Demokratinę pasaulio visuomenę sukrėtė barbariškas teroro aktas Paryžiuje, per kurį buvo nužudyti satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo" redakcijos darbuotojai.
Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos nuoširdžiai užjaučia žuvusiųjų artimuosius ir visą prancūzų tautą, solidarizuojasi su demokratine pasaulio visuomene ir pareiškia, kad niekuo negali būti pateisinamas brutalus nusikaltimas prieš įsitikinimų ir žodžio laisvę.
Smurtas, kuriuo teroristai mėgina spręsti dėl pažiūrų ir religinių įsitikinimų kylančius konfliktus, yra nusikaltimas žmoniškumui, iššūkis Vakarų civilizacijai ir šimtmečius puoselėtoms Europos vertybėms.
Kartu norime atkreipti dėmesį, kad kai kuriose vakarų Europos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, daugėja mėginimų šią tragediją panaudoti destruktyviems, žmonių supriešinimo tikslams. Raginimai nepaisant įvykusios tragedijos beatodairiškai perspausdinti islamo šventųjų karikatūras, tyčiotis iš religijų simbolių ir niekinti religinius įsitikinimus rodo arba neadekvatų ragintojų tikrovės suvokimą, arba jų negeranoriškus tikslus.
Ypač nerimą kelia Lietuvoje viešose diskusijose nuskambėję patikinimai, kad mūsų valstybei teroro išpuoliai negresia, nes mūsų šalies satyra neva „bedantė". Pasigirdo raginimų žiniasklaidai drąsiau šaipytis iš islamo, judaizmo bei krikščionių religijų simbolių, iš tariamo klerikalizmo, teigiant, kad žodžio ir įsitikinimų laisvė yra aukščiau ir svarbesnė už bet kokius religinius įsitikinimus. Žodžio laisvės vardu viešai kviečiama paminti tikėjimo laisvę, netgi skatinama plėtoti patyčių „kultūrą".
Šias pavojingas diskusijas neatsakingai kursto ir kai kurie Lietuvos politikai, apgailestaujantys, kad Lietuvos teismai jau yra nubaudę keletą menininkų už religinių ar Lietuvos valstybės simbolių išniekinimą, taip neva suvaržydami šventą asmenybės saviraiškos, kūrybos laisvę.
Nežabotos laisvės išpažinėjams dera priminti, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuoja kiekvienam teisę ne tik laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ten pat nurodoma, kad „naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, […] kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, […] žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti." (Čia ir toliau išryškinta cituojant.)
Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat imperatyviai draudžia bet kokios nesantarvės kurstymą. Joje nurodyta, jog „laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija". „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai" (26 str.).
Dar daugiau, LR Konstitucija skelbia, kad „žmogaus įsitikinimais […] negali būti pateisinamas nusikaltimas" (27 str.), kad „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo […] nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių" (28 str.), kad „draudžiama […] žeminti (žmogaus) orumą"(21 str.).
Atkreipiame dėmesį, kad LR Baudžiamasis kodeksas taip pat numato sankcijas už tikslą platinti dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taip pat už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (170 str.). Taigi laisvė reikšti savo įsitikinimus, įskaitant ir žodžio laisvę, nėra absoliuti, ir ji privalo būti ribojama, priešingu atveju valstybė negalės ir nepajėgs apsaugoti kitų pamatinių piliečių teisių bei laisvių.
Besąlygiškai smerkdamos teroristų surengtas žudynes satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo" redakcijoje ir bet kokį smurtą žmonių tarpusavio santykiuose, Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kartu pareiškia, kad patyčių „kultūra" yra nesuderinama su demokratinės visuomenės samprata. Nacionalinės ir religinės nesantarvės kurstymas negali tapti žiniasklaidos laisvės siekiamybe.
Todėl raginimai satyra ir kitais menkinamais būdais tyčiotis ar šaipytis iš bet kurios religijos simbolių ar žmonių religinių įsitikinimų laikytini savitos formos ekstremizmu, nutaikytu į vertybes, skatinančiu piliečių susipriešinimą, kurstančiu žmonių tarpusavio neapykantą ir keliančiu pavojų ne tik atskirai tikinčiųjų grupei, bet ir visuomenės bei valstybės stabilumui.
Atsižvelgdamos į tai Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos kviečia visus, ypač žiniasklaidos atstovus, susilaikyti nuo nesantarvę kurstančių pareiškimų, gerbti žmonių tikėjimo laisvę ir jų religinius įsitikinimus, jeigu jie nekelia pavojaus visuomenei. Kiekvieno doro žmogaus ir valstybės piliečio pareiga – siekti santarvės su kitais, kurti bei puoselėti harmoningą ir taikų bendrabūvį.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo ir kitos nevyriausybinės organizacijos:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas,
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis,
Piliečių gynimo paramos fondas – Stasys Kaušinis,
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys,
Lietuvos aeroklubas – Jonas Mažintas,
Asociacija „Vilniui ir tautai" – Saulius Povilaitis,
Katalikų tėvų asociacija – Mažvydas Alekna,
Lietuvos tėvų forumas – Renaldas Jančiauskas,
Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės" – Marija Einorienė,
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT) – Alfonsas Augulis,
Jaunimo sambūris "Pro Patria" – Paulius Stonis.
PAREIŠKIMUI PRITARIA:
Saulius Arlauskas – teisės filosofas, profesorius;
Antanas Buračas – LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Arimantas Dumčius – LR Seimo narys, gydytojas kardiochirurgas, profesorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Garbės pirmininkas;
Povilas Gylys – LR Seimo narys, ekonomistas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio dalyvis;
Laura Janulevičiūtė – teologė, teisės magistrė;
Vladas Kančauskas – dailininkas, skulptorius;
Krescencijus Stoškus – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas;
Jūratė Markevičienė – kultūros antropologė, paveldosaugininkė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė;
Gediminas Merkys – sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
Alvydas Pauliukevičius – medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Vytautas Radžvilas – filosofas, politologas, vertėjas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras;
Vytautas Rubavičius – rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras;
Alfonsas Vaišvila – teisės filosofas ir teoretikas, M.Romerio universiteto profesorius;
Gytis Vaitkūnas – dailėtyrininkas, kultūrologas;
Mečislovas Zasčiurinskas – LR Seimo narys, ekonomistas.
Nurodytų asmenų pritarimą pareiškimo turiniui tvirtina:
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
Pareiškimas dėl Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių bei religijos, žodžio ir įsitikinimų laisvės išsiųstas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos žurnalistų sąjungai, Lietuvos žiniasklaidai.
Nuotraukoje: Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
2015.01.22; 05:16