Už nusikalstamu būdu įgyto milijoninio turto legalizavimą nuteistas vadovas ir bendrovė
Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už apgaule įgytą didelės – daugiau kaip milijono litų vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą 35 metų panevėžietis R. R. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu.
Prokuroro prašymu kaltu pripažintas ir juridinis asmuo – bendrovė, jai paskirta 1250 MGL, t. y. 162 tūkst. 500 litų bauda.
Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų teismui perduotoje byloje bendrovės vadovas buvo kaltinamas prieš kelerius metus apgaule įgijęs didelės vertės – vieno milijono 245 tūkst. litų – vienai išperkamosios nuomos bendrovei priklausantį penkių aukštų administracinį pastatą Panevėžio miesto centre – Savanorių aikštėje.
Panevėžietis savo įmonės naudai įgijo šį milijoninės vertės administracinį pastatą ir perleido jį kitam asmeniui už 350 tūkst. litų bendrovės skolą. Tokiu būdu sukčiaudamas padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso straipsnyje dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Pernai kitu to paties apygardos teismo nuosprendžiu šis kaltinamasis – buvęs vienos Panevėžio duonos ir pyrago gaminių bei konditerijos įmonės direktorius R. R. už siekimą apgaule išvengti didelės – daugiau kaip 200 tūkst. litų turtinės prievolės ir dokumentų suklastojimą buvo nuteistas trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimu. Jam taip pat priteista nukentėjusiai bendrovei atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą daugiau kaip ketvirčio milijono litų žalą.
Dar vienoje su ta pačia bendrove susijusioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už kreditoriui padarytą didelės vertės – vieno milijono 200 tūkst. litų turtinę žalą – paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį nuteistojo R. R. brolis – buvęs šios bendrovės generalinis direktorius keturiasdešimtmetis S. R., sulaukė 50 MGL – šešių tūkst. 500 litų baudos.
Šiose bylose ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo Panevėžio apskrities valdybos skyriaus pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė (komunikacijai) – Vida Bielskytė.
XXX
Nuteisti golfo laukus įrenginėję verslininkai, valstybei atlyginta daugiau kaip 1 mln. litų
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu verslininkai E. G. ir P. N. pripažinti kaltais dėl didelės vertės sukčiavimo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų suklastojimo. Kaltinimai patvirtinti ir juridiniam asmeniui – įmonei UAB „Corolla Ventures“. Per kelerius metus nuteistieji apgaule išvengė sumokėti 700 tūkst. litų PVM ir pelno mokesčių.
Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla iš viso yra devinta iš didelės grupuotės asmenų, kuri veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, jų padaryti nusikaltimai buvo išaiškinti 2009 metais.
Pagrindinėje byloje įtarimai dėl finansinių aferų pateikti 43 fiziniams ir daugiau 30 juridinių asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupė asmenų, panaudodami specialiai įsteigtas bendroves už esą suteiktas įvairias paslaugas išduodavo suklastotas PVM sąskaitas–faktūras, kurias vėliau Lietuvos bendrovės apmokėdavo. Po to pinigai būdavo išgryninami.
Nusikalstamoje veikoje kaltinamieji prisipažino dalyvavę todėl, kad užsiėmė statybine veikla, o susidūrę su finansinėmis problemomis, panaudojo nusikalstamu būdu išgrynintas pinigines lėšas, nuo kurių mokesčiai apgaule nebuvo sumokėti.
Tyrimui vadovavusio ir valstybinio kaltinimą teisme palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, šį tyrimą profesionaliai ir sėkmingai atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Jų ir prokurorų dėka Lietuvos valstybės biudžetas pasipildys daugiau kaip 1,1 mln. litų.
„Į valstybės biudžetą pavyko sugrąžinti visą pagrobtą 709 tūkst. litų mokesčių sumą, o kaltinamiesiems už finansinius nusikaltimus teismas skyrė pakankamai griežtas finansines bausmes. Įmonė, kuri buvo pagrindinė nusikaltimo schemos dalyvė nuteista 364 tūkst. litų bauda, įmonės vadovai nuteisti atitinkamai 39 tūkst. ir 36 tūkst. litų baudomis“, – pabrėždamas, kad teismas pripažino įrodytais visus prokurorų inkriminuotus epizodus, sakė prokuroras V. Kukaitis.
Apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius PVM grobimo ir mokesčių sukčiavimo srityje bei griežti teismų sprendimai reiškia, kad nesąžiningi verslininkai, klastodami PVM sąskaitas–faktūras bei imdamiesi kitų neteisėtų veiksmų, neišvengia baudžiamosios atsakomybės pagal didelės vertės mokestinį sukčiavimą valstybės atžvilgiu. Tokių nuosprendžių pasekmės itin skaudžios: didelės baudos, priverstinis žalos atlyginimas, ilgas teistumo terminas, reputacijos praradimas, turto konfiskavimas, patekimas į nepatikimų įmonių sąrašus, negalėjimas dalyvauti įvairiuose Europos Sąjungos projektuose, viešuose pirkimuose.
Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.
XXX
Pasikėsinimo išžaginti nepilnametę byla baigta per dvi savaites
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje operatyviai – per dvi savaites nuo nusikaltimo padarymo – baigta ir teisminiam nagrinėjimui su kaltinamuoju aktu perduota pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį baudžiamoji byla.
Kaltinimai pateikti 25 m. anksčiau neteistam tauragiškiui M. K. Jis kaltinamas šių metų spalio 13 d. apie 23.30 val., būdamas neblaivus, įsibrovęs į neužrakintą butą Tauragėje ir, panaudodamas jėgą, bandęs išžaginti pažįstamą nepilnametę merginą, bet savo užmačių nebaigęs dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, išgirdusi dukros šauksmą, į kambarį gelbėti jos atėjo mama.
„Sutelktomis Tauragės policijos ir prokuratūros pareigūnų pastangomis šio sunkaus nusikaltimo tyrimas baigtas, vadovaujantis pagrindiniais baudžiamojo proceso paskirties reikalavimais, t.y. per įmanomai trumpiausią laiką“, – sako Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Vytautas Jurkevičius.
Kaltinamasis M.K. teismo laukia suimtas, jam pareikštas 15 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys.
Valstybinį kaltinimą Tauragės rajono apylinkės teisme šioje byloje palaikys kaltinamąjį aktą joje surašęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroras Raimundas Aukštakalnis.
Įstatymas už pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį (pagal LR BK 22 str. 1d., 149 str. 3 d.) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė (komunikacijai) – Palmira Martinkienė.
XXX
Nuteistos dvi lošimo automatų salono administratorės
Klaipėdos apygardos teismas, patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokurorės kaltinimus baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo, paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė dvi jaunas populiaraus lošimo automatų salono administratores.
26 m. klaipėdietė G. L., dirbdama UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratore, buvo kaltinama tuo, kad nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. gruodžio reguliariai klastodavo pinigų apskaitos žurnalus, įrašydama neteisingus duomenis apie gautas ir išleistas pinigų sumas, kas sudarė sąlygas jai savintis grynųjų pinigų likučius. Per keliasdešimt kartų moteris kaltinta iš viso pasisavinusi per 40 tūkst. litų jai patikėto svetimo turto. Už tai ji nuteista realia vienerių metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.
Jos kolegei, 32 m. E. Č., kaltintai kiek daugiau nei 2 tūkst. litų pasisavinimu, teismas skyrė 1820 litų piniginę baudą, o už dokumento klastojimą išteisino.
„Nors nuteistosios kaltomis neprisipažino, bandė išsisukinėti, siekdamos išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tvirtindamos, kad piniginių sumų neatitikimas galėjęs atsirasti dėl neatidumo, nemokėjimo elgtis su grynaisiais pinigais ar dėl kitų darbuotojų kaltės, tačiau teismas pažymėjo, kad tik šių moterų darbo metu sistemingai susidarydavo pinigų trūkumas ir tai tęsėsi apie metus, vadinasi, kaip ir teigta kaltinime, tai buvo tęstinis nusikaltimas, padarytas vieninga tyčia“, – sakė valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad abi moterys yra neteistos, turi šeimas, dirba, todėl skyrė joms bausmes, nesiekiančias sankcijos vidurkių, kaip ir prašė valstybės kaltintoja.
Nuteistosios taip pat turės atlyginti lošimų salono patirtus nuostolius – teismas patenkino pasisavintoms sumoms prilygintus civilinius ieškinius.
Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė (komunikacijai) – Palmira Martinkienė.
XXX
Lietuvos ir Serbų pareigūnai susitarė, kaip paspartinti su Ūkio banku susijusių tyrimų eigą
Lietuvos ir Serbų Respublikos Bosnijos ir Hercegovinos pareigūnai susitiko aptarti ikiteisminius tyrimus dėl Ūkio banko, Balcan Invest banko (steigėjai Ūkio bankas ir ŪBIG), Birač grupės įmonių ir kitų susijusių veikų.
Praėjusią savaitę Serbų Respublikos sostinėje Banja Luka įvykusiame koordinaciniame pasitarime, kuris surengtas tarpininkaujant Eurojustui, aptarti būdai, kaip išvengti abejose valstybėse atliekamų ikiteisminių tyrimų dubliavimo bei dvigubos galimai kaltų asmenų atsakomybės.
Pasitarimo metu Lietuvos ir Serbų Respublikos pareigūnai taip pat susitarė dėl glaudaus bendradarbiavimo būdų, kaip paspartinti tarptautinį susižinojimą ir užtikrinti kuo spartesnį bei išsamesnį bylų tyrimą abejose valstybėse.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.
XXX
Merginų prievartautoją ir jo nepilnametį bendrininką išdavė telefonu pasakyta frazė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino 47 metų panevėžiečio D. J. kaltumą dėl dviejų prievartavimų, nepilnamečio įtraukimo į nusikaltimą ir pornografinio turinio kūrinio gamybos, tačiau anksčiau jam paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vieneriais metais.
Nusikaltimą tyrę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad prieš dvejus metus vasaros naktį automobiliu važiavę du vyrai, sustabdę dviračiu į namus važiavusią 19 metų merginą, prievarta įsitempė ją į mašiną ir nusivežę į mišką išprievartavo. Vėliau paaiškėjo, kad užpuolikai ir prievartautojai yra vienos rajono parduotuvės savininkas ir šešiolikmetis moksleivis, padėdavęs jam tvarkytis parduotuvėje.
„Šioje baudžiamojoje byloje itin budriai ir įžvalgiai veikė policijos pareigūnai, kurių kriminalinės žvalgybos ir operatyvinės veiklos patirties dėka pavyko užčiuopti dar vieno nusikaltimo pėdsakus. Pareigūnai telefoninio pokalbio metu išgirdę nusikaltėlių frazę apie tai, kaip jaučiasi po to mergina, nepraleido žodžių negirdomis ir nutarė patikrinti įtarimus – tokiu būdu pavyko atskleisti dar vieną seksualinės prievartos nusikaltimą“, – teigia šių nusikaltimų tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė.
Pastarasis prievartavimo atvejis kažin ar būtų paaiškėjęs, nes nukentėjusioji – penkiolikmetė mergina, nebuvo išdrįsusi apie tai pranešti policijai. Šis nusikaltimas buvo atskleistas ir įrodytas tik po to, kai vieno iš sulaikytų nusikaltėlių mobiliojo ryšio telefone buvo rasti saugomi filmuoti įrašai.
Nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojančios prokurorės K. Ulienės teigimu, parduotuvės savininkas teisme gynėsi tikindamas tokiu būdu mokęs savo pagalbininką, o jaunuolis, bijojęs būti paliktas vienas miške ir neišdrįsęs paprieštarauti, tapo šių nusikaltimų bendrininkui.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė (komunikacijai) – Vida Bielskytė.
2013.11.06
