusiškus kanalus, kuriam laikui nedraugiškos informacijos kiekis sumažėjo, tačiau šią informaciją skleidžiantys kanalai bandė prisitaikyti, pavyzdžiui, keisdami domenų pavadinimus, skleisdami informaciją savo socialinių tinklų paskyrose“, – nurodė departamentas.
Kita vertus, uždraudus Lietuvos auditorijai skirtus propagandinius kanalus, vis dar išlieka didelis dezinformacijos srautas Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių sklaidos Lietuvoje paveikti neįmanoma.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad mūsų auditorijai skirti propagandiniai kanalai buvo uždrausti Lietuvoje, bet ne Rusijos ar Baltarusijos informacinėse erdvėse, todėl žmonės šiose valstybėse galėjo prieiti prie informacijos lygiai taip pat, kaip ir prieš karą. Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis dezinformacijos srauto apie Baltijos šalis keliauja būtent Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių paveikti Lietuva negali“, – akcentavo analitikai.
Departamentas pažymi, kad propagandinė informacija iki šiol pasižymi ne savo intensyvumu, tačiau savo itin agresyvia retorika, kurią ankstesniais mėnesiais, anot jų, fiksuota tik epizodiškai. Taip pat išryškėjo ir teminės tendencijos, susijusios su dezinformacija apie Kaliningrado sritį bei NATO.
„Pastebėjome tam tikras temines tendencijas, pavyzdžiui, kad vienu metu informaciniai pajėgumai sutelkiami skleisti tikslingą dezinformaciją apie Kaliningrado sritį: gausu gąsdinimų Lietuvai, destrukcija, agresija, aršiai komentuojami Lietuvos valstybės pareigūnų pasisakymai nacionaliniu ar tarptautiniu formatu, Pietų Lietuvoje vykstančioms NATO pratyboms klijuojama pasiruošimo Kaliningrado blokadai etiketė ir panašiai“, – nurodė departamentas bei pažymėjo, kad dezinformacijos apie Kaliningradą sklaida ilgai nesitęsė.
„Toks tikslinis informacinis spaudimas viena tema ilgai netruko, greitai buvo persiorientuojama ir pasirenkamos kitos temos, siekiant atakuoti Lietuvą informacinėje erdvėje, pvz., daugiau spekuliuojama apie tariamą NATO įsikišimą į karą bei kokios pasekmės grės Aljansui, koncentruojamasi į tautines bendruomenes Lietuvoje, tariamai jų patiriamą diskriminaciją ir panašiai“, – pridūrė jie.
ELTA primena, kad, Rusijai vasario 24-osios rytą įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo imta blokuoti rusiškų ir baltarusiškų kanalų sklaidą.
JAV Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rusijos agresija šiuo metu yra didžiausia grėsmė Lietuvai, tačiau šalies gynybai skiriame panašiai tiek lėšų, kiek kultūros rūmų remontui, patalpoms muitinei ir panašioms „smulkmenėlėms“, sako Ekonominio švietimo fondo prezidentas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Žilvinas Šilėnas.
Pirmadienį kalbėdamas „Žinių radijui“ ekonomistas palygino, kad krašto apsaugai skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra panaši, kaip ir ta, kuri numatyta Valstybės investicijų programoje, ir pastebėjo, kad, atkakliai besigindami, ukrainiečiai laimi laiko mums persitvarkyti prioritetus. Tiesa, Ž. Šilėno nuomone, valstybės lėšos ilgainiui vėl gali būti leidžiamos antraeilėms išlaidoms.
„Jei kalbame apie egzistencines grėsmes Lietuvai, kas yra dabar didesnė grėsmė nei Rusijos užsienio politika? Čia yra didžiausia grėsmė. Kiek mes tam skiriam? 2,5 proc. Palyginau – tas 2,5 proc., maždaug 1,3–1,4 mlrd. eurų, – yra tiek pat, kiek vadinamosios VIP lėšos – Valstybinė investicijų programa“, – teigė Ž. Šilėnas.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Valstybės investicijų programa – „užbaigti stogą kultūros rūmuose“, „nusipirkti pastatą muitinės tarnybai“ ir visokių kitokių visiškai bereikšmių „išlaidėlių“, kurios net neįeina į jokią kitą normalią vyriausybės ar ministerijos programą. Tų „smulkmenėlių“, „išlaidėlių“ suma yra tokia pati, kiek paskirta Lietuvos gynybai“, – tęsė jis.
Kartu jis akcentavo, kad valstybės biudžetas buvo patvirtintas gruodžio viduryje, kai Rusija jau buvo pradėjusi telkti pajėgas prie Ukrainos sienų savo šalyje ir Baltarusijoje. Taigi, anot Ž. Šilėno, nors ir džiugu, kad pagaliau lėšų gynybai ir skirta daugiau, išlaidos krašto apsaugai turi ir toliau sparčiai augti.
Tam esą laiko suteikia ir gana sėkmingai rusų puolimus atremianti Ukraina.
Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Džiaugiuosi, kad 2,5 proc., bet kodėl ne 10, 15 ar net daugiau? Šioje vietoje esame santykinai sėkmingi, nes karas Ukrainoje klostosi kaip nesvajojome – kad ukrainiečiai patys, savo jėgomis, su Vakarų ginkluote, atmuš Rusiją“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.
„Šitoje vietoje turime didžiulį šansą persitvarkyti, daryti dalykus kitaip, susikoncentruoti į tai, kas yra svarbiausia“, – pridūrė JAV dirbantis ekonomistas.
Vis dėlto jis teigė nerimaująs, kad, nuvilnijus Rusijos agresijos sukeltam šokui, politikai grįš prie „senų dalykų“.
„Investuosime ne į gynybos poligoną, o į kažkokių valdiškų sporto rūmų pavertimą valdišku konferencijų centru ar kažkokiam kitam Seimo narių pageidavimų koncertui“, – neatmetė Ž. Šilėnas.
„Kas jau kas, bet lietuviai turi suprasti Rusijos keliamą grėsmę“, – priminė jis. Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimas, antrąkart apsvarstęs Vyriausybės siūlymą didinti krašto gynybai skiriamą BVP dalį iki 2,52 proc., jam pritarė ir pritaikius ypatingąją skubą – priėmė. Šalies biudžete šiemet gynybai numatyti papildomi 298 mln. eurų. Finansų ministerija šias lėšas skolinsis valstybės vardu.
40,4 mln. eurų iš šios sumos būtų skiriama priimančios šalies paramai – karinėms stovykloms, kuriose pavyktų apgyvendinti 2,4 tūkst. užsienio karių, įrengti ir reikalingam inventoriui nupirkti.
Iš likusių 257 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158 mln. eurų būtų skiriami ginkluotei, 66 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
Gruodį patvirtiname 2022 m. biudžete gynybai buvo numatyti 1,28 mlrd. eurų. Palyginimui, 2022–2024 m. Valstybės investicijų programai 2022 m. numatyta 1,22 mlrd. eurų šalies biudžeto lėšų. Investicijos į valstybės saugumą ir gynybą šioje programoje suplanuotos 149,4 mlrd. eurų. Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kario figūra. Slaptai.lt nuotr.
Dalis šių investicijų pavyzdžių: „Transporto priemonių bei specialiosios technikos Sausumos pajėgoms įsigijimas“, „Universalių sraigtasparnių įsigijimas“, „Logistikos pajėgų dalinių infrastruktūros ir materialinės bazės plėtra“ ir kt.
Kiti programoje numatytų projektų pavyzdžiai: „Vandentvarkos, lietaus nuotekų tvarkymo ir potvynių rizikos valdymo projektų įgyvendinimas“, „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, „Gaisrinių ir specialiosios paskirties automobilių parko struktūros gerinimas“, „Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje, Respublikos g. 40, įkūrimas modernizuojant viešąją kultūros infrastruktūrą, I etapas“ ir kt.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad šiuo metu rengiamame susitarime dėl gynybos turėtų būti aiškiai apsibrėžta, ar valstybės gynybos koncepcija apima tik ginkluotą gynybą, ar visgi tai yra visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui. V. Rupšys pabrėžia, kad dar yra laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui.
„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.
„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.
Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.
Vladimiro Putino fizionomijaPutinas senatvėje. Foto montažas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai vasario 1–28 dienomis užfiksavo 365 unikalius atvejus, turėjusius priešiškos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su sausio mėnesiu, dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje vasarį sumažėjo (sausio 1–31 d. buvo nustatyti 583 atvejai).
Tai, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, sietina su vasario 24 d. prasidėjusiu Rusijos karu prieš Ukrainą, kai propagandos ir dezinformacijos kanalai bei pajėgumai buvo nukreipti į Ukrainą, paruošti informacinę aplinką karinei agresijai prieš suverenią valstybę ir organizuoti bei vykdyti tolesnį Rusijos, Ukrainos ir Vakarų visuomenių klaidinimą.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniai taikiniai buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir mūsų valstybės vykdoma užsienio politika. Šių temų eskalavimu buvo siekiama paveikti Lietuvai strategiškai svarbius saugumo ramsčius: valstybės gynimą, valstybės ir visuomenės atsparumą ir Lietuvos Respublikos interesus, atitinkančius tarptautinę saugumo sistemą.
Vasario mėnesį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija. Lietuvos kariuomenės duomenimis, tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto. Iki karo pradžios vasario 24 d. Rusijos aukščiausioji vadovybė sąmoningai kurstė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Vyraujantis melagingas naratyvas – NATO kursto ir ginkluoja Ukrainą karui su Rusija. Priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo spekuliuojama Aljanso saugumo garantijomis, siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę neva Maskvos ir Vašingtono „susitaikymas bus katastrofa Baltijos šalims“. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Vasario 1–18 d. taip pat aktyviai skleistas priešiškas naratyvas dėl spartaus NATO pajėgumų didinimo Baltijos šalių regione. Rusijos šaltiniuose buvo teigiama, kad prisidengiant nestabilia padėtimi Ukrainoje Aljansas militarizuoja Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. Akcentuota, kad Lietuvos politinis elitas, neva kariaudamas diplomatinį karą su Rusija, bando įteisinti JAV kontingento buvimą šalies teritorijoje ir taip apeiti Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvoje.
Rusijai pripažinus vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę ir Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams pritarus kariuomenės naudojimui už šalies ribų, NATO toliau kaltintas dėl sunkiai besiklostančios tarptautinės saugumo situacijos ir keliamos grėsmės prie Rusijos sienų. Buvo teigiama, kad nors NATO prisistato kaip gynybinis aljansas, tačiau pasinaudodamas buvusiomis „sovietinėmis respublikomis“ bando palaipsniui „pasmaugti“ Rusiją, kuri neva tik ginasi, o ne puola.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Vasario 24 d. Rusijai pradėjus vykdyti plataus masto karinę agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę, kurią V. Putinas ciniškai įvardino „specialiąja operacija“ Ukrainai „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, įvesta žiniasklaidos turinio kontrolė. Rusijos informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ pareikalavo, kad šios šalies žiniasklaidos priemonės skelbtų tik Kremliaus režimo „patvirtintą“ informaciją ir būtų blokuojama prieiga prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Drausta „operaciją“ vadinti užpuolimu, invazija ar karo paskelbimu. Žiniasklaidai grasinta baudomis, o Kyjivas kaltintas neva prieš civilius vykdomu genocidu.
Vasario 25 d. pirmą kartą aktyvavus NATO greitojo reagavimo pajėgas, Rusijos šaltiniai kaltino Aljansą siekiu padaryti psichologinį poveikį pasaulio bendruomenei. Melagingai teigta, kad NATO siekia pasinaudoti situacija Ukrainoje kaip pretekstu sustiprinti ir plėsti savo pajėgas rytiniame flange.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Vakarams – JAV ir ES – vieningai įvedus sankcijas Rusijai, melagingų naujienų ir dezinformacijos srautas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje suaktyvėjo, pažymi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai. Buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Vakarai Rusijai atvirai paskelbė „ekonominį naikinimo karą“ ir bando „apiplėšti“ jos centrinį banką. Tai neva yra „tiesioginis Rusijos puolimas“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Taip pat, priešiškomis publikacijomis ir bauginimu siekta palaužti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių piliečių valią gintis. Teigta, jog NATO skėtis negarantuoja nė vienos Aljanso narės saugumo – neva Vakarų pažadai ir pasirašytos sutartys nėra vertos „nė vieno dolerio“. O Rytų Europos valstybės, manančios, kad jos kitaip nei Kyjivas, yra visateisės NATO narės, „ateinančiais metais sulauks labai didelės ir nemalonios staigmenos“. Sarkastiškai tvirtinta, kad neva NATO bėgs iš Baltijos šalių kaip iš Ukrainos „bėgo“ JAV diplomatai. Rašyta, kad Baltijos šalys sparčiai vedamos Ukrainos keliu, o jų ateitis – šventos aukos likimas vardan JAV pasaulinio dominavimo ir Rusijos sunaikinimo.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių išgąstį, baimę dėl galimos karo grėsmės, kurstyti nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe ir klaidinti, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lietuvoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley. Kariuomenės nuotr.JAV kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley. Kariuomenės nuotr.
Sekmadienį Lietuvoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės vadas generolas Markas A. Milley.
Popiet nusileidęs lėktuvu Vilniaus oro uoste svečias lankėsi Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe, kur susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir dalyvavo bendrame vadų pasitarime.
Vėliau abu kariuomenių vadai išvyko į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje, kuriame aplankė čia dislokuotus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų 3-66 bataliono karius.
Vizito metu JAV generolas pabrėžė, kad jo šalies įsipareigojimas NATO sąjungininkėms lieka tvirtas, taip pat patvirtino naujausius Jungtinių Amerikos Valstijų planus sustiprinti rytinį NATO flangą papildomais pajėgumais.
Prieš lankydamasis Lietuvoje generolas M. A. Milley taip pat lankėsi Estijoje ir Latvijoje.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės iš Rusijos nekyla, nes, pasak jo, praktiškai visos Rusijos karinės pajėgos yra sutelktos prie Ukrainos. Vis dėlto kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje paveiks ir Lietuvos saugumo situaciją.
„Žiūrint į Rusijos pajėgų dislokavimą, tikrai yra sutelktos pajėgos grasinti ir turbūt įvykdyti invaziją į Ukrainą. (…) Tikrai matosi puolimo jų kryptys, kur gali būti, ir dislokuoti Rusijos ir pačios Baltarusijos vienetai irgi praktiškai visi nukreipti į Ukrainą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys.
„Tai tikrai tiesiogiai mes šią minutę neturime tos grėsmės, kad galime būti atakuoti, bet baigsis Ukraina, turbūt prasidės grasinimai ir kitiems“, – pažymėjo jis.
V. Rupšys akcentuoja, kad apie įtemptą situaciją regione visuomenę reikia informuoti. Visgi, pasak jo, norėtųsi mažiau nepasvertų pareiškimų.
„Norėtųsi mažiau tokių nepasvertų pareiškimų, kad vieni eis ir gins, treti, kad reikia karius ten (į Ukrainą – ELTA) siųsti. Tikrai tokie pareiškimai kai kurių asmenų yra nepasverti. Bet šiaip tai reikia remtis faktais ir žiūrėti ramiai“, – sakė jis.
Tačiau kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad Ukraina geografiškai nėra toli nuo Lietuvos, todėl, pasak jo, šis konfliktas, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos saugumo situacijai.
„Aš dar kartą sakau, kad tai, kas vyksta, ir ta įtampa Europoje, kuri yra susiklosčiusi, tikrai yra susijusi su situacija Ukrainoje ir aplink Ukrainą. Tai nėra tiesioginės karinės grėsmės mums, bet Ukraina nėra tiek toli nuo mūsų nutolusi, kad neatsilieptų mums. Ir greičiausiai tie atgarsiai bus visokiais įmanomais aspektais, kurie atbanguos į Europą. Tikėkimės, kad karas plačiau nepasklis arba nebus didesnio karo negu Ukrainoje“, – pabrėžė V. Rupšys.
ELTA primena, kad, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas (Vaidoto batalionas) sausio 2-ąją mini savo 30-ąsias įkūrimo metines.
1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius tuometinio Lietuvos krašto apsaugos ministro pavedimu Ukmergėje pradėjo kurti karinį vienetą, kuris netrukus po suformavimo buvo pavadintas Ukmergės batalionu, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. J. Kubilius tapo šio bataliono vadu. Bataliono kariai su bolševikais kovojo Salako, vėliau Zarasų krašte, prie Turmanto ir Kaukonių. 1919 m. gruodžio 10 d. batalionas performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką ir pavadintas Kunigaikščio Vaidoto vardu.
1992 m. sausio 2 dienos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu įkurtas Kunigaikščio Vaidoto atskirasis motodesantinis batalionas – ši data laikoma bataliono įkūrimo diena. Nuo šios dienos per 30 metų batalionas užaugo ir stipriai pasikeitė: iš Šiaulių jis buvo perkeltas į Ruklą, iš motorizuotojo bataliono tapo logistikos batalionu, kuris vėliau buvo performuotas į mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Nuo bataliono įkūrimo dienos keitėsi ne tik bataliono dislokacija, bet pokyčiai atsispindėjo ir vidinėje struktūroje – buvo suformuotos 7 kuopos. Šios tapo labiau specializuotomis, ypač sunkiosios ginkluotės kuopa, kurioje buvo stiprinamas minosvaidžių bei kiti būriai.
Vaidoto bataliono kariai. Vaidoto bataliono nuotrauka
„Dar 2016-aisiais metais Vaidoto batalione nebuvo snaiperių būrio, kuris šiandien yra vienas stipriausių visoje Lietuvos kariuomenėje“, – sakė buvęs Vaidoto vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas.
Kiekvienais metais į Vaidoto batalioną atvyksta daug nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kurie šiame dalinyje gauna įgauna tvirtus karybos pagrindus.
Vaidoto batalionas nuolat rengia karius Lietuvos valstybės sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, palaiko kovinę parengtį batalione, ruošiasi tarptautinėms operacijoms ir esant būtinybei dalyvauja jose, taip pat įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenė mini išskirtinę datą – prieš tris dešimtmečius buvo suteikti pirmieji 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Respublikos karininkų laipsniai. Taip buvo žengtas vienas iš kertinių žingsnių organizuojant valstybės gynybą užtikrinančios institucijos – Lietuvos kariuomenės – veiklą.
„Labai daug įvykių susijusių su Lietuvos kariuomenės kūrimu ir vystymusi. Visgi šią dieną prieš trisdešimt metų laikyčiau tokios kariuomenės, kokia yra ji yra šiandien, pradžia. Turinti savo struktūrą ir tvirtą karininkų korpusą, moderni, stovinti šalia stipriausių šalių ginklo brolių ir prilygstanti jiems savo žiniomis bei vadovavimo patirtimi. Kalbame ne tik apie pirmųjų laipsnių įteikimo faktą, bet ir personalo atrankos bei rengimo, infrastruktūros ir struktūros užuomazgas ir spartų vystymąsi,“ – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Pirmoji karininkų laipsnių įteikimo ceremonija įvyko tuomečiame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, dalyvaujant pirmajam Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui, ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui ir krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Tuo metu karininko (nuo j. leitenanto iki pulkininko laipsnio) antpečius ir pirštines gavo apie 400 Tėvynės gynėjų, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Karininkų laipsnių įteikimas reiškė, kad valstybę ginti susitelkę pilietiški žmonės pagaliau tapo Lietuvos kariuomene su visais būdingais karinės organizacijos ir struktūros bruožais, o Lietuvos Respublika atkūrė vieną iš svarbiausių valstybinių institucijų, kurios vaidmuo yra esminis užtikrinant valstybės išlikimą.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, jos vadovybė, siekdama neprovokuoti SSRS ir išvengti galimo kraujo praliejimo, pasirinko taikių demonstracijų kelią ir vengė viešai kalbėti apie Lietuvos kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos kūrimą. Tačiau po realios karinės SSRS agresijos 1991 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad kariuomenė Lietuvos Respublikai yra būtina.
Pirmieji atkurtos Lietuvos karininkai buvo mūsų valstybei sunkiu metu jos ginti savanoriškai atėję žmonės. Jie aktyviai prisidėjo prie Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynybos per 1991 m. sausio 13-osios agresiją, tarnybą atliko ir 1991 m. rugpjūčio pučo metu.
Dėl įtemptos tuometinės padėties, kai pavojus dėl Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų panaudojimo prieš nepriklausomą valstybę nuolatos kybojo ore, jie karininko tarnybai ruošėsi realios grėsmės sąlygomis.
1918 m. Lietuvos Respublikos kariuomenė pradėjo formuotis karo aplinkybėmis. Tuomet pirmieji Lietuvos karininkų kariniai laipsniai buvo suteikti 1919 m. liepos 6 d., kai Karo mokykla išleido pirmąją karininkų laidą – absolventai iškart išvyko į frontus ir dalyvavo realiuose kovos veiksmuose, gindami besikuriančią valstybę.
Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Dabar Lietuvos kariuomenėje pirmasis suteikiamas karininko laipsnis – leitenanto laipsnis. Lietuvos įstatymai nustato, kad pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, kurie baigia karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir prisiekia Lietuvos Respublikai karininko priesaika. Šis laipsnis gali būti suteikiamas Lietuvos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karininkų karinio rengimo programą. Karininkų pirmieji laipsniai įteikiami S. Daukanto aikštėje Vilniuje ar kitose išskirtinėse Lietuvos valstybei bei kariuomenei svarbiose vietose.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, ketvirtadienį pirmoji karininkų laipsnių suteikimo ceremonija bus prisiminta Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame renginyje, į kurį rinksis prieš 30 metų pirmuosius karininkų laipsnius gavę Lietuvos karininkai. Laikantis koronaviruso prevencijos priemonių, trumpam susitikę renginio dalyviai pasidalins išskirtinio įvykio prisiminimais, skambės Lietuvos kariuomenės orkestro, vadovaujamo kapelmeisterio mjr. Egidijaus Ališausko, atliekami kūriniai.
Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinamos ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kai įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Melagingai teigta, kad Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“. Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kai jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi „Vienos Kinijos“ principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas. Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, kad dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenėje pradedamas pasirengimas 2022 m. šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba skelbia asmenų, kurie stebės 2022 metų karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūras, atranką.
Nuo 2015 m. kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiama nuo 3000 iki 4000 karo prievolininkų, ateinančiais metais atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukti 3828 jaunuoliai. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
2022 m. karo prievolininkų sąrašai bus sudaromi sausio 5 dieną, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama kovo mėnesio pradžioje – Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kuopose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione Rukloje bei Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnyboje Klaipėdoje.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies karius Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linki išsaugoti vienybę ir stiprybę.
„Šiandien mes galime didžiuotis savo kariais, kurie atitinka aukštus NATO valstybėms keliamus standartus, yra labai vertinami tarptautinėse misijose ir kuriais pasitiki Lietuvos visuomenė. Lietuvos kariuomenė stipri ne tik koviniu pasirengimu, bet ir savo patriotine dvasia bei ryžtu veikti. Sveikinu Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linkiu išsaugoti vienybę“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.
1918 metų lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos prasidėjo Lietuvos kariuomenės kūrimas.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 30-metį, kviečia sostinės gyventojus ir svečius į šventinę ceremoniją S. Daukanto aikštėje. Vidurdienį Vilniuje bus iššauta rekordinė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ginklų salvė.
Susirinkusieji galės stebėti vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę. Ceremonijos metu bus iššaunama rekordinė salvė – 103 kariai, suformavę skaičių 30, salvę skirs artėjančioms Lietuvos kariuomenės 103-iosioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.). Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, buvę Garbės sargybos kuopos vadai, veteranai, kariai, tarnavę reprezentacinėje Garbės sargybos kuopoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6,5 valandos.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Lietuvoje susitinka trijų Baltijos šalių kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje spalio 28-29 d. vykstančios Baltijos karinio komiteto konferencijos metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitinka su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Martinu Heremu ir Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu.
Kaip pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime, vadai ir juos lydinčios delegacijos apžvelgs saugumo situaciją regione, įtraukiant vykusių pratybų „Zapad 2021“ analizę ir nelegalios migracijos situaciją bei įžvalgas. Bus aptariami NATO regioninio planavimo aspektai ir naujovės, regioninių gynybos planų aspektai ir Baltijos šalių nenuolatinio Jungtinio štabo elemento (B-CJSE) veikla praėjusiais bei 2022 m.
Konferencijoje atskiros sesijos skirtos skirtingų kariuomenės pajėgų rūšių klausimams. Aptariamas Baltijos šalių kariuomenių Sausumos pajėgų, Jūsų pajėgų, Oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos. Tradiciškai apžvelgiama sėkminga Baltijos gynybos koledžo veikla.
Pagrindiniai šiuo metu vykdomi trišalio Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo gynybos srityje projektai: tarp Gynybos ministerijų ir kariuomenių – Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), tarp Karinių oro pajėgų – Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), tarp Karinių jūrų pajėgų – Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Jūrinės aplinkos suvokimo (MSA) pajėgumo vystymas.
Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Praėjusiais metais susitikimas organizuotas nuotoliniu būdu.
