Dabar jau akivaizdu ir nėra ko slėpti – JAV Nacionalinio saugumo agentūra intensyviai klausėsi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pokalbių. Pagal tyrimo rezultatus, kuriuos atliko Voietijos televizijos kanalas NDR ir laikraštis Süddeutche Zeitung, amerikiečių specialioji tarnyba dar 2002 metais įrašė šį vokiečių politiką į vadinamąjį numanomų šnipinėjimo taikinių sąrašą. Įrašė 388-uoju numeriu.
Kaip tvirtina šaltiniai, artimi Amerikos vyriausybei ir NSA, G.Šrioderis pradėtas sekti dėl jo konfrontacinio kurso rengiantis Amerikos įsiveržimui į Iraką ir dėl galimo NATO skilimo. „Mes turėjome pagrindo manyti, kad G.Šrioderis netalkino būsimai Šiaurės Atlanto aljanso sėkmei“, – pareiškė vienas iš šaltinių, turinčių tiesioginės informacijos apie pasiklausymus.
Vokietijos vyriausybiniai sluoksniai seniai spėjo, kad buvusio kanclerio buvo pasiklausoma. Pats G.Šrioderis pareiškė, kad „tuo metu jam ir į galvą neatėjo įtarti amerikiečius, bet dabar jis tuo nesistebi“.
Edvardo Snoudeno paskelbti dokumentai rodo, kad Bundeskanclerio pradėta klausytis 2002 metais. Iki šiol dokumentas buvo interpretuojamas taip, tarsi Angela Merkel pradėta sekti dar prieš 12 metų, nors tada ji tebuvo buvo KDS partijos pirmininkė.
O dabar anoniminiai šaltiniai iš NSA dokumentą traktuoja kitaip. Pasirodo, leidimas išduotas klausytis ne asmeniškai G.Šrioderio, o paskui – A.Merkel, o kiekvieno žmogaus, kuris užima Vokietijos kanclerio postą. Laikantis tokios logikos, A.Merkel pradėta klausytis tik nuo to momento, kai ji pradėjo eiti naujas pareigas – 2005 metais, aiškina Süddeutche Zeitung.
Manoma, kad pagal G.Šrioderio ir A.Merkel šnipinėjimo programą buvo renkami ne tik metaduomenys apie aukštų politikų komunikaciją, bet ir pačių telefoninių pokalbių bei SMS žinučių įrašai.
Kaip patikino JAV prezidentas Barakas Obama, nuo šiol Vokietijos vyriausybės vadovo nebus klausomasi, priduria leidinys.
Šaltinis: Süddeutche Zeitung
Redakcijos Slaptai.lt pastaba.
Tik nepradėkime smerkti amerikiečių. Domėdamiesi konfidencialiais Vokietijos pirmųjų asmenų pokalbiais oficialusis Vašingtonas elgėsi teisingai, įžvalgiai. Na ir kas, kad Vokietija – Amerikos sąjungininkė. Bet juk valstybių santykiai klostosi pagal kitokius principus: nėra amžinų draugų – tėra amžini interesai. Juolab kad Vokietija draugiškai flirtuoja su Amerikai nuolatos oponuojančia Rusija. Vokietijos – Rusijos flirtas dažnai tapdavo panašus į abipusės meilės proveržius, leidžiančius kelti net klausimą: gal Vokietija jau išstojo iš NATO ir ES ir šliejasi prie Rusijos buriamos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos?
O gal pamiršome, kaip tuometinis Vokietijos kancleris G.Šrioderis meiliai flirtuodavo su Kremliumi? O gal pamiršome, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pamalonino iš kanclerio posto pasitraukusį G.Šrioderį, padarydamas jį vienos stambios ir įtakingos energetinės kompanijos vienu iš vadovų? Už ką buvo taip dosniai atsidėkota G.Šrioderiui? Ogi G.Šrioderio bičiuliavimąsis su V.Putinu buvo labai panašus į NATO ir ES interesų išdavystę.
Be kita ko, vokiečiai, jei tik pajėgtų, elgtųsi lygiai taip pat kaip ir kritikuojamos JAV slaptosios tarnybos – dieną naktį klausytųsi visų Barako Obamos pokalbių. Tik kad vokiečių rankos – per trumpos. Vokiškos slaptosios tarnybos – žymiai silpnesnės už Amerikos analogus. Vokietijos slaptųjų tarnybų istorijoje esama užtektinai niūrių periodų. Omeyje turiu tuos dešimtmečius, kai pagrindinėse Vokietijos slaptosiose tarnybose knibždėte knibždėjo įtakingų KGB ir FST (FSB) „kurmių“.
Tad jei amerikiečiai būtų aklai pasitikėję vokiečių žvalgų profesionalumu, amerikietiškos paslaptys čia pat būtų žinomos ir Rusijos vadovams. Tegul amerikiečių žalgybos elgesiu pasipiktinę G.Šrioderis ir A.Merkel pirmiausiai prisimena savo žvalgybų klaidas. Vokiškų klaidų – kur kas daugiau nei amerikietiškų.
Nuotraukoje: buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis su žmona Doris Šrioder.
2014.02.07; 04:30
