Ką kalbėjo apie Rusijos prezidentą Europos politikai iš Rusijos URM „juodojo sąrašo“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio 1 dieną apkaltino Europos Sąjungą, kad ši pažeidė „etikos normas“, išspausdinusi 89 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes, kuriems Rusija uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją.
Pasak Lavrovo, Rusija suprato Vokietijos prašymą perduoti ES šį sąrašą, bet nesitikėjo, kad jis „nutekės“ ir bus paskelbtas spaudoje.
URM „juodasis sąrašas“ pasirodė keliuose Vakarų žiniasklaidos portaluose gegužės 30 dieną. ES sukritikavo Rusiją už jo sudarymą, pavadinusi gestą „neobjektyviu“ ir „neskaidriu“. Atsakydamas Lavrovas pareiškė, kad į „stop-lapą“ pakliuvo tie Europos politikai ir valdininkai, kurie rėmė „valstybės perversmą Ukrainoje“. Ar tik tuo kriterijumi apsiribojo personalijų „atranka“ „juodajam sąrašui“?
Laisvės radijas surinko žmonių, patekusių Sergejaus Lavrovo žinybos nemalonėn, pasisakymus apie Ukrainą, apie Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną
Lena Adelson Lilerot, Švedijos sporto ministrė (apie Sočio Olimpiadą, 2014 metų sausis):
„Ar važiuosiu į Olimpiadą? Žinoma, ne. 2014 žaidynės – tai galimybė Putinui ir jo režimui pasirodyti. Aš tame nenoriu dalyvauti.
Johanesas Kornelis Van Baalennas, Nyderlandų deputatas Europos parlamente:
„Iš Kremliaus mes jau girdėjome: nėra Rusijos kariuomenės Kryme, o dabar jų „nėra“ Rytų Ukrainoje. Tačiau visi žino, kad tai melas. ES turi įrodymų, NATO turi įrodymų, bet Putinas vis tiek juos neigia ir atmeta. Nors, jeigu Rusijos kariuomenės Ukrainoje nėra, tai iš kur imasi žuvusių rusų kareivių palaikai? Iš kur patenka sužeistieji į Rostovo ir Sankt Peterburgo ligonines? Tai absurdas“.
Luisas Bontesas, Nyderlandų deputatas Europos parlamente:
„Putinas – pavojus Europos saugumui. Blogio imperija grįžo. Mes neturime tapti maniako Putino auka“.
Bogdanas Borusevičius, Lenkijos parlamento spikeris, po to, kai Rusijos valdžia uždraudė jam įvažiuoti į Rusiją Boriso Nemcovo laidotuvių išvakarėse:
„Aš tikiuosi, kad bus surasti ir nubausti, įvykdę žmogžudystę, ir tuo pačiu metu tie, kas atsakingas už pradėtą šovinistinį persekiojimą žmonių, nepritariančių imperiškajai politikai ir agresijai prieš kaimynines valstybes. Būtent tokios politikos auka tapo Borisas Nemcovas“.
Karlas Georgas Velmanas, Vokietijos kanclerės Angėlos Merkel patarėjas, KDS deputatas Bundestage. Gegužės mėnesį Rusijos valdžia neleido jam įvažiuoti į šalį.
„Putinas turi išlipti iš palmės ant žemės. Mes norime jam padėti tai padaryti“.
Gi Verhofstadtas, buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas:
„Putinas pavertė Rusiją totalitarine valstybe, kurioje negerbiama demokratija ir laisvė, kur nėra vietos opozicijai“.
Inesa Vaidere, Latvijos deputatė Europos parlamente, 2013 metų kovą per klausymus Europos parlamente tema „Mažos tautos totalitarizmo priespaudoje“:
„Totalaus komunizmo nusikaltimus reikia tirti, o kaltus bausti, kaip nacizmo atveju. Rusija neteisė NKVD nusikaltėlių. Tai spjūvis į veidą visiems Latvijos ir kitų šalių piliečiams, kurie buvo nužudyti arba prarado sveikatą sovietų konclageriuose. Rusija, kaip SSSR teisių perėmėja, turi pagalvoti, kaip išmokėti tiems žmonėms kompensacijas taip, kaip išmokamos kompensacijos nukentėjusiesiems nacistiniuose konclageriuose“.
Ilianas Vasiljevas, buvęs Bulgarijos ambasadorius Rusijoje, apie Boriso Nemcovo nužudymą:
„Nužudė buvusį Rusijos vyriausybės vice premjerą, kuris maištavo prieš naują stiprų šeimininką Kremliuje. Borisas buvo iš tų opozicionierių, kurie buvo pakviesti atvykti į Bulgariją, kad papasakotų kitokią, ne Kremliaus Rusijos versiją. Mūsų bulgarų rusofilams galioja tik aktualios valdžios Maskvoje pozicijos, nes jiems tai privilegijų ir finansinės naudos šaltinis“.
Gediminas Grina, buvęs Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius, 2014 m. rugsėjis, apie Rusijos specialiųjų tarnybų suaktyvėjimą regione:
„Mes pastebime veiklos suaktyvėjimą. Ir paaiškinimas gali būti labai paprastas. Nes mes privalome turėti omenyje, jog gyvename regione, kuriame faktiškai vyksta karas“.
Markas Demesmekeris, Belgijos deputatas Europos parlamente:
„Aš buvau Ukrainos rytuose ir kaip tik tada, kai traukėsi Ukrainos armija, keli tūkstančiai kariškių ėjo iš Debalcevo. Aš niekada savo gyvenime nebuvau matęs tokių išsekusių žmonių, kai kurie net negalėjo kalbėti. Vadai man pasakojo, kad jų padaliniai buvo be paliovos apšaudomi, juos apšaudė ir atsitraukiant. Ten ne šiaip jau buvo sukoncentruota daugybė prorusiškų jėgų, jie sąmoningai stengėsi fiziškai sunaikinti kuo daugiau žmonių. Mano nuomone, tai teroro aktas“.
Robertas Zilė, Latvijos parlamento deputatas – apie būtinybę reformuoti Nacionalinę elektroninės žiniasklaidos tarybą Latvijoje:
„Mums reikia pakeisti Tarybą į tokią struktūrą, kurios bendradarbių akyse elektroninė žiniasklaida atrodytų kaip ginklas prieš žmogaus smegenis. Dabar tas ginklas priešo rankose, ir konkrečiai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos rankose“.
Sandra Kalnietė, Latvijos deputatė Europos parlamente, Rusijos valdžia irgi uždraudė jai įvažiuoti į šalį, kai ji bandė patekti į Boriso Nemcovo laidotuves:
„Donbasas netapo lengvu pasivaikščiojimu Putinui. Aš labai vertinu ir žaviuosi savanoriais. Kaip tais, kurie eina ginti savo šalies su ginklu rankose, taip ir tais Ukrainos piliečiais, kurie dirba pabėgėlių stovyklose, kurie padeda aprūpindami produktais, medikamentais ir taip toliau. Tautos, kuri taip pasiaukodama pasirengusi ginti savo šalį, laukia didinga ateitis“.
Nikas Klegas, Didžiosios Britanijos Liberaliųjų demokratų partijos lyderis, apie FIFA sprendimą suteikti teisę Rusijai rengti pasaulio futbolo čempionatą:
„Mintis, kad pasaulis turi dovanoti Rusijai tą prestižą, sunkiai suvokiama. Aš nežinau, kiek dar žmonių turi būti nužudyta iki tol, kol bus aišku, kad toliau taip negali tęstis“.
Danielis Kon-Benditas, vienas iš studentų protesto Prancūzijoje 1968 metais lyderių, Žaliųjų partijos deputatas Europos parlamente:
„Putinas ketino, sakė mums, grąžinti Rusijos piliečiams jų bazines teises, kovoti su korupcija ir garantuoti laisvus bei demokratinius rinkimus. Jausdamas šunybę, aš jau tada perspėjau kai kuriuos savo draugus, kad tokie samprotavimai lengvapėdiški. Šiandien aš suprantu, kaip aš buvau nutolęs nuo vaizdo, jog praeis tik kokie metai, ir ta „naujoji Rusijos valdžia“ nugramzdins šalį į represijas, baimę ir neapykantą“.
Stanislovas Kozėjus, Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas, 2009 metai, apie Rusijos ir Ukrainos „dujų karą“:
„Mes įžengėme į mažo „šaltojo karo“, kurį Rusija paskelbė Vakarams, epochą. Tuo pačiu Kremlius užbaigė savo užsienio politikos pereinamąjį laikotarpį. Jis atsisakė posovietinės politikos ir pradeda naujosios Rusijos politiką – tai, beje, pabrėžia patys Rusijos analitikai – kuri labiau sutelkta į nacionalinius Rusijos interesus. Tame naujo „šaltojo karo“ žaidime, kuriame pagrindinis akcentas – viešpatavimas erdvėje aplinkui Rusiją, ypatingas vaidmuo tenka Ukrainos problemai“.
Tunė Kelamas, Estijos deputatas Europos parlamente, apie savo programą „STOP Putino korupcijai!”, kuri turi sumažinti Rusijos įtaką Europoje:
„Korupcinis Putino režimas pavojingas Ukrainos laisvei, o taip pat visos Europos saugumui ir ekonomikai. Europa turi parodyti ryžtą apginti savo vertybes ir padaryti tai nedelsdama“.
Julianas Kifu, Rumunijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais, 2011 metai, apie Rumunijos santykius su apsiskelbusiomis Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikomis:
„Rusija turi suvokti savo agresorės vaidmenį kare su Gruzija ir pagal tarptautines taisykles leisti Gruzijos teritorijoms grįžti į Tbilisio kontrolę“.
Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, Lietuvos parlamento deputatas:
„Putinui labai gerai pasisekė visiems primesti terminologiją, kad tai – Ukrainos krizė. Ir dabar visi Europoje taip ir sako: „krizė Ukrainoje“, „Ukrainos krizė“ – o paties Putino tarsi ir nėra Donbase, Kryme… Todėl mūsų siūlymas – vadinti tai „Putino karu“.
Vytautas Landsbergis, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Seimo pirmininkas:
„Dabar Rusija turi nekęsti visų kitų, nes visi kiti blogi. O rusams dabar įteiginėjama, kad jie ypatingi, kad jie nuskriausti, kad jie buvo parklupdyti ir turi atsistoti. Daugelio šimtmečių rusiškasis imperializmas turi gilias psichologines šaknis, jis ir XIX amžiuje caro lūpomis kalbėjo, kad Rusija visame pasaulyje turi tik du draugus – Rusijos armiją ir Rusijos laivyną. Kokia agresyvi, kokia pikta vienatvė!”
Bernaras Anri Levis, prancūzų visuomenės veikėjas, politikas, žurnalistas, filosofas ir rašytojas. Laikraštyje Le Monde išspausdinto Kreipimosi į Euromaidano dalyvius fragmentas:
„Kiekvienas Maidano pilietis turi daugiau kultūros ir istorijos, negu Sočio pagyrūnas, tas pasipūtėlis Tarzanas, kuris yra šventosios Sofijos ir jos išminties priešas“.
Edvardas Makmilanas Skotas, Europos parlamento vice prezidentas, 2010 metų lapkritis:
„Šiandien Rusijoje autoritarinis režimas, pavojingas ir mums, ir patiems Rusijos piliečiams. Jeigu mes remsime neregistruotas partijas, įbaugintą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę, tai sulauksime teigiamų rezultatų. Pavojinga tylėti ir nieko nedaryti. Dar pavojingiau – apsimesti, kad Rusija – demokratinė šalis“.
Marekas Migalskis, Lenkijos deputatas Europos parlamente, peticijos, raginančios ES šalių lyderius boikotuoti olimpiadą Sočyje, autorius:
„Prezidentas Vladimiras Putinas pastaraisiais metais iš esmės riboja susirinkimų laisvės, žodžio laisvės teisę, aktyviai ir įnirtingai kovoja su opozicija. Rusijos Federacijos Federalinis susirinkimas priiminėja įstatymus, ribojančius pilietines laisves. Opozicinė žiniasklaida persekiojama, o nevyriausybinėms organizacijoms prisegama „užsienio agento“ etiketė. Ryšium su tuo mes raginame Europos Sąjungos valdovus ir politikus nevykti į Žiemos olimpines žaidynes, kurios vyks Sočyje 2014 metais, ir nedalyvauti renginiuose, lydinčiuose tą įvykį“.
Kristina Ojuland, Estija, Liaudies vienybės partijos lyderė, buvusi Europos parlamento deputatė ir buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė. 2014 metų lapkritis, susitikimas Britanijos parlamente „Kas laukia Rusijos po Putino: praėjus penkeriems metams po Sergejaus Magnickio mirties“:
„Vladimiro Putino vieta – ant nusikaltėlių suolo Tarptautiniame teisme Hagoje. Tai nėra kažkas neįvykdomo, tą liudija buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus teismo procesas“.
Artis Pabriksas, Latvijos deputatas Europos parlamente, 2014 metų gruodis:
„Putinas sakė Prancūzijos prezidentui Fransua Holandui, kad pritaria Ukrainos teritoriniam vientisumui. Aš kažko negaliu suprasti. O kaip gi Krymas? Jis ką, mano, kad visas pasaulis bukapročiai?“
Jacekas Sariuš-Volskis, Lenkijos deputatas Europos parlamente, 2014 metų gruodis:
„Putino doktrinoje nėra vietos dialogui, santykių normalizavimui ir pozityvios darbotvarkės sudarymui santykiuose su Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalimis, nekalbant jau apie JAV. Bet yra vietos provokacijoms, įsibrovimui, aneksijai, karui ir neregėtai nuo Sovietų Sąjungos laikų valstybinei propagandai“.
Richas Terasas, Estijos Gynybos pajėgų vadas, apie pagalbą, kurios jo šalis tikisi iš NATO Rusijos agresijos atveju:
„Klausimas, ar Putinas tiki tuo, kad 5 straipsnis, kuriame kalbama apie kiekvieno NATO nario gynimą nuo užpuolimo, galioja. Mes neturime suteikti prezidentui Putinui teisės suklysti apskaičiavimuose“.
Štefanas Fiulė, ES atstovas plėtros ir geros kaimynystės politikos klausimams:
„Mes jau gyvenome dviejų polių pasaulyje, atskirtame „geležinės uždangos“. Paskui mes perėjome prie daugiapolio modelio. Prezidentas Putinas bando sukurti pasaulį be polių, kur galiotų tik viena taisyklė – nėra jokių taisyklių“.
Rišardas Čarneckis, Europos parlamento pirmininko pavaduotojas, Lenkija:
„Rusijos rublis turi nebebūti konvertuojama valiuta, rublį reikia išimti iš tarptautinės finansinės apyvartos. Prezidentas Vladimiras Putinas turi žinoti, ko bijoti, kas jo laukia“.
Karelas Švarcenbergas, buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras:
„Putinas veikia pagal tą patį principą, kaip ir Adolfas Hitleris per įsiveržimą į Austriją, Čekoslovakiją ir Lenkiją 1938 ir 1939 metais. Jis nenurims, kol nesuris Ukrainos dalimis“.
Apie savo įrašymą į URM‘os „juodąjį sąrašą“:
„Man garbė būti tame sąraše. Man atrodo, ten surinkti padorūs žmonės iš visos Europos, tad aš atsidūriau geroje draugijoje. Nėra ko gėdintis“.
XXX
Laisvės Radijo korespondentai Prahoje ir Varšuvoje paprašė kai kurių Rusijos URM „juodajame sąraše“ figūruojančių asmenų pakomentuoti jų pavardžių atsiradimą jame.
Pasak Čekijos deputato Europos parlamente Jaromiro Štetinos, jis buvo išvarytas iš Rusijos 2000 metais ir žinojo, kad nuo to laiko jam uždrausta įvažiuoti į tą šalį.
– Ar Jums buvo netikėta žinia, kad Rusijos valdžia įtraukė Jus į vadinamąjį „89-ių sąrašą“, ir ką Jums tai reiškia?
– Tai, kad aš pakliuvau į tą Europos politikų Kremliaus „juodąjį sąrašą“, man nėra netikėta. Nes aš jau senų seniausiai esu kitame sąraše, kurį sudarė FSB. Tai žurnalistų sąrašas, kuris atsirado 2000-ųjų metų pradžioje. Tuo metu aš baigiau savo žurnalistinį darbą Maskvoje, kur praleidau 10 metų. Už tai, kaip ir ką rašiau, aš ir pakliuvau į tą sąrašą. Nuo to laiko esu persona non grata Rusijoje.
– Nuo to laiko Jūs ten ir nebuvote? Jums nedavė vizos?
– Nebuvau. Aš ten dirbau 10 metų, paskui mane išvarė 2000 metais ir nuo to laiko Rusijoje nebuvau. Aš tiksliai sužinojau, kad esu „juodajame sąraše“ su keliasdešimčia užsienio žurnalistų ir kad mums reikalauti vizos į Rusija tuščias reikalas.
– Ir vis dėlto, jau kaip politikas – Čekijos Respublikos senatorius, vėliau – Europos parlamento deputatas – Jūs užsiimate Rusijos problematika, konkrečiai, žmogaus teisių pažeidimais Rusijoje. Ar šis sąrašas turės kokios nors įtakos Jūsų veiklai?
– Aš pasakyčiau, kad mane džiugina tai, kas atsitiko. Tame sąraše rimta, gera draugija – mano kolegų, dorų žmonių, kuriuos domina Rusija ir jos politika. Kai dėl mano darbo, tai kas jame gali pasikeisti? Europos parlamente aš užsiimu „Rytų partnerystės“ klausimais, Ukraina, Gruzija ir vadinu įvykius savais vardais. Tai, kas vyksta ir vyko Kryme, Donbase, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, aš negaliu vadinti kitaip, kaip tik agresija. Tai Rusijos Federacijos įvykdyta teritorijos vagystė ir agresija. Ir apie tai reikia kalbėti visą laiką.
– Kaip manote, ar į tokio sąrašo pasirodymą Europos šalys kaip nors atsakys?
– Ar Europos parlamentas ketina ką nors daryti ryšium su tuo, kad sąraše daug jo deputatų, aš nežinau. Aš manau, kad mažų mažiausiai derėtų paklausti, kodėl mes pakliuvome į tą sąrašą – paeiliui, apie kiekvieną, kas ten įrašytas. Kai dėl paties fakto, kad atsirado toks sąrašas, tai man atrodo, kad jis yra dalis „hibridinio karo“, kurį kariauja Rusija prieš Europą. „Hibridinis karas“ – į jį įeina ir informacinis karas. Tai toks pat šaudymas, kai kuriais atvejais jis stipresnis už šaudymą iš raketų „grad“, – sako čekų deputatas Europos parlamente Jaromiras Štetina.
Čekijos URM iš tikrųjų ketina reikalauti, kad Rusija pasiaiškintų dėl sąrašo atsiradimo. Žinybos spaudos sekretorė Michaela Lagronova pabrėžia, kad Maskvos veiksmai neįtelpa į tarptautinės teisės rėmus. „Mes norėtume suprasti, kodėl jame būtent tos pavardės“. Tą patį sako ir kaimyninės Lenkijos URM atstovai. Vienas iš „juodojo sąrašo“ figūruojančių asmenų Pavelas Kovalis, buvęs šalies užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir buvęs Europos parlamento deputatas, yra vienas iš labiausiai gerbiamų lenkų ekspertų tuose klausimuose, kurie liečia Lenkijos ir ES santykius su rytinėmis kaimynėmis. Pasak Kovalio, apie tai, kad jis pateko į Rusijos URM sąrašą, jis sužinojo iš žiniasklaidos, jokių pranešimų ir tuo labiau pagrindimo iš Rusijos nėra gavęs:
„Aš nemanau, kad taip veikdama Rusija paisė kokių nors taisyklių. Esu nustebęs, kad sąraše yra privačių asmenų, kurie nepriiminėja jokių politinių ar ekonominių sprendimų, pavyzdžiui, kaip aš. Iš to išeina, kad mane įrašė į tą sąrašą tik už mano pasisakymus. Na, tada tai paprasta kova su žodžio laisve, su teise kritikuoti politinius veiksmus, ypač tuos, kurie pažeidžia tarptautinę teisę, taiką ir tvarką Europoje. Bet aš ir toliau tuo užsiiminėsiu, užsiiminėsiu Rusijos ir Europos procesais, Rusijos ir Lenkijos santykiais, nes tai įpareigoja buvimas tame sąraše. Negalim pasiduoti, reikia kautis už šitų santykių gerinimą. Negalima leisti įtikinti save, kad Rusija – tai Putinas“.
Europos Sąjungos sankcijos asmenims, prisidėjusiems prie Krymo aneksijos, buvo įvestos 2014 metų kovą. Sąrašas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES ir kurių aktyvai Sąjungos teritorijoje turi būti įšaldyti, ne kartą buvo išplėstas. Neseniai sankcijos buvo pratęstos pusmečiui, iki rugsėjo 15. Į ES sankcijų sąrašą įrašyti daugiau kaip 150 žmonių, įskaitant Rusijos parlamento, vyriausybės ir karinės vadovybės atstovus.
Nuotraukoje: Rusijos prezidentas Vladimiras Putionas.
Informacijos šaltinis – Svoboda.org
2015.06.04; 15:49
