Po Prezidento ir Europarlamento (EP) rinkimų analitikai, kaip paprastai, pradėjo nagrinėti šių rinkimų rezultatus. Pagrindiniai klausimai – pateisino ar nepateisino šie rezultatai tų ar kitų partijų lūkesčius ir kodėl įvyko taip, o ne kitaip.
Nors EP rinkimai ir LR Seimo rinkimai ne tas pats, visgi abiem atvejais lemiamą reikšmę daugumai rinkėjų turi paprasčiausias „myliu-nemyliu“ Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atžvilgiu. Tad iš šių EP rinkimų rezultatų galima, tegul ir su didele paklaida, manyti, kad panašūs bus ir 2016 metų Seimo rinkimai, jei neįvyks kas nors labai drąstiško partijų gyvenime. Prie labai drąstiškų įvykių, matyt, galima būtų priskirti nebent partijos lyderių pasikeitimą arba stambų partijos skilimą.
Rinkimai į EP. Kas laimėjo ar pralaimėjo
Tai, sprendžiant iš komentarų, – bene pagrindinis analitikų rūpestis. Rezultatai palyginami, daugiausiai, su ankstesnių rinkimų rezultatais ir sociologinių tyrimų prognozėmis, bet būta ir abstraktesnių įžvalgų.
EP narių mandatus pasidalino 6 partijos ir viena lenkiškai rusakalbiška koalicija: Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Liberalų sąjūdis (LS), Tvarka ir teisingumas (TT), Darbo partija (DP), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) ir Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos koalicija su Rusų aljansu (LLRA koalicija).
11 EP narių mandatų pasidalinta taip: 1. TS-LKD – 17,40% – 2 vietos, turėtos 4; 2. LSDP – 17,27% – 2 vietos, turėtos 3; 3. LS – 16,54% – 2 vietos, turėta 1; 4. TT – 14,26% – 2 vietos, turėtos 2; 5. DP – 12,82% – 1 vieta, turėta 1; 6. LLRA koalicija – 8,06% – 1 vieta, turėta 1; 7. VŽS – 6,61% – 1 vieta, vietų neturėta.
Palyginus su ankstesnių EP rinkimų rezultatais labiausiai „nukraujavo“ TS-LKD: vietoj buvusių keturių parlamentarų dabar EP matysime tik du. Vienos vietos iš trijų neteko ir LSDP. Vienu mandatu daugiau gavo LS, ir pirmą kartą vieną vietą EP gavo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Status quo išlaikė TT, DP, LLRA koalicija.
Tokie yra faktai, kuriuos vartydami ir pasitelkdami įvairias ikirinkimines prognozes analitikai daro įvairias išvadas.
Sociologų prognozės
Štai apklausą balandžio 4-9 dienomis atlikusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis partijos EP rinkimuose būtų išsirikiavę tokia tvarka:
1. LSDP –21,5 proc.; 2. TT – 13 proc.; 3. TS-LKD – 10,8 proc.; 4. DP – 8,7 proc.; 5. LS – 5,9 proc.; 6. VŽS – 4,4 proc.; 7. LLRA – 3,2 proc.
Vargu ar po balandžio pradžios, kai buvo atlikta apklausa, Lietuvoje įvyko kažkas tokio, kad taip drąstiškai skiriasi apklausos ir realūs rezultatai. Tokį fenomeną galima būtų aiškinti nebent apklaustųjų nesąžiningumu.
Tikėtina, kad bent jau parlamentinės šiuo metu partijos pačios užsako apklausas tose kompanijose, kuriomis pasitiki, gal ir ne tokias reprezentatyvias, bet pakankamas nors apytikriai orientuotis rinkėjų jūroje. Tik jos žino savo slaptuosius lūkesčius, bet apie juos mes, matyt, nesužinosime.
Liūdna perspektyva
Gal tik vienintelėje LSDP, užėmusioje antrą vietą, pasigirdo balsų, kad kažkas padaryta ne taip ir iš to reikia padaryti išvadas.
Kai dėl nugalėtojo, tai dauguma analitikų abejoja, ar pirma vieta su nedidele persvara prieš nuolatinius varžovus (LSDP) yra didelis TS-LKD laimėjimas, nors ši partija bent jau savo lyderių viešuose pareiškimuose savo pirmą vietą sutapatino su partijos laimėjimu.
Palyginus su pralaimėtais 2012 metų Seimo rinkimais, kuriuose dalyvavo maždaug panašus skaičius rinkėjų, balsavusiųjų už TS-LKD skaičius nors ir nežymiai, bet smuktelėjo. O juk buvo galima tikėtis, kad artėjant valdančiosios koalicijos kadencijos viduriui opozicijos reitingai bent jau neturėtų mažėti.
Geriausiai TS-LKD situaciją iš esmės, turbūt, apibendrino politologas Algis Krupavičius. Jis pastebėjo, kad „nepaisant socdemų pralaimėjimo, valdančioji koalicija šiandien, žvelgiant į santykinius skaičius, turi didesnę paramą nei keturios koalicijos partijos turėjo per 2012 m. Seimo rinkimus. Dabar juos remia maždaug 52 proc. rinkėjų, o 2012 m. jas rėmė 51 proc. rinkėjų. Valdančioji koalicija tarp rinkėjų turi daugiau nei pakankamą paramą“.
Lietuvos politiniam gyvenimui tai tikrai nekoks signalas, prognozuojantis ir po 2016 metų Seimo rinkimų silpną opoziciją. Ypač turint omeny, kad neblogai pasirodžiusiam Liberalų sąjūdžiui gali nusibosti lindėti opozicijoje ir jis gali pasisiūlyti į valdančiąją koaliciją vietoj, pavyzdžiui, iš teismų neišlendančios Darbo partijos ir (arba) „koloradinės“ LLRA. O čia dar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rimta paraiška.
Deja, bet gegužės 25 d. rinkimai į Europos parlamentą eilinį kartą patvirtino tą tiesą, kad didesnę dalį rinkėjų, ir balsuoti atėjusių, ir neatėjusių, tokie reiškiniai partijose, kaip korupcija, šešėlinės ekonomikos dengimas, kyšininkavimas, įtartinas praturtėjimas, amoralus elgesys ir panašūs dalykai, mažai jaudina. Bet jei vadovautis teiginiu, kad Seimas yra tautos atspindys, tai tuo stebėtis nederėtų.
Kol vyrauja nuomonė, kad liaudis renka tarnus, o ne vedlius, kokių nors pokyčių laukti beprasmiška.
2014.06.01; 14:27
