Ar esate pastebėję, kaip sunkiai į priekį juda mūsų šaliai svarbūs strateginiai projektai? Galėčiau paklausti ir kiek kitaip: ar matote, kiek kliūčių atsiranda, vos tik Lietuva imasi mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos?
Naujos atominės jėgainės nereikia! Bent jau tokius lozungus skelbė tautininkai, tokias idėjas skleidė ir į Seimo narius prasimušęs Linas Balsys…
Suskystintų dujų terminalas Lietuvai taip pat nereikalingas! Gausus būrys verslininkų ir politikų kaip įmanydami bandė sumenkinti ir tebemenkina SGD naudą…
Žygaičių bendruomenė iš Lietuvos sugebėjo išstumti net skalūninių dujų žvalgyba bei gavyba užsiimti Žemaitijoje ketinusią Amerikos kompaniją „Chevron“!
Skandalingai ilgai tiesiamas ir europinės reikšmės kelias Via Baltica, turintis sujungti Baltijos valstybių bei Lenkijos sostines su centrine Europa!
Kodėl kiekvienas žingsnis, tolinantis mus nuo Rusijos, sulaukia stipraus pasipriešinimo? Kaip atskirti nuoširdžias dvejones nuo dirbtinai kurstomų abejonių? Kaip susigaudyti, kurie alternatyvūs skaičiavimai – tikslūs, o kurie – politizuoti? Kaip atpažinti nuoširdžiai ekologine situacija besirūpinantį visuomenininką nuo tendencingojo?
Šis lietuviškasis galvosūkis – vienas iš svarbiausių. Kitaip kiekienas mūsų žingsnis ekonominės nepriklausomybės link ir vėl buksuos. Veltui eikvosime lėšas, energiją, beprasmiškai bylinėsimės teismuose, pyksimės televizijos laidose.
Regis, visiems akivaizdu, kad Lietuva, kaip ir kiekviena civilizuota valstybė, negali neturėti pramonės, sąvartynų, šiukšles degiančių įmonių, kelių, terminalų, kiaulių fermų. Nenorėdama bankrutuoti Lietuva privalo gaminti. Bent šį tą. O jei nori tapti turtinga, turi daug gaminti.
Bet jei atidžiau pažvelgsime į kai kurias „žaliąsias“ rekomendacijas, Lietuva neturi teisės pajudinti nė piršto. Jai negalima nieko gaminti, konstruoti, statyti. Mat kiekvienas krustelėjimas kam nors kenkia – gamtai, bendruomenei, dirvožemiui, privatiems savininkams, kaimo turizmui. Pasirodo, net daug kiaulių auginti neturime teisės, nes ši veikla labai tarši.
Dabar panaši situacija klostosi ir dėl „LitPol LINK“ projekto. Atidžiai klausiausi žurnalisto Virginijaus Savukyno vestos LRT aktualijų studijos laidos apie „LitPol Link“ tiesimo į Lenkiją problemas.
Kodėl atkreipiau dėmesį būtent į šią laidą? Sudomino anonsas, kuriame užsiminta, jog įmonė, „kuri buvo įpareigota įgyvendinti šį projektą, vis dar neranda bendro sutarimo su Rudaminos bendruomene, per kurios narių žemes eis ši linija“.
Visas anonsas skambėjo taip: „Vienas iš Lietuvos strateginių projektų, padedančių užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, – elektros linijos su Lenkija „LitPol Link“ tiesimas. Įmonė, kuri buvo įpareigota įgyvendinti šį projektą, vis dar neranda bendro sutarimo su Rudaminos bendruomene, per kurios narių žemes eis ši linija. Apie tai LRT aktualijų studijoje (žurnalistas Virginijus Savukynas) diskutavo „Litgrid“ įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė Vilija Railaitė, Rudaminos bendruomenės atstovas Ramūnas Valiokas ir Seimo narys Kęstutis Masiulis“.
Tačiau perklausęs laidą susidariau priešingą nuomonę nei skelbė anonsas. Man pasirodė, jog ne oponentai, o būtent „Litgrid“ deda visas pastangas, ieškodama abiems pusėms – valstybei ir Rudaminos žmonėms – priimtinų sprendimų. Man atrodo, jog aiškiau ir būti negali: tai „Litgrid“ ieško dialogo. Ir dialogo paieškos – sėkmingos. „Litgrid“ oponentai – mažuma. Apie tai byloja oficialūs skaičiai: 81 proc. gyventojų šiai įmonei neturi priekaištų.
Kodėl šlubuoja draugystė su likusiais 19 proc. žemės sklypų savininkų? Šimtaprocentinės vienybės demokatinėse šalyse ir negalima norėti. Šimtaprocentinė vienybė įmanoma nebent Šiaurės Korėjoje.
Be to, klausantis laidos dalyvių paaiškėjo, jog nepatenkintieji Rudaminos bendruomenės atstovai ignoravo daugumą „Litgrid“ organizuotų diskusijų bei susitikimų. Net jei ir nepasitikima „Litgrid“, pirmiausiai reikėjo atidžiai išklausyti šios įmonės atstovų argumentų ir tik po to – priekaištauti. Štai tas išankstinis nenoras bendrauti su strateginį Lietuvos projektą įgyvendinančia įmone ir kelia didžiausią nuostabą. Kaip rasti bendrą kalbą su tais, kurie neateina į susitikimus, kurie ignoruoja diskusijas?
Teigiamą įspūdį paliko ne tik „Litgrid“ įmonės Komunikacijos skyriaus vadovės V.Railaitės argumentai, bet ir Seimo nario Kęstučio Masiulio pastebėjimai. Jei VSD atstovas skambina Rudaminos bendruomenės nariui ir nori pasišnekėti, ar tokią Lietuvos specialiųjų tarnybų veiklą galima traktuoti kaip „kišimąsi į privatų žmogaus gyvenimą“ ar „grubų žmogaus teisių pažeidimą“? Kad ir kokia netobula VSD, bet Lietuvos Valstybės saugumo departamentas – ne KGB ir ne FSB. Parlamentaras K.Masiulis teisus, sakydamas: „Aš didžiuojuosi, kad turime VSD, kuris rūpinasi Lietuvos strateginių objektų saugumu, kuris analizuoja, ar tokiems projektams nėra dirbtinių kliūčių“.
Taigi atkarpa, kurios reikia tiesiamiems elektros tinklams – vos 51 kilometro ilgio. Žemės savininkų, kuriems įtaką daro tiesiamos jungtys, – vos 420. Ir tiek daug – nesusipratimų.
Galų gale ar Rudaminos žmonės turi užtektinai žinių, kad galėtų drąsiai diskutuoti dėl alternatyviųjų projektų arba dėl, sakykim, Švedijos Karalystės pozicijos? Jie – išmano šią temą, o štai valstybinės institucijos – ne?
XXX
Norėdamas kuo daugiau surinkti žinių apie šį projektą, pasirausiau internete ir radau įdomių skaičių, faktų, nuorodų, skatinančių dar labiau palaikyti „Litgrid“ poziciją.
Štai tik keletas faktų.
LitPol Link – pirmoji Lietuvos ir Lenkijos energetines sistemas sujungsianti jungtis
Jungtį sudarys 163 km aukštosios įtampos 400 kV elektros perdavimo oro linija, srovės keitiklių stotis prie Alytaus ir 400 kV skirstykla. Elektros perdavimo linijos 51 km drieksis Lietuvoje, Lazdijų ir Alytaus rajonuose, 112 km – Lenkijoje.
Šio projekto įgyvendinimui taip pat reikalinga Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcija ir plėtra, ir Elko pastotės (Lenkijoje) rekonstrukcija.
Visi projekto darbai vyksta pagal suplanuotą grafiką:
Oro linijos statybos darbai prasidėjo 2014 metų balandį, šiuo metu atlikta daugiau kaip 80 proc. linijos darbų, stovi beveik visos atramos, jomis tiesiami laidai;
Linijos statybų planuojama pabaiga – iki rugpjūčio mėnesio;
Srovės keitiklių stoties teritorijoje jau stovi pastatai, atvyko pirmieji 4 transformatoriai, visa pagrindinė įranga suvažiuos iki balandžio pabaigos; baigtos statybos – spalio mėnesį; lapkričio mėnesį planuojami vykdyti jungties bandymai, gruodžio mėnesį jungtis bus įjungta eksploatacijai;
Linijai Lenkijos teritorijoje nustatyta 100 proc. servitutų (1352 sklypams); gauti leidimai darbams 98 iš 112 km trasos; linijos statybos darbų progresas – 55 proc., Elko pastotės rekonstrukcijos pažanga – 80 proc.;
Po įjungimo jungtis galės būti išnaudojama iki 500 MW galia, elektra galės tekėti abiem kryptimis; elektros srauto kryptį lems vartojimo ir gamybos pokyčiai Lietuvos ir Lenkijos sistemose ir rinkos kainos.
Jungties svarba – ne tik Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas, bet ir patikimo elektros tiekimo užtikrinimas, sistemų darbo patikimumo stiprinimas.
Bendradarbiavimas su vietiniais gyventojais
Pradiniame projekto planavimo etape, 2010 metais, vykdant poveikio aplinkai vertinimą buvo suorganizuota 10 susitikimų Alytaus ir Lazdijų rajonuose, kurių metu gyventojai buvo kviečiami susipažinti su planuojama linija.
Žmonės nebuvo labai aktyvūs ir dalis susitikimų netgi neįvyko, tačiau buvo gauta keliolika įvairių prašymų keisti ar koreguoti linijos trasą, ieškoti kitokių sprendinių būsimos linijos statybai. Į daugelį tokių prašymų buvo atsižvelgta, linija buvo projektuojama taip, kad apeitų saugomas teritorijas, kad būtų kiek įmanoma labiau nutolusi nuo gyvenviečių.
Oro linija pakeliui nuo Alytaus iki Lenkijos sienos driekiasi per 420 sklypų. Su visų šių sklypų savininkais tartasi dėl servituto nustatymo. Daugiau kaip 80 proc. sklypų savininkų sutiko su pasiūlytomis sąlygomis, likusiems servituto sąlygos buvo nustatytos administraciniu teisės aktu.
Iš viso sklypų savininkams išmokėta apie 5 mln. litų kompensacijų už servituto sutarčių sudarymą.
Asociacija pasivadinusi Rudaminos bendruomene buvo apskundusi „LitPol Link“ projekto poveikio aplinkai ataskaitos teisėtumą ir tinkamumą, šie skundai nagrinėti visų instancijų teismuose Lietuvoje.
Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad „LitPol Link“ projekto vykdytojai projekto planavimo procedūras atliko teisingai.
Patirtis organizuojant projekto viešinimo susitikimus, ir ypač – mažas gyventojų domėjimasis būsimuoju infrastruktūros projektu paskatino bendrovę ieškoti temų, kurios būtų įdomios vietiniams gyventojams ir leistų užmegzti dialogą ir atsakingus santykius tarp vietinių bendruomenių ir projektą vykdančios įmonės.
Jau 2012 metais pradėjome kviesti gyventojus į susitikimus, kurių metu gyventojai kviečiami kalbėtis temomis, kurios svarbios visiems, plečia žmonių akiratį, pateikia informacijos apie aktualias socialines, kultūrines, ekonomines, švietimo, integracijos temomis.
Į susitikimus su gyventojais vyko Lietuvoje žinomi žmonės, dažnai vadinami „visuomenės nuomonės lyderiais“ – Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Ingrida Šimonytė, Rafailas Karpis, Rita Miliūtė, Maksas Melmanas ir kiti. Per 2012-2014 metus Lazdijų ir Alytaus rajonuose surengti 29 tokie susitikimai, kuriuose dalyvavo 1350 žmonių.
Dalyvavimas vietinių bendruomenių socialiniame gyvenime, pagalba organizuojant įvairius kultūrinius ir edukacinius projektus yra kasdienis projektą įgyvendinančios bendrovės darbas, kurį jie prisiima kaip socialinę įmonės misiją. Tokią veiklą įmonė vykdo ne tik Lazdijų rajone, bet ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, visada – mažuose ir atokiuose miesteliuose ar kaimuose, kur žmonių galimybės praplėsti akiratį ir sužinoti naujų dalykų yra mažesnės dėl atstumo nuo didžiųjų miestų ir pagrindinių kultūros ir visuomenės gyvenimo centrų.
„LitPol Link“ projekto paruošiamųjų procedūrų tinkamumą pripažino ir Berno konvencijos komitetas
2014 m. gruodžio 3 d. Strasbūre vyko Berno konvencijos Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas elektros jungties LitPolLink ir Rudaminos bendruomenės (R.Valioko) bylos klausimas. Posėdyje turėjo būti priimtas sprendimas, ar atsižvelgiant į Rudaminos bendruomenės skundus „pakelti“ šį klausimą iki bylos lygio ją „atidarant”.
Pateikti argumentai prieš Lietuvą – neva nesudarytos sąlygos dalyvauti bendruomenei vykdant gyvūnų stebėsenos misijas, projektas įgyvendinamas skubos tvarka, EK nekreipia dėmesio į pažeidimus, nes yra suinteresuota šio energetikos projekto užbaigimu. Projektas neva daro žalą ne tik vietinei bendruomenei ir gamtai, bet ir Žuvinto rezervatui, kuris yra saugomas UNESCO (atkreiptinas dėmesys – elektros linija nesiekia Žuvinto teritorijos).
Berno konvencijos Nuolatinio komiteto sprendimas – klausimas neperkeliamas į bylos lygį, t.y. byla neatidaroma. Pasiūlyta mediacijos (tarpininkavimo) procedūra, kuri yra skiriama “gerinti dialogą” tarp projekto įgyvendintojo ir bendruomenės. Šiuo tikslu Berno konvencijos Nuolatinio komiteto sekretoriatas paskirs nepriklausomą ekspertą, kuris susipažins su atliktomis Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūromis ir kitais dokumentais.
Projekto vykdytojai ne kartą kvietė R. Valioką ir kitus Rudaminos bendruomenės atstovus susitikti ir aptarti jų nepasitenkinimo priežastis ir ieškoti visiems priimtinos išeities, visi šie bandymai buvo nesėkmingi.
Kaip ir 2013 m. gegužės mėn. Vyriausiojo administracinio teismo galutinis ir neskundžiamas sprendimas, taip ir šis Berno konvencijos komiteto sprendimas patvirtina, kad projekto vykdytojas visas projekto planavimo ir pasiruošimo procedūras atliko teisingai.
Paukščių apsauga nuo elektros oro linijų paukščių migracijos vietose
2010 m. balandį PAV metu buvo vykdomi paukščių stebėjimai Žuvinto rezervato ir gretimose teritorijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Šių stebėjimų tikslas – nustatyti vietas, kuriose dažniausiai migruoja paukščiai (žąsys, gulbės, gervės) tarp nakvynės ir maitinimosi vietų. Šiose vietose oro linijos tarp atramų kabinami paukščių skrydžių nukreipėjai (birdflightdiverters).
2012-2013 metais Lietuvos Ornitologijos draugija Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus prašymu atliko išsamius tyrinėjimus ir nustatė, kuriose vietose arti elektros perdavimo linijų vyksta intensyviausia paukščių migracija, o nuo 2013 metų įrengia ten specialius atšvaitus, žymeklius ir kitas priemones, kuriomis siekiama iki minimumo sumažinti elektros linijų poveikį gamtai.
Nuo 2013 metų jautriausiose ekologiškai vietose ant elektros linijų įrengiami specialūs atšvaitai (iš viso 100 km ilgio, įskaitant ir dalį LitPol Link linijos) ir kitos priemonės, didinančios laidų matomumą; atramose sumontuota 500 vnt. inkilų pelėsakaliams, atramose virš izoliatorių įrengiami įtaisai, trukdantys paukščiams tūpti ant aukštos įtampos elektros įrenginių.
Ekologinė priežiūra prieš pradedant ir vykdant „LitPol Link“ projekto statybos darbus
Nuolatinė ekologinė priežiūra buvo numatyta dar tvirtinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą 2010 m. pabaigoje. Sutartis su Lietuvos gamtos fondu dėl ekologinės priežiūros pasirašyta prieš pradedant miškų kirtimo ir linijos statybos darbus, 2014 m. vasario pabaigoje.
Atsižvelgiant į Berno komiteto rekomendaciją ir suderinus su ekologinės priežiūros specialistais, statybos darbai ekologine prasme jautrioje teritorijoje pradėti tik po aplinkos apsaugos tyrimų pabaigos. Darbai buvo pradėti nuo šiauriausio elektros linijos perdavimo taško prie Alytaus.
Ekologų ir gamtosaugos specialistų tyrimai trasoje atlikti 2010 metais, o papildomi biologinės įvairovės tyrimai atlikti 2014 metų gegužę-rugpjūtį. Nuolatinė ekologinė priežiūra vykdoma viso statybos projekto metu.
Yra visiškai pasiruošta, esant reikalui, taikyti kompensacines priemones išsaugoti saugomas gyvūnų ir augalų rūšis sukuriant jiems artimiausias natūralioms gamtines sąlygas gretimose teritorijose. Lietuvos gamtos fondas turi daugiau kaip 10 metų patirtį taikant kompensacines priemones specifiškai baliniams vėžliams išsaugoti.
Elektros jungties teritorija Lietuvoje tęsiasi 51 km. Didžioji dalis trasos dėl kraštovaizdžio ypatumų yra visiškai netinkama baliniams vėžliams gyventi, joje driekiasi ūkininkų dirbamos žemės.
Ekologinė priežiūra atlikta visoje LitPol Link linijos trasoje (51 km Lietuvos teritorijoje), apžiūrint visas galimas vietas, kuriose galėtų apsigyventi baliniai vėžliai: balose, kūdrose ir kitose drėgnose vietose. Pažymėtina, kad patvirtintos ir jau anksčiau užfiksuotos balinių vėžlių radimo vietos Lietuvoje yra daugiau kaip 12-14 km nutolusios nuo LPL oro linijos trasos teritorijos.
Balinių vėžlių potencialiai galėjo būti tik teritorijoje prie pat Lenkijos sienos. Ekologinės priežiūros metu „LitPol Link“ trasoje jokių balinių vėžlių pėdsakų neaptikta. Gamtos specialistų teigimu, baliniai vėžliai nuo savo perimvietės nutolsta ne daugiau kaip 2 kilometrus. Metelių regioninio parko vietovės, kuriose gali veistis ir būna aptinkami baliniai vėžliai, nuo trasos yra nutolusios daugiau kaip 10 kilometrų.
2014 m. gegužės-rugpjūčio tyrimo metu „LitPol Link“ trasoje rastos saugomos rūšies orchidėjos – gegūnės. Jos buvo persodintos į saugią vietą spalio mėnesį, kai jau buvo nužydėjusios.
Rudaminos bendruomenės atstovai buvo kviesti dalyvauti stebėjimuose 2014 m. liepą ir rugpjūtį, tačiau nė vienas bendruomenės atstovas nesudalyvavo.
2003 metais IPA Energy Consulting kartu su SwedPower ir SEK Advisory Services parengė „Lietuvos – Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją“. ES skyrė finansinę paramą studijos atlikimui.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2015.03.03; 08:48
