Neseniai JAV prezidentas įvardijo tris pagrindinius artimiausius globalinius iššūkius žmonijai. Tai grėsmingas ISIL (Islamic State of Iraq and the Levant) žygis Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir Ebola virusas.
Pastarasis iššūkis, atrodo, jau nueina į antrą planą, nes yra farmaceptinių vilčių su juo susidoroti. Belieka du iššūkiai.
Vakarų žiniasklaidoje pateikiami faktai, kurie rodytų, jog Vakarų dėmesys ISIL pavojui konkuruoja su jų dėmesiu Ukrainos ir Rusijos karui.
Panaši situacija buvo Lietuvoje 1991 m. sausį – rugpjūtį, kai joje siautėjo omonininkai, SSRS kariniai daliniai Vilniuje po Sausio 13 puolimo budėjo visiškoje kovinėje parengtyje, o Artimuosiuose Rytuose vyko JAV karas su Iraku (operacija „Audra dykumoje“) dėl Kuveito aneksijos.
Daugelio komentatorių, analitikų ir apžvalgininkų straipsniuose stebimasi, kodėl Anti-Isilo koalicijos (Koalicijos) su JAV priešakyje (Australia, Bahreinas, Belgija, D.Britanija, Danija, Egiptas, Irakas, Ispanija, Italija, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Kataras, Kuveitas, Libanas, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Prancūzija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija) aviacija bombarduoja ISIL karines pajėgas, siekiančias nuversti Sirijos diktatorių Asadą, o Vakarai Ukrainai atsilaikyti prieš Rusijos agresiją net nežada pagalbos ginklais.
Vakarai galėtų atjungti Rusiją nuo tarptautinės elektroninės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kuri aptarnauja globalinius ryšius ir tranzakcijas tarp brokerių, bankų ir biržų. Tai Rusijai turėtų fatališkas pasekmes. Bet jie to nedaro.
Dar daugiau. Kai kurie politologai baiminasi, kad Vakarai parduos Ukrainą Rusijai mainais už Rusijos įsijungimą į karą su ISIL arba bent neutralumą. Greičiausiai tai būtų slaptas susitarimas, apie kurio buvimą pajustume tik iš jo rezultatų. Iš Rusijos korupcijos liūne įklimpusių Europos Sąjungos politikų visko galima laukti.
Tiesa, Rusijai įvestos ekonominės, finansinės ir kitokios sankcijos, bet skaičius pateikiantys analitikai beveik vienu balsu tvirtina, kad jos neduos pagrindinio laukiamo rezultato. Nesustabdys Rusijos agresijos prieš Ukrainą bent kelis metus. Rusija, aiškina jie, turi sukaupusi pakankamai rezervų, ir, jei kas, laikinai gali pakrapštyti savo milijardierių kišenes. Jos užsienio skola sudaro tik 14 proc. BVP.
O eilinius ir skurdžiausius Rusijos gyventojus, laikančius save rusais, Vladimiro Putino režimas, matyt, pamatuotai laiko savo sąjungininkais, bijančiais musulmonų įsigalėjimo Rusijoje ir džiūgaujančiais dėl naujų „rusiškų“ teritorijų prijungimo.
Ekskomunistinės Rusijos režimo turtuoliams ir jų vaikams, pripratusiems prie europietiško komforto, kur kas didesnį pavojų kelia netikėtai atpigusi pasaulinė naftos kaina, nes naftos doleriai iki šiol sudarė didelę dalį Rusijos nacionalinio biudžeto, susijusio su tų turtuolių ramybe, o staigiai ją papildyti nėra iš ko.
Štai čia gali baigtis Rusijos milijardierių, kurių turtai sparčiai nuvertėja, kantrybė, mano kai kurie analitikai. Bet tai – atskiras, daugiau emocinis, klausimas.
Naftos kainų kritimą Vakarų analitikai viešoje erdvėje paskubėjo paaiškinti kaip dėsningą. Mat padidėjo skalūnų naftos ir dujų gavyba JAV, sumažėjo Kinijos ekonomikos didėjimo tempai, išaugo atsinaujinančių energijos šaltinių lyginamasis svoris ir t.t.
Visgi nei viena iš nurodomų objektyvių priežasčių nepaaiškino naftos kainų smukimo staigumo. Visi nurodytų faktorių kiekybiniai rodikliai naftos kainai krentant maždaug dvigubai keitėsi daugiausiai keliais procentais. Be to, Vakarų koalicijos aviacija bombarduoja ne tik ISIL karines pajėgas, bet ir jų kontroliuojamas naftos versloves, o tai neturėtų sukelti naftos kainų mažėjimo.
Verta prisiminti, kad sprogus JAV nusikaltėlių sukurtam finansiniam burbului 2008 metais ir sukėlusiam ekonominę krizę visame pasaulyje, naftos kainos nenukrito taip, kaip dabar.
Tad galima visiškai pagrįstai įtarti, kad būta naftos pardavėjų ir pirkėjų susitarimo mažų mažiausiai pagreitinti naftos kainų numušimą. Tai, kad toks neviešas susitarimas įmanomas, neturėtų stebinti žinant, kad vienas procentas pasaulio gyventojų valdo turtą, didesnį nei likusioji pasaulio dalis.
Belieka nesunkiai atspėti, koks tikslas suvienijo tuos pardavėjus ir pirkėjus sutarti, kad naftos kainos turi būti tokios, o ne kitokios, ir kuo greičiau.
ISIL lydi karinė sėkmė ir tai akivaizdu. ISIL Atimuosiuose Rytuose užima vieną teritoriją po kitos. Rezervas – nemaža milijardinės pasaulio musulmonų bendruomenės dalis. Tai – jėga Artimuosiuose Rytuose, bauginanti juos kontroliuojančius Vakarus ir Izraelį. Niekas turbūt neabejoja, kad hipotetinė ISIL grėsmė pastarojo saugumui ir yra Baracko Obamos įvardintas artimiausias globalinis iššūkis žmonijai.
Bet kiekviena didesnė karinė sėkmė neįmanoma be finansavimo. Pagrindinis ISIL finansų šaltinis – naftos verslovės, ir tos, kurias jie valdo ir užvaldo, ir tos, kurių savininkai prijaučia ISIL, pavyzdžiui, tuose Afrikos ir Azijos regionuose, kuriuos valdo ar įtaką turi karingi musulmonai.
Iki koalicijos aviacijos antskrydžių ISIL kontroliavo apie 300 gręžinių vien tik Irake. Kol kas Koalicija sunaikino 45 gręžinius. Ekspertų duomenimis, ISIL kontroliuojami naftos telkiniai užtikrino pelną iki trijų milijonų dolerių per dieną.
Taigi, galima padaryti išvadą, kad staigus naftos pasaulinių kainų kritimas tiesiogiai nukreiptas prieš ISIL karinį pajėgumą ir į ISIL kontroliuojamų teritorijų gyventojų nepasitenkinimą.
Galima manyti, kad Ukrainai jos jėgų santykyje su Rusija naudingas staigus naftos kainų kritimas tiesiog sutapo su karinės padėties pokyčiais Artimuosiuose Rytuose. Vargu ar dėl Ukrainos suvereniteto JAV kariuomenės kontroliuojama Saudo Arabija ir marionetinė Irako vyriausybė taip drąstiškai mažintų savo iždų įplaukas.
O ir kiti naftingi arabų diktatoriai Koalicijoje, galima manyti, sutiko su naftos kainų numušimu, matyt, bijodami ISIL inspiruotų Islamo revoliucijų.
Ukrainiečiai turėtų apsvarstyti galimybę, kad Koalicijai įveikus ISIL ar atvirkščiai, naftos kainos greičiausiai vėl pakils. Ir paskubėti kuo greičiau išmėžti Rusijos teroristų kariuomenę iš savo teritorijos nesitikint, kad karas su ISIL ir žema naftos kaina tęsis iki begalybės.
Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.
2015.01.27; 02:33
