Vladimiro Putino arsenale yra daugybė instrumentų. Kai kurie iš jų, tokie kaip nereguliariųjų pajėgų panaudojimas, išniro prieš akis Vakarų publikai po staigaus Viktoro Janukovičiaus kritimo. „Tačiau Putino pastangos regione žymiai sistemingesnės ir nuodugniau apgalvotos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio į neseniai tvyrojusį chaosą Ukrainoje, – pabrėžia žurnalo Time korespondentas Masimas Kalabrezis. – Per pastaruosius dešimt metų Putinas išplėtojo gerai organizuotą, gerai finansuojamą ir dažnai labai subtilią atvirą ir slaptą veiklą plačiuose sluoksniuose kaimyninėse šalyse – nuo Estijos Baltijos pakrantėje iki Azerbaidžano Kaukaze, tvirtina Vakarų valstybių ir regiono šalių pareigūnai“.
„Vietiniai žvalgai Putino veiksmus dažnai vadina „švelnia jėga su šiurkščiais kraštais“. Antai Baltijos šalys tvirtina, jog Rusijos prezidentas pasiuntė pas jas agentus provokatorius, kad šie kurstytų rusus, kurie sudaro apie 25 procentus gyventojų Estijoje ir visus 40 procentų Latvijoje. Estijos ambasadorės JAV Marinos Kaljurand duomenimis, jo tikslas – „atkurti vienokiu ar kitokiu pavidalu Rusijos Federacijos valdžią rusų apgyvendintose žemėse“. Pašalinis, didesnis operacijos tikslas – pakirsti Vakarų galią.
Kol kas Putinas vargu ar surizikuos tiesiogiai konfliktuoti su NATO. Tačiau jo pastangos šnipinėti palyginti silpnose aljanso šalyse gali būti tokios pat veiksmingos, kaip ir koviniai veiksmai.
„Rusijos ir jos vakarinių kaimynių šnipinėjimo priešprieša prasidėjo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai jos įgijo nepriklausomybę, bet ji paaštrėjo 2007 metais“, – sakoma straipsnyje. Ypač rimtas incidentas kilo dėl paminko sovietų kariui perkėlimo iš Talino centro tų metų balandį. Netrukus po to Estijos vyriausybės ir šalies įmonių kompiuterines sistemas užklupo stipri DDosS ataka. Anot Wikileaks paskelbtų Amerikos ambasados slaptų diplomatinių telegramų, aukščiausioji Estijos vadovybė, kalbėdama su JAV ambasadoriumi, dėl atakų apkaltino Rusiją.
Karas Gruzijoje 2008 metų rugpjūty atkreipė NATO dėmesį į Putino keliamą grėsmę. Po to JAV pripažino, kad aljansas turi parengti veiksmų planą tokiam atvejui, jei Rusija užpultų Pabaltijį.
Maskva irgi nesėdėjo sudėjusi rankų. 2008 metais Rusijos URM įsteigė federacinę agentūrą šalies interesams ginti NVS šalyse ir darbui organizuoti su „tėvynainiais užsienyje“. – Rusijos bendradarbiavimas. Jis padeda etniniams rusams telktis į bendrijas, o tai kelia nerimą vietinėms vyriausybėms.
Be to, Rusija skyrė ir skiria daug dėmesio kontaktams su regiono įmonėmis ir verslininkais, kad įgytų įtaką pagrindinėse ekonomikos šakose. Pavyzdžiui, į Latvijos žvalgybos akiratį pakliuvo top-vadybininkas iš energetikos sektoriaus, kuris slapta susitikinėjo su Rusijos žvalgybos bendradarbiu, turėjusiu diplomatinę priedangą. Po to, kai su verslininku pabendravo valstybės saugumo institucijos, susitikimai liovėsi, tačiau padažnėjo jo kelionės į Rusiją.
Pagaliau, visai neseniai, per Ukrainos krizę Putinas labai sustiprino propagandos panaudojimą žiniasklaidoje, ypač televizijoje. Rusijos kaimynės su ja kovoja įvairiais metodais: nuo tiesioginės cenzūros ir transliacijų išjungimo iki kontrpropagandos.
Beje, autorius pripažįsta, kad JAV ir jų sąjungininkes vargu ar galima pavadinti neišmanėlėmis tarptautiniuose šnipinėjimo žaidimuose. Amerikos vyriausybė naudoja atvirus ir užmaskuotus būdus vakarietiškai nusiteikusioms grupėms organizuoti ir daryti joms įtaką Putiną dominančiose šalyse. Kultūriniais ir diplomatiniais kanalais ji verbuoja agentus visame pasaulyje, taip pat ir Rytų Europoje, o krizė Ukrainoje tik sustiprino tą procesą.
„Net nervingiausi Rusijos kaimynai mano, kad naudodamas jėgą Putinas apsiribos Ukraina, tačiau jo šnipinėjimo programa, tikriausiai, bus tęsiama“, – praneša žurnalistas. „Prieš Baltijos šalis jis naudoja švelnios jėgos instrumentus ir kitas netiesioginio spaudimo bei poveikio rūšis, – pasakojo leidiniui šaltinis, susipažinęs su NATO ir Latvijos žvalgybos duomenimis. – Jis ir toliau naudos visas tas taktikas“.
Tai ypač kelia nerimą Maskvos kaimynėms tuo metu, kai rusai visur ruošiasi švęsti pergalę prieš nacistinę Vokietiją. „Jeigu pas mus bus net menkų neramumų, tai išgąsdins žmones, ir jie pradės kalbėti: gal mums reikia kompromiso su Rusija“, – būgštauja Kalabrezio pašnekovas.
Šaltinis: Time
2014.05.09; 09:35
