„Ar yra geresnė dovana kiekvienam rašytojui už gebėjimą nuspėti ateitį?“ – klausia internetinio žurnalo Interpreter vyriausiasis redaktorius Maiklas Veisas straipsnyje The Daily Beast.
„Gal Žiulis Vernas visiškai neteisingai išklojo transportavimo būdą romane „Iš Žemės į Mėnulį“, kuris išėjo 1865 metais, bet jis stebėtinai nuspėjo pirmosios žmogaus kelionės į Mėnulį starto vietą – Floridą, – rašo autorius. – Dažnai stebimasi ir tuo, kaip Džordžas Orvelas taip teisingai perdavė totalitarizmo stilių ir charakterį, jog atrodo, kad siaubingoji Kim šeimynėlė Pchenjane panaudoja „1984“ kaip savotišką instrukciją“.
„Jeigu jis nebūtų miręs, aš įsitikinęs, kad Vasilijus Aksionovas būtų juokęsis iki iškritimo“, – rašo M.Veisas. Autoriaus nuomone, jis „išpranašavo, kad Rusija prisijungs Krymą, prieš 35 metus iki tol ir, kaip pamatėm, nepaprastai tiksliai aprašė smulkiausias detales“.
„V.Aksionovo 1979 metų romane „Krymo sala“ sukurtas pasaulis, kuriame „plonos sąsmaukos“, jungiančios pusiasalį Juodojoje jūroje su Ukrainos žemynu, nėra, vadinasi, Krymas yra sala, geografiškai ir moraliai atskirta nuo totalitarinės Europos“, – aiškina straipsnio autorius.
Baltųjų tvirtovė pilietinio karo Rusijoje metais sugebėjo atremti Raudonosios armijos puolimą, Krymas žengia kitu istoriniu keliu, nei Sovietų Sąjunga, dėsto romano turinį M.Veisas.
Vietoj „demokratinio centralizmo“ Kryme įvedama atstovaujamoji demokratija, kuri galėjo atsirasti ir pačioje Rusijoje 1917 metais, jeigu bolševikai nebūtų užgrobę valdžios. Saloje formuojasi klestinti rinkos ekonomika, kuri paverčia jį tarptautine kinematografijos Meka ir turistų poilsiaviete – tokiu Honkongu, einančiu generolo Denikino maršrutu.
Pagrindinis romano herojus Andrejus Lučnikovas – pasaulyje pripažinto kairuoliško laikraščio „Rusų kurjeris“ leidėjas – ima propaguoti Bendro Likimo Idėją – „naivų vaizdinį, kad įmanoma Krymą sujungti su Rusija, ir tas sujungimas kažkokiu būdu padarys Sovietų Sąjungą liberalesnę, o ne sunaikins viską, kas Kryme yra atvira, gera ir laisva“.
Kai bolševikai grįžta, tai atsitinka pakvietus Krymo gyventojams, kurie balsuoja už tai, kad taptų šešioliktąja SSSR respublika. „Putinas nori, kad mes patikėtume, jog dabartiniai Krymo gyventojai padarė maždaug tą patį per kovo referendumą“, – autorius veda lygiagretę su romanu.
„V.Aksionovas sujungimą pateikia kaip „seriją karinių pratybų“, žyminčių brolybę dviejų tautų, kurios dabar, surenkant rusų žemes, turi tapti viena. Atpažįstate? – ironizuoja žurnalistas. – Rašeivos iš RT turi V.Aksionovo prototipų – tai vietinis Krymo diktorius „geltonajame“ televizijos kanale, kuris, jėga nutraukus jo tiesioginį reportažą apie Sevastopolį apgulusius sovietų tankus ir kareivius, vis dar mano, kad tai paprasčiausiai per toli įsismarkavusios karinės pratybos“, – sakoma publikacijoje.
Vadinamasis „Žymus asmuo“ CK prezidiume pranašauja, kaip galimam sovietų įsiveržimui į Krymą priešinsis demokratijos ginkluotosios pajėgos: „Kai dėl Vakarų, tai NATO strateginiuose planuose Krymui jau nebeskiriama rimta vieta, bet vis dėlto NATO žvalgybų veiksmai byloja apie atidų dėmesį Salai kaip galimam destabilizacijos židiniui. Žodžiu, mano nuomone, jeigu šiuo momentu surengtume atitinkamą referendumą, tai ne mažiau kaip 70 procentų gyventojų pasisakytų už įsijungimą į SSSR“.
„Kitos detalės baugina savo teisingumu. V.Aksionovas parodė gaują fašistuojančių ultrų, pasivadinusią „Vilkų ordomis“, kurios ketina įsiveržti į Maskvą ir atkurti šventąją Rusią“, – rašo M.Veisas, vesdamas analogiją baikerių klubui „Nakties vilkai“.
„Suomiškoje pirtyje, kurioje šeimininkauja „storašiknės kekšės“ iš valstybinės vilos, sovietinis elitas, girtuokliaudamas ir apsirydamas, siūlo savas Rusijos ateities versijas, kurių dauguma gąsdinančiai primena Putino dabartį“, – sakoma publikacijoje.
Vienas iš tų saturnalijų dalyvių – KGB agentas Olegas Stepanovas. Jis skelbia teoriją, kad garsioji grafo Uvarovo triada – „stačiatikybė, patvaldystė, tautiškumas“ – gali būti atkurta, ir, beje, komunizmas pakeis patvaldystę. „Gal jis laisvalaikiu irgi galabija ruonius arba veda paskui save gerves“, – klausia M.Veisas.
„Totalitarinis milžinas nugali, ir istorija ištaisyta. XXI amžiaus tragedija – kad Aksionovo atsisveikinimo juokai XX amžiuje dabar tapo realybe ir dabartiniu vienijančiu šūkiu Maskvoje“, – baigia žurnalistas.
Šaltinis: The Daily Beast
2014.05.22; 05:25
