„Тričane na kučeta“ arba šuns sukimas – vienas iš keisčiausių ir egzotiškiausių ritualų pasaulyje. Šios tradicijos nuo pagonybės laikų iki šių dienų laikomasi rytinės ir pietinės Bulgarijos kaimuose.
Tikima, kad ši apeiga apsaugo naminius gyvūnus nuo pasiutligės ir kitų ligų, išvaro piktąsias dvasias, o kaimui atneša sėkmę visiems ateinantiems metams.
Šuns sukimo apeiga atliekama vieną sykį metuose, dieną, kuri vadinama Švariuoju pirmadieniu – prasidedant griežtajam pasninkui prieš Velykas. Šią dieną rūpinamasi tiek savo kūno, tiek namų švara. Kruopščiai atliekamos fizinio ir dvasinio apsivalymo procedūros, atsikratant piktųjų dvasių, negerų minčių ir kitokių blogybių, o taip pat ir susilaikant nuo tam tikro maisto. Nuo seno rūpestingi šeimininkai pasirūpindavo ir savo ištikimų pagalbininkų – šunų „valymu“ ir apsauga.
Iki šių dienų gyvuojančios archajiškos, neįprastos ir keistos tradicijos, kuriomis stebina Bulgarija, keliones į šią šalį leidžia prilyginti savotiškoms kelionėms laiku. Šiandien niekas negali tiksliai paaiškinti, kaip ir kada atsirado ši keista apeiga, ir kodėl ji įgijo tokią egzotišką formą.
Tyrinėtojai kalba apie mitologinius aspektus ir senus tikėjimus, kuomet šuo būdavo laikomas tarpininku tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Šuns sukimas, pasak jų, tai bandymas atkurti balansą tarp abiejų pasaulių, o taip pat ir patikimai juos atskirti. Neatsitiktinai tam pasirinktas laikotarpis, kai keičiasi metų laikai ir prasideda pasninkas su tam tikro maisto ir elgesio draudimais.
„Тričane na kučeta“ – šuns sukimo ritualas dažniausiai vyksta taip: susirenka visi kaimo gyventojai ir atsiveda savo šunis. Prasideda iškilminga kelionė su vaikais, su šunimis, su muzika ir būgnų dundėjimu. Visi eina link artimiausio upelio. Paprastai pasirenkamas nedidelis upelis, toks, kurį įsibėgėjus būtų įmanoma peršokti. Jei arti upelio nėra, ritualas atliekamas prie vandeniu užpildytos duobės.
Virš upelio nutempiama virvė, pritvirtinta prie dviejų priešinguose upelio krantuose įtaisytų karčių. Virvė kabo gana laisvai. Ant lieptelio pirmiausia statomas pikčiausias kaimo šuo, virvės apačioje esančia kilpa apjuosiamas jo kūnas po krūtine už priekinių kojų. Prilaikomas rankomis, šuo pradedamas sukti į vieną pusę, tuo pačiu susukant ir virvę. Sukama tol, kol virvė įsitempia, o kartys, prie kurių ji pririšta, palinksta virš upelio.
Paskui šuo paleidžiamas iš rankų. Išsitiesdamos kartys ištempia virvę, šunį pakeldamos aukštyn. Virvė pradeda atsisukti, tuo pačiu ir šuo sukasi vis greičiau ir greičiau. Galų gale kilpa atsilaisvina, ir šuo iš jos iškrenta į vandenį. Jei šuns šeimininkas mato, kad gyvūnėliui apsisukusi galva, jis nesiorientuoja ir pats gali neišplaukti į krantą, jis šoka į vandenį šuniui padėti.
Šiose apeigose dalyvauja visas kaimas, nuo mažo iki didelio. Paeiliui „sukimas nuo pasiutligės“ atliekamas visiems kaimo šunims. Pasibaigus ritualui, prasideda bendra puota, kurioje dalyvauja ir šunys. Jie yra garbingi puotos svečiai, kuriuos visi vaišina. Kai kuriuose kaimuose yra tradicija šią dieną girdyti šunis arbata iš žolelių, surinktų praėjusių metų vidurvasarį.
Kaimo gyventojai šunų savininkai yra įsitikinę, kad sukimo procedūra šuniui yra labai svarbi, visiškai nepavojinga ir sukelia nebent tik trumpalaikį apsvaigimą. Juk ritualą atlieka patyrę žmonės, kurie įvertina situaciją ir imasi visų būtinų saugumo priemonių. Pavyzdžiui jei upelis labai sraunus ar seklus ir akmenuotas, po virve nutiesiamas tinklas, kad šuo saugiai įkristų į jį ir nepražūtų vandenyje.
Be to, ir iš gana ramaus pačių šunų elgesio neatrodo, kad jie kentėtų ar vengtų procedūros. Teigiama, kad per visus šunų sukimo ritualo šimtmečius nėra užfiksuota nė vieno su juo susijusio nelaimingo atsitikimo. Tokiam „gydymui“ nuo negatyvios energijos pritarė ir garsioji Bulgarijos žiniuonė Vanga, tam tikrais atvejais rekomenduodama jį ir žmonėms.
Tačiau Europos gyvūnų teisių sergėtojai yra kitos nuomonės. „Тričane na kučeta“ jų nuomone yra žiauriausias gyvūno kankinimas.
2006 -aisiais metais gyvūnų teisų gynėjai pasiekė, kad Bulgarijos vyriausybė šimtmečius gyvavusią tradiciją uždraustų. Draudimo poveikis buvo nulinis – kaimiečiai kaip ir seniau pavasariais „valė“ savo šunis juos sukdami. Tuomet 2011-aisiais Europos Sąjungai ir gyvūnų teisių aktyvistams spaudžiant, Bulgarijos Nacionalinis susirinkimas nubalsavo už pataisą šalies Baudžiamajame kodekse, numatydamas bausmę už šį keistą ritualą.
Gyvūnų teisių gynėjams vis dar tenka kontroliuoti, ar šis draudimas nepažeidinėjamas – tradicinę ritualo atlikimo dieną jie vyksta į keliones į Bulgariją, kartu su policija lankosi kaimuose ir stebi kas vyksta. Todėl dabar kartais ritualas supaprastinamas: šunys nebesukami virvės kilpoje. Šeimininkai ima juos į glėbį, šiek tiek pasuka ir meta į vandenį.
Bulgarijos kaimų gyventojai kaip ir anksčiau įsitikinę – šunų sukimas visą kaimą apsaugo nuo pasiutligės ir kitų baisių ligų epidemijų. „Тričane na kučeta“ apeiga jų požiūriu – ne žiaurus elgesys ir tikrai ne nusikaltimas. Tai bulgarų nacionalinė tradicija, kurios atsisakyti jie nenori net ir spaudžiami autoritetingų institucijų.
2015.03.07; 05:00
