2015-ieji metai: atnešę daugiau nerimo nei vilties


Print

Nueinantieji 2015-ieji metai nebuvo sėkmingi. Nei pasauliui, nei Lietuvai. Nepaisant kai kurių susitarimų, nuveiktų darbų ir mažyčių pergalių, jie atnešė daug skausmo, kraujo, nelaimių.

Rusija tebeprievartauja Ukrainą. Vakarai iki šiol nežino, kaip sutramdyti imperines Kremliaus užmačias. NATO aljansas nerimauja dėl galimų naujų Vladimiro Putino agresijų: ką dar užpuls šis tarptautinis chuliganas? Karo ekspertai iš NATO tebesvarsto, ar Aljansas suspės į pagalbą Kremliaus užpultoms Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Europos Sąjunga vis dar nežino, kaip pažabojamos pabėgėlių krizės. Atsikvošėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kardinaliai keičia nuomonę: nuo „priglausime visus“ iki „būtina kuo griežčiausiai riboti“.

Tiek oficialusis Vašingtonas, tiek oficialusis Briuselis teigia, jog terorizmą visame pasaulyje skatinanti Islamo valstybė bus nušluota nuo žemės paviršiaus. Tačiau pažadai – neįgyvendinti. Panašių kalbų esame daug kartų girdėję. Pavyzdžiui, žadėta atnešti ramybę Irako, Afganistano, Libijos žmonėms. Bet chaosas juk plinta…

Lietuvai praėjusieji metai nebuvo sėkmingi dėl to, kad lietuvaičiai laimės ir vėl ieškojo svetur, o lietuviškos šeimos, užuot auginusios mažų mažiausiai tris vaikus, tebeaugina vos vieną mažylį. Vadinasi, nepaisant gausybės diskusijų, ir vėl nesugebėjome atsikratyti sparčiai nykstantčios tautos prakeiksmo.

Jei reikėtų išskirti bent vieną neabejotinai laimingai pasibaigusį nueinančiųjų metų nutikimą, pusiau juokais, pusiau rimtai įvardinčiau kazachų kilmės piemens Bereko Savuto atvejį. 2015-ųjų vasario mėnesį ganydamas avis Kinijos Sindziago provincijoje jis rado aukso luitą. Aukso grynuolio ilgis – 23 cm, plotis – 18 cm. Piniginė vertė – beveik 220 tūkst. eurų. Kas iš mūsų 2015-aisiais radome tokio dydžio aukso gabalą?

O dabar apie kai kuriuos 2015-ųjų įvykius – konkrečiau. 

Sausio mėnuo

1. Vienas iš svarbesnių įvykių mums buvo 2015-ųjų nežinomybės apgaubta sausio 1-oji, kai Lietuvoje vietoj nacionalinės valiutos lito pradėjo cirkuliuoti europietiški pinigai – eurai. Lietuvoje iki lemtingosios sausio 1-osios būta mėginimų sušaukti referendumą, ar piliečiai sutinka atsisakyti nacionalinės valiutos. Tačiau sumanymas gelbėti litą nesulaukė gausių rėmėjų, ir euras Lietuvoje buvo įvestas be keblumų.

Be abejo, lietuviui gaila lito. Bet ar turėjome kitokių išeičių? O kad litą pakeitus euru pradėjo kandžiotis kainos, kalta ne pavadinimų kaita. Finansininkų teigimu, jokios lemtingos įtakos – nei teigiamos, nei neigiamos – euras Lietuvos ekonomikai neatnešė.

2. Sausio mėnesį JAV vadovybė paskelbė atnaujinanti politinius ir ekonominius santykius su komunistine Kuba. Iki tol Vašingtonas laikė Kubą valstybe, su kuria negalima palaikyti santykių dėl grubiai pažeidžiamų žmogaus teisių, iškreiptų ekonominių santykių ir per didelio priešiškumo Amerikai.

3. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo kažkur pradingęs. Jo nei televizijos laidose, nei oficialiuose susitikimuose nematėme ištisas 10 dienų. Netikėtas Kremliaus vadovo dingimas sukėlė keisčiausių spėlionių. Vieni manė, jog V.Putinas turi rimtų sveikatos problemų, kiti plėtojo versiją, esą V.Putiną areštavo Kremliaus konfrontacija su Vakarais nepatenkinti oligarchai, treti svaičiojo, esą V.Putinas slapta Šveicarijoje lankė širdies damą.

Tik vėliau paaiškėjo, jog tomis dienomis V.Putinas dalyvavo svarbiose Šiaurės jūrų laivyno karinėse pratybose – intensyviai analizavo, ar jo vadovaujamos ginkluotosios pajėgos pasiruošusios rimtiems kariniams veiksmams. Taigi  V.Putinas nei sirgo, nei pramogavo, nei pykosi su artimiausiais savo aplinkos žmonėmis. Jis troško pats įsitikinti, ar kieta jo armija.

4. Sausio 25-ąją netekome rašytojo Jono Mikelinsko, palikusio mums, be kita ko, ir svarbų, nevienareikšmiškai priimtą traktatą apie sudėtingus lietuvių – žydų santykius. Knygą „Kada Kodėl taps Todėl: holokaustas be politikos ir komercijos“ buvo bandoma sumenkinti arba nutylėti, nes rašytojas išvardino daug žydų klaidų.

Vasario mėnuo

1. Vasario mėnesį Lietuvoje kilo diskusijos, ar verta statyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai. Lietuvoje iki šiol gajus mitas, jog A.Smetona buvo autoritarinis vadovas, nors, jei jį lyginsime su tuo metu į valdžią Europoje besiveržusiais kitų šalių lyderiais, akivaizdu, kad mūsiškis prezidentas nebuvo nei diktatorius, nei vagišius, nei menkysta. A.Smetona buvo būtent tas valdžios vyras, kuris nepaprastai sudėtingomis sąlygomis pakėlė Lietuvos ekonomiką ir kultūrą. Tad belieka tik stebėtis, kodėl iki šiol neturime didingo paminklo A.Smetonai vienoje iš svarbiausių Vilniaus aikščių.

2. Vasario mėnesį Lietuvoje kilo aršios diskusijos, kodėl profesionaliai Lietuvos kariuomenei prireikė šauktinių. Nors buvo akivaizdu, kad, Rusijai užuolus Ukrainą, nebegalima ilgiau snūduriuoti, nes Kremliaus diktatoriui greičiausiai neužteks Luhansko ir Donbaso, nors senų seniausiai žinoma, jog negausios tautos nepajėgios išsiversti be šauktinių kariuomenės, Lietuvoje vis tik atsirado gausus būrys skeptikų, įrodinėjusių, esą šauktinių institucijos atgaivinimas – blogas sumanymas.

Beje, vienas iš nepritariančiųjų šauktinių institucijos grąžinimui – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, manantis, jog šauktinių kariuomenės įteisinimas Lietuvoje neturėtų būti ilgalaikis.

3. Šv. Valentino dieną Danijos sostinėje nuaidėjo šūviai. Pirmasis teroro aktas surengtas prie konferencijų salės, kurioje organizuota diskusija „Menas, šventvagystė ir žodžio laisvė“. Kitas – sinagogoje. Manoma, kad abu teroristiniai išpuoliai ideologiškai susijęs su panašia tragedija, kuri kiek daugiau nei prieš mėnesį sudrebino Prancūziją. Omenyje turimos teroristinės atakos prieš Prancūzijos satyrinį leidinį „Charle Hebdo“ (tąsyk žuvo 12 žmonių).

Daniškoji tragedija panaši į prancūziškąją, mat Kopenhagos diskusijoje dalyvavo švedų karikatūristas Larsas Vilkas. Būtent jis 2007-aisiais įsipainojo į abejotinos vertės skandalą dėl karikatūrų, kuriose nepagarbiai pavaizdavo Mahometą. Nuo tada dailininkas sulaukia grasinimų iš radikaliųjų islamistų, įsitikinusių, jog savo piešiniais jis įžeidė islamą. Šį sykį fanatikas Omaras el Huseinas švedų karikatūristo patykojo Danijoje. Per išpuolį Kopenhagoje žuvo vienas žmogus – žinomas dokumentinių filmų režisierius Finas Norgardas. Sulaikymo metu danų policininkai teroristą nukovė.

Kovo mėnuo

1. Kovo mėnesį Maskvoje nušautas vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas, nuolat kritikuodavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl korupcijos, ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis, diktatūrinio valdymo metodų bei tarptautinių nusikaltimų puldinėjant nepriklausomas valstybes.

B.Nemcovo žūtis papildė ir taip jau ilgoką politinių žmogžudysčių, siejamų su Kremliaus kerštu, sąrašą: žurnalistas Vladislavas Listjevas, politikė Galina Starovoitova, redaktorius Polas Chlebnikovas, žurnalistė Ana Politkovskaja, į Vakarus pabėgęs Rusijos saugumo karininkas Aleksandras Litvinenka, Katare susprogdintas vienas iš čečėnų nepriklausomybės lyderių Zelimchanas Jandarbijevas…

2. Kopenhagoje reziduojantis Rusijos ambasadorius Michailas Vainas pagrasino Danijos Karalystei branduoline ataka, jei ši išdrįs prisijungti prie NATO priešlėktuvinės gynybos skydo programos.

3. Kovo mėnesį atsinaujino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija. Ji išsirinko naująjį lyderį: Andrių Kubilių pakeitė Gabrielius Landsbergis. Bet ar G.Landsbergis bus geresnis už A.Kubilių, – spėliojama iki šiol. Akivaizdu, kad G.Landsbergis – dar ir europarlamentaras, tad daug laiko praleidžia ne Lietuvoje, o Briuselyje bei Strasbūre.

4. Kovo mėnesį tuometinį Lietuvos valstybės saugumo vadovą Gediminą Griną pakeitė naujasis vadovas – Darius Jauniškis.

5. Kovo 29-ąją Anapilin po sunkios ligos iškeliavo puikių istorinių romanų autorius rašytojas Petras Dirgėla. Jo didelės apimties veikaluose („Kūlgrinda“, „Joldijos jūra“, „Anciliaus ežeras“, „Karalystė“) analizuojama sudėtinga Lietuvos istorija.

Balandžio mėnuo

1. Balandžio mėnesį Lietuva surengė karines pratybas „Žaibo kirtis 2015“, kurių tikslas – mokytis gintis vieniems, be sąjungininkų iš NATO pagalbos. Pratybose dalyvavo trys tūkstančiai karių, taip pat surengta dalinė mobilizacija siekiant išsiaiškinti, kaip profesionaliai ji būtų organizuojama kilus tikram karui.

2. Balandžio mėnesį Lenkijos prezidentu išrinktas konservatyviosios opozicijos kandidatas Andžėjus Duda, nugalėjęs prieš tai prezidentavusį Bronislovą Komarovskį. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kurių autoriai svarstė, ar naujasis Lenkijos vadovas bus draugiškesnis Lietuvai nei jo pirmtakas.

3. Balandžio 3 dieną netekome Kovo 11-osios Akto signataro Algirdo Patacko, o balandžio 6-ąją mirė signataras Romualdas Ozolas.

4. Latvija išsirinko naująjį šalies vadovą. Latvijos prezidentu tapo buvęs gynybos ministras Raimondas Vėjuonis.

5. Lietuviškoji Temidė pradėjo narplioti sudėtingą šnipinėjimo bylą. Vilniaus apygardos teisme analizuojama, kaip buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis bendradarbiavo su Baltarusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininku Sergejumi Kurulenka.

Manoma, kad Baltarusijos slaptųjų tarnybų atstovą S.Kurulenką domino Vilniaus oro uoste besileidžiančių JAV lėktuvų numeriai. Įtariama, kad S.Kurulenka domėjosi galbūt Lietuvoje veikusiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimu. Spėjama, kad Baltarusijai rinkta informacija ir apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei specifinius įrenginius.

Lietuvos VSD yra paskelbęs, kad Baltarusijos agentas S.Kurulenka Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus: informaciją jam esą teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas R.Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Abu šie asmenys sulaukė kaltinimų dėl šnipinėjimo ir dabar teisiami.

Tokio pobūdžio bylų svarba – neabejotina. Jos leidžia numanyti, kaip intensyviai Lietuvoje pluša Baltarusijos ir Rusijos slaptosios tarnybos. Bet esama pavojaus: jei kaltinamųjų advokatams pavyks įrodyti, girdi, jų klientai svetimoms valstybėms perduodavo tik viešą informaciją, šnipinėjimo byla žlugs, o Baltarusijai bei Rusijai bus duotas ženklas: šnipinėti Lietuvoje – nepavojinga.

Gegužės mėnuo

1. Azerbaidžanas sėkmingai pasiruošė Europos žaidynėms sostinėje Baku. Tarptautinės žaidynės praėjo be incidentų. Azerbaidžanas savanoriškai padengė visas visų dalyvavusiųjų išlaidas, ant savo pečių užsikraudamas milžinišką finansinę naštą. Tačiau užuot azerbaidžaniečiams atsidėkojusi Europa visokiausiais būdais stengėsi nutylėti, kad žaidynės surengtos būtent Azerbaidžane.

2. Lietuvos knygynuose pasirodė Petės Ealio (Pete Earley) į lietuvių kalbą išversta knyga „Draugas Ž“. Joje išguldyta Amerikoje po šaltojo karo veikusio Rusijos šnipo gyvenimo istorija. Omenyje turimas į Vakarus pabėgęs aukšto rango Rusijos žvalgybininkas Sergėjus Tretjakovas. Nors ne visomis S.Tretjakovo išpažintimis vertėtų aklai tikėti, vis dėlto knygą perskaičius lengviau įsivaizduoti, kokios rimtos šnipinėjimo intrigos verda ir Lietuvoje.   

Birželio mėnuo

1. Lietuvoje kilo lemiamos diskusijos dėl Žaliojo tilto skulptūrų ateities. Pagrįstai „sovietiniais balvonais“ pravardžiuojamos skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto galų gale nukeltos. Bet ar visiems laikams? Atsirado menininkų, ekspertų, kurie vis dar svajoja jas restautuoti ir vėl sugrąžinti ant Žaliojo tilto. Tarsi Lietuvos sostinė negalėtų išsiversti be okupacijas, rusifikacijas, žudymus bei trėmimus garbinančių „šedevrų“.

Liepos mėnuo

1. Virš rytų Ukrainos numuštas Malaizijos lėktuvas, skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpurą. Tą liepos 17-ąją žuvo 289 keleiviai. Lėktuvą numušė Rusijos karinės apjėgos. Bet oficiali Rusijos politika – neigti šį faktą ir visą kaltę versti „fašistiniams ukrainiečiams“.

2. Pasaulyje kilo arši diskusija dėl WikiLeaks paviešintų duomenų, esą Amerikos slaptosios tarnybos slapta klausėsi net trijų Prancūzijos prezidentų pokalbių, jog domisi ir privačiais Vokietijos vadovų telefoniniais pašnekesiais. Šios JAV su Prancūzija ir Vokietija kiršinančios informacijos skleidėjas – liūdnai pagarsėjęs Džulijanas Asandžas.

Ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose NATO bei ES šalyse kilo svarstymų, jog Vašingtonas galbūt elgiasi negarbingai, šnipinėdamas partnerius Paryžiuje ir Berlyne. Diskusijos, ar Paryžius ir Berlynas išties yra patikimi JAV partneriai, buvo kur kas kuklesnės.

3. Lietuvoje pakoreguotas baudžiamasis kodeksas. Už viešą įžeidimą panaikinta baudžiamoji atsakomybė. Dabar įžeidimo atvejus bus galima analizuoti remiantis tik Adinistracinių teisės pažeidimų kodeksu.

Tai – neabejotina atgaiva žurnalistinius tyrimus atliekantiems žurnalistams. Mat iki šiol kiekvienas politikas, verslininkas ar pareigūnas galėjo žurnalistui keršyti už menkiausią kritiką paduodamas jį į teismą privataus kaltinimo tvarka ne civilinėse, bet baudžiamosiose institucijose tarsi plėšikus, prievartautojus ir žmogžudžius. Taigi aštriai, piktai, priekabiai rašiusieji rizikuodavo sulaukti ne tik finansinės baudos, bet ir realaus įkalinimo.

4. Duomenys apie prisipažinuosius KGB bendradarbius Lietuvoje įslaptinti dar 75-iems metams. Prisipažinusiųjų kagėbistų paslaptį saugoti Lietuva įsipareigojo 1990-aisiais. Bet 2015-aisiais šios paslapties saugojimo terminai baigė. Tad valstybei iškilo dilema: paviešinti ar toliau saugoti? Nusprendė saugoti tol, kol nebus nė vieno gyvo suinteresuoto asmens.

5. Lietuva veltui laukė sugrįžtant liūdnai pagarsėjusių „Snoro“ bankininkų – Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko. Britų teisėsauga jų nepastebėjo išvykstant nežinoma kryptimi. Finansinėmis machinacijomis įtariami bankininkai greičiausiai pasislėpė Rusijoje, kur šiuo metu nuo Lietuvos teisėsaugos slepiasi ir buvęs Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.

Didžiosios Britanijos teisėsaugos žioplumas arba aplaidumas tiesiog stebina: didelio masto finansiniu nusikaltimu įtariami bankininkai buvo užkardyti tik simboliniu piniginiu užstatu ir galėjo be didesnių trukdžių keliauti kur tik panorėję.

Rugpjūčio mėnuo

1. Latvijos sostinėje Rygoje atidarytas NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras. Centro paskirtis – informacinis saugumas, priešiškos propagandos atpažinimas, jos atrėmimas bei neutralizavimas. Prie šio projekto prisidėjo septynios Aljanso narės: Lietuva, Latvija, Estija, Didžioji Britanija, Italija. Ekspertų atsiųsti žadėjo Nyderlandai, JAV ir NATO partnerė Suomija.

2. Rusijos slaptųjų tarnybų pagrobtam Estijos saugumo KaPo darbuotojui Estonui Kohverui rusiškoji Temidė skyrė 15-os metų laisvės atėmimo bausmę. Rusijos pusė estą kaltino nelegaliu Rusijos – Estijos sienos kirtimu, turėjus šaunamąjį ginklą bei pinigų Rusijos piliečiams verbuoti. Tačiau kiek vėliau Estijos – Rusijos pasienyje pagrobtas E.Kohveras buvo iškeistas į Estijoje įkalintą Rusijos slaptosioms tarnyboms talkinusį buvusį Estijos slaptųjų tarnybų darbuotoją Aleksejų Dresseną.

3. Lietuvoje įkurtas specialusis Fondas Pietryčių Lietuvai remti. Šis fondas atsirado Seimo nario Valentino Stundžios iniciatyva. Fondo tikslas – padėt Vilniaus ir Šalčininkų lenkams pamilti Lietuvą. Dar tiksliau tariant, oficialusis Vilnius galų gale suprato esant rimtą problemą: Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lenkai nesijaučia esantys Lietuvos piliečiais.

Rugsėjo mėnuo

1. Maskvoje surengtas suvažiavimas „Rusijos antiglobalistų judėjimas“. Tai reiškia, kad į Rusijos sostinę iš įvairiausių pasaulio kampelių buvo susirinkę separatistinių judėjimų atstovai. Mintimis dalinosi separatistai ir iš vadinamųjų Luhansko bei Donbaso respublikų. Išskirtinis suvažiavimo bruožas – akivaizdžios antiamerikietiškos, antieuropietiškos nuotaikos.

Čia ir slypi didysis Kremliaus cinizmas – Rusija žiauriai susidoroja su visais, kurie nori nuo jos atsiskirti (Čečėnijos pavyzdys). Tačiau NATO ir ES valstybėse, kurios turi kritišką požiūrį į Rusiją, Kremlius specialiai kursto tautines mažumas tapti aršiomis separatistinių judėjimų šalininkėmis.

Beje, separatistų suvažiavimas dirbo prestižiniame Maskvos viešbutyje „Prezident Hotel“, kurį kontroliuoja Vladimiro Putino administracija.

Spalio mėnuo

1. Rusija pradėjo aktyvius karinius veiksmus Sirijoje. Tai buvo klastingas Kremliaus žingsnis mulkinant JAV ir Europą. Viena vertus, Rusija tvirtino norinti Vakarams padėt įveikti Islamo valstybę, kita vertus, Rusija dažniausiai bombarduodavo prieš Sirijos prezidento Bašaro Asado režimą kovojančius sirus – būtent tuos, kuriuos remia Vakarai. Tik dėl akių karts nuo karto bombų numesdavo ir ant B.Asado objektų.

2. Europą sudrebino „Wolksvagen“ skandalas. Paaiškėjo, kad šio koncerno vadovybė melavo pirkėjams, esą jų parduodami automobiliai neteršia aplinkos ir yra ekologiški. Šis koncernas sąmoningai pardavė apie 11 milijonų automobilių, kurie teršia aplinką gerokai labiau, nei nurodyta techninėse charakteristikose. Žodžiu, į rinką buvo parduoti automobiliai su išmetamųjų dujų duomenis klastojančia įranga.

3. Spalio 31 dieną iš Egiptui priklausančio Šarm al Šeicho oro uosto į Sankt Peterburgą skridęs lėktuvas sudužo virš Sinajaus pusiasalio. Žuvo visi 224 keleiviai kartu su lėktuvo ekipažu. Rusija ilgokai nenorėjo pripažinti, jog tai teroro aktas, nukreiptas prieš Rusiją dėl jos karinės operacijos Sirijoje. Vėliau Kremliui vis tik teko ištarti žodį „teroras“. Sprogmenis į lėktuvą greičiausiai prieš pat skrydį įnešė oro uosto darbuotojas.

Lapkričio mėnuo

1. Lapkričio 17-ąją Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas po teroristinių išpuolių Paryžiuje pirmą kartą ES istorijoje paprašė aktyvinti Bendrijos kolektyvinę gynybą. Tam lapkričio 17-ąją  vienbalsiai pritarė ES gynybos ministrai. Prancūzija tikėjosi sutelkti kuo stpresnį atsaką „Islamo valstybės“ grupuotei.

Ukrainiečių internetinis leidinys gordonua.com paskelbė sensacingą žinią: dėl lapkričio 13-ąją Prancūzijoje surengtų teroristinių aktų kaltos Rusijos slaptosios tarnybos. Šią informaciją žurnalistams pateikė Rusijos karininkas, buvęs kovos su terorizmu specialistas. Konspiracijos sumetimais Jevgenijumu pramintas Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas tvirtino, kad radikaliosios islamistų grupuotės „tiesiog prikamšytos rusų agentų“, valdomų iš Kremliaus.

Rusijos saugumiečio tvirtinimu, Rusijos specialiosios tarnybos „negalėjo nežinoti“ apie Paryžiuje lapkričio 13-ąją ruošiamus teroro aktus, kurių metu fanatikai teroristai susprogdino ir iššaudė 130 žmonių.  

Šią FSB karininko versiją netiesiogiai parėmė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantis čečėnų nepriklausomybininkų lyderis Achmedas Zakajevas. Jis viešai pareiškė: „dabartinę Islamo valstybę (ISIL) kontroliuoja Rusijos slaptosios tarnybos“.

Kokie A.Zakajevo argumentai? Toje valstybėje – daug Irako kariškių, kurie kadaise užėmė įtakingus postus Sadamo Huseino valdomame Irake. Būtent šie Irako kariškiai – Vladimiro Putino ir KGB sąjungininkai. Tačiau ISIL struktūrose taip pat esama kariškių, atsiųstų ir iš Šiaurės Kaukazo (su V.Putino žinia ir palaiminimu).

A.Zakajevas pabrėžė: „Paryžiaus tragedija politinės naudos ir politinių dividendų atnešė tik Vladimirui Putinui“.

Beje, panašią nuomonę apie Rusijos slaptųjų tarnybų svarbų vaidmenį tragiškuosiuose Paryžiaus įvykiuose pateikė ir generolas Ionas Mihajus Pečepa, vienas iš sovietų bloko aukščiausiojo rango žvalgybos karininkų, pabėgusių į Vakarus. Jis kadaise buvo Rumunijos užsienio žvalgybos viršininko pavaduotojas.

2. Maskvos ir Ankaros santykiai smarkiai pašlijo, kai Turkijos karinės pajėgos lapkričio 24 dieną numušė Rusijos šturmo lėktuvą. Rusų naikintuvą turkai numušė netekę kantrybės, mat iki tol rusų karo naikintuvai daug sykių grubiai pažeisdavo Turkijos oro erdvę. Turkijos vadovybė perspėdavo Kremlių, kad vieną sykį neteks kantrybės.

Žinoma, Rusijos propagandistai iki šiol įrodinėja, esą rusų naikintuvas nekirto Turkijos sienos. Tačiau turint omenyje, kiek kartų per pastaruosius kelerius metus rusų karo lėktuvai pažeisdavo NATO ir ES šalių oro erdvę, rusiški pasiteisinimai panašūs į cinišką melą.

Gruodžio mėnuo

1. Gruodžio 2-ąją Briuselyje NATO vadovybė pakvietė prie Aljanso prisijungti Juodkalniją. Ši vakarinėje Balkanų dalyje, prie Adrijos jūros esanti valstybė turėtų tapti 29-ąja NATO bloko šalimi. Šiuo savo sprendimu Juodkalnija užrūstino Rusiją. Juodkalnija iki šiol traktuota kaip neabejotina Rusijos partnerė.

2. Gruodžio 3 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Lietuvoje Debora A. Mkarty (Deborah A. McCarthy). Ministras J. Olekas pasidžiaugė, kad amerikiečiai patvirtina ilgalaikius JAV karinio buvimo Lietuvoje bei regione planus. 

Ambasadorė D. McCarthy patikino, jog amerikiečiai laikysis įsipareigojimą išlaikyti mūsų regione aukštą JAV rotuojamų pajėgų lygį, dislokuos regione galingos JAV karinės technikos ir įrangos.

3. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą darbo vizito atvykusiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo aštuntajai Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybai, kurioje aptarta Ukrainos saugumo padėtis, Minsko susitarimų įgyvendinimas, Ukrainoje įgyvendinamos svarbios teisinės ir ekonominės reformos.

„Trapios paliaubos Ukrainoje nėra taika. Ugnies nutraukimo susitarimas nuolat pažeidinėjamas, neatitraukta sunkioji karinė technika, neatkurta Ukrainos sienų kontrolė. Rusija toliau pamina tarptautinę teisę Ukrainoje, o jos demonstruojama kova su terorizmu – mažai įtikinanti“, – sakė Prezidentė.

4. Gruodžio 15-ąją į Lietuvą iš Graikijos atvyko pirmieji pabėgėliai – keturių asmenų irakiečių šeima. Vyras su žmona augina du vaikus. Prieglobsčio prašytojai Ruklos centre gyvens trejetą mėnesių, vėliau bus perkelti į pasirinktą savivaldybę, kur speciali pagalba jiems bus teikiama dar dvylika mėnesių.

Lietuva įsipareigojusi priimti 1105 karo pabėgėlius iš Sirijos, Irako, Eritrėjos.

5. Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas „tvarkietis“ europarlamentaras Rolandas Paksas negalės ir 2016-aisiais kandidatuoti į Seimą. Negalės siekti ir prezidento posto. Kad įsigaliotų Konstitucijos pataisa, leidžianti sykį prezidento priesaiką sulaužusiam asmeniui dar kartą trokšti tokio lygio pareigų, reikėjo sulaukti ne mažiau kaip 94 parlamentarų pritarimo. O Seime už ją balsavo tik 83 parlamentarai. R.Paksas negali dalyvauti Prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų.

6. 195 šalių delegatai Paryžiuje priėmė Jungtinių Tautų parengtą sutartį, turinčią padėt sulėtinti pasaulio klimato atšilimą ir teikiančią vilčių, kad žmonijai pavyks išvengti ypatingai didelių katastrofinių klimato pokyčių padarinių. Tai pirmoji sutartis, įpareigojanti visas valstybes mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

7. Pasaulio gyventojų fondas paskelbė nerimą keliančią žinią: šiuo metu pasaulyje beveik 60 milijonų žmonių priskirtini pabėgėlių kategorijai. Tiek pabėgėlių, kiek jų esama šiuo metu, nebuvo nuo pat Antrojo pasaulinio karo.

8. Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific“ atidaryta laboratorija, kurioje gaminamos sudėtingos magnetinės dalelės, galinčios tapti rimtu ir veiksmingi priešnuodžiu kovoje su onkologinėmis ligomis. Lietuva – pirmoji ir šiandien dar vis vienintelė valstybė, gaminanti tokio aukšto technologinio lygio gaminius.

2015.12.31; 04:26


Prisijunkite prie diskusijos