2015 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje kai kurių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva įvyko forumas „Mūsų valstybės tikslas“.
Diskutuota temomis:
Lietuvos valstybingumo ir Tautos išlikimo užtikrinimo garantijos Lietuvai stojant į globalias valdymo struktūras, de jure ir de facto siaurinančias Tautos suvereniteto teises. Tautos referendumo, šalies konstitucinės sąrangos ir teisės, teisėsaugos, viešojo nacionalinio intereso ir viešosios nuomonės vieta šiuose procesuose.
Tautos – valstybės suvereno – konstitucinių teisių užtikrinimas ir gynimas šiandieninėje visuomenėje. Tautos dvasinių, moralinių ir intelektualinių galių ugdymo galimybės. Lietuvos nacionalinės kultūros ir švietimo politika (nutautinimo, išvalstybinimo, vesternizacijos) globalioje XXI amžiaus tikrovėje. Visapusiško nacionalinio, patriotinio ir pilietinio šalies gyventojų ugdymo uždaviniai ir perspektyvos.
Pilietiškumo, pareigos rūpintis krašto gynybos ir nacionalinio saugumo reikalais ugdymo problemos, piliečių ir valstybės institucijų nepasirengimas ir nerengimas ginti Lietuvos valstybės ir jos nacionalinių interesų. Istorinio precedento neturinti emigracija, šalies demografinė krizė, tautos fizinis nykimas, moralinis sugniužimas ir jo toleravimas.
Nacionalinės ekonomikos ir monetarinės-finansinės politikos svertai bei galimybės plėtoti tautos ūkio vystymą ir socialinę pažangą įstojus į euro zoną.
Forumui prirmininkavo signataras Zigmas Vaišvila – LPS iniciatyvinės grupės narys; akad. prof. hab. dr. Antanas Buračas – LPS iniciatyvinės grupės narys.
Pranešimus perskaitė prof. dr. Algirdas Degutis („Lietuva liberalizmo ir rusofobijos gniaužtuose“), prof. dr. Arūnas Gumuliauskas („Lietuvos istorijos likimas globalizacijos sąlygomis“), dr. Algimantas Kasperavičius („Lietuvos Respublika: ar egzistuoja piliečių valstybės atgimimo galimybės?“), signataras dr. Audrius Rudys („Lietuvos Respublikos ekonominė politika: nacionalinių interesų gynimo aspektas“).
Skelbiame akademiko Antano Buračo įžanginį pranešimą „Lietuvos tikslas“.
Šiandien, per eilines LPS iniciatyvinės grupės susikūrimo metines, visi, kam rūpi Lietuvos ateitis, vėl susirinkome pasitarti dėl gyvybiškai svarbaus visų mūsų egzistencijos užtikrinimo ir išlikimo prasmės. Sąjūdžio laikmečio suvokimu, mūsų tikslas – nepriklausoma Lietuvos valstybė, jei jos tikslas – mūsų visų gerovė ir saugumas. JEI taip būtų…
PROBLEMA yra ne visiems priimtino VALSTYBĖS tikslo suformulavimas, o jo ĮGYVENDINIMAS. Suvokdami šio klausimo aktualumą, esant sudėtingai geopolitinei situacijai Europoje, LPS iniciatyvinės grupės nariai ir kiti inteligentai ne sykį pastaruoju metu visuomenei ir valdžioms išsakė savo nerimą ir susirūpinimą dėl:
valstybingumo ir tautos išlikimo garantijų Europos Sąjungoje, pirmiausia, dėl dvigubos pilietybės ir laisvo žemių pardavimo;
mūsų valstybės piliečių teisių užtikrinimo per referendumus, masinius mitingus;
įsiviešpatavusio agresyvumo, žiaurumo ir paniekos paprastam žmogui ir kt.
Mes, LPS iniciatoriai, pastaruoju metu ne sykį kvietėme visus vienytis už Lietuvos vertybes, telktis tautos ir valstybės išsaugojimo bei stiprinimo tikslais. Juk mes vis dažniau tampame neaiškių politinių interesų, užsienio kapitalo ir partinių grupuočių įkaitais. Valstybė suskaidyta korupcinių sprendimų ir partinių rietenų dėl Europos paramos pasidalijimo, dėl tariamo susirūpinimo masine emigracija, jau tapusio bejėgiais svaičiojimais, dėl gyventojų skurdinimo politikos. Lietuvos Vyriausybė sprendžia, bet nepakankamai veiksmingai daugelį socialinės atskirties ir šešėlinės ekonomikos mažinimo klausimų. Netgi nežiūrint Europos Komisijos daugkartinių perspėjimų, mūsų Seimas ir Vyriausybė taip ir neįstengė realiai surinkti mokesčių nei iš turtingesniųjų disponuojamo turto, nei iš jų gaunamo finansinių investicijų pelno. Dalis Sodros įplaukų permetama privatiems bankų fondams, o tai ją skandina. Mūsų pačių išrinktų partijų koalicijos įstatymus Seime formuoja daugiausiai turtingųjų verslo atstovų interesais.
Įtempta dabartinė Lietuvos situacija, sustiprėjus militarizmo grėsmėms Europoje ir mūsų valstybei praradus bene ketvirtadalį visų mūsų gyventojų, verčia neatidėliotinai tartis šiame Tautos forume. Dabar ir čia – vėl laikas kartu ieškoti būdų, kaip išsaugoti sunkiomis pastangomis atgautą Nepriklausomybę ir kiekvieno mūsų žmogaus teises į orų gyvenimą, kaip išsaugoti šalies saugumą.
Kartu su Lietuvos mokslų akademija šis nerimas ir siekis veiksmingiau siekti situacijos mūsų valstybėje pasikeitimų jau išsakytas tiek skelbtame ir mūsų valdžioms įteiktuose Pasiūlymuose dėl šalies strateginio tikslo suformulavimo, tiek neseniai pasirodžiusiose knygose Nerimas, taip pat gausybėje pilietinių pareiškimų – dėl pagrindinių tautos vertybių, dėl telkimosi tautos ir valstybės ateičiai, dėl mūsų istorinės atminties, tautos ir jos kultūros istorinio tęstinumo išsaugojimo ir kt.
Deja, nematome reikiamų reikšmingų pasikeitimų valstybės valdyme, santykiuose tarp valdžių ir visuomenės. Skelbiamose LR politikos strateginėse gairėse atsispindi tik trumpalaikiai ir daliniai vyriausybės ir kitų valdžios lygių veiklos tikslai. O ir tų pačių įgyvendinimas sistemingai koreguojamas pagal partijų egoistinius interesus. Liūdnas pavyzdys – kai Konstitucinio Teismo ir aukščiausiu valdžios lygiu pripažinus būtinybę atstatyti krizės metais sumažintas pensijas ir išmokas motinoms bei neįgaliesiems, pirmiausia buvo atstatomi ir net padidinami atlyginimai teisėjams, ministrams, Seimo nariams. Kai nusprendus padidinti išlaidas gynybai, švietimui ir sveikatai – piemiausia buvo perkami limuzinai Seimo reprezentacijai. Skelbiamos partinės programos ir nacionaliniai susitarimai neretai panaudojami tik kaip priedanga siauriems egoistiniams pasipelnymo interesams.
Visų tų negerovių akivaizdoje raginame telktis tautos ir valstybės labui, išsakyti savo mintis ir siūlymus šiam veiksmingam telkimuisi ir jo siekiams įgyvendinti. Visi mes privalome jaustis ir veikti kaip orūs savo valstybės šeimininkai, – kaip kvietė mūsų didieji patriotai jau Anapilin išėję prieš porą metų – Justinas Marcinkevičius, prieš porą mėnesių – ir Romualdas Ozolas – čia, šioje salėje, savo paskutinėse išsakytose kalbose. Neseniai mus paliko ir vienas Sąjūdžio vertybių puoselėtojų, mūsų ryšys su atsinaujinančia Lietuvos bažnyčia, kunigas Vaclovas Aliulis. Kviečiu pagerbti jų ir kitų per praėjusius metus išėjusių Sąjūdžio aktyvistų atminimą minutės tyla.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2015.06.03; 17:44
