Atsargiai – rusiška provokacija dėl netikrojo „Igorio“


„Šioje istorijoje labai daug kas nesuprantama, bet jau dabar aišku: ji smarkiai pakenks vokiečių televizijos objektyvumui. Maža to, kyla įtarimas, kad ji sumanyta būtent dėl to, kad jai būtų pakenkta“, – rašo Julianas Hansas laikraštyje Süddeutsche Zeitung.

Žurnalistas pasakoja, kad praeitą antradienį vokiečių televizijos kanalas ZDF parodė antrąją dalį dokumentinio filmo „Valdovas Putinas“ („Machtmensch Putin“) apie karą Ukrainoje ir konfrontaciją su Vakarais.

Tikro informacinio karo fone, kad pastiprintų pasisakymus, redaktoriai Michaelis Rencas ir Ditmaras Šumanas parodė filme pagrindinį liudytoją – apie 20 metų jaunuolį, kuris, pasak jo, vyko į Donbasą, kad prisidėtų prie savo kovojančių tėvynainių. ZDF neparodė jo veido, bet pateikė kadrus, kuriuose „Igorį“ galima matyti greta separatistų (rusų kariškių) kontrolės punkto. Vyriškis, prisistatantis Igoriu, nurodo, kad iš viso Ukrainos rytuose yra apie 20–30 tūkstančių separatistų, iš kurių 65 proc. – Rusijos piliečiai.

„Tai vargu ar galima pavadinti sensacija“, – pažymi Hansas: Maskva jau seniai nebeneigia, kad Rusijos piliečiai kaunasi Ukrainos rytuose kaip savanoriai, o ir Putinas patvirtino tai spaudos konferencijoje.

ZDF kanalo filmas tik pateikė dar vieną įrodymą iš daugelio. „Bet dabar tai visiškai nebesvarbu – ypač nuo to momento, kai ore pradėjo sklandyti įtarimas, kad epizodas su Igoriu buvo inscenizuotas“, – rašo Hansas.

Sekmadienį Rusijos valstybinis televizijos kanalas triumfuodamas demaskavo „ZDF klastotę“. Rusijos TV programoje „Igoris“ – iš tikrųjų Jurijus Lobyskinas – sakė, kad jis melavo vokiečių televizijos eteryje ir kad jam buvo žadėta pinigų už frazę, jog Donbase yra Rusijos kareivių.

Kaip sakoma toliau, Lobyskinas sėdėjo apšniaukštame bute ir vartė rankose bloknotą, kuriame buvo surašytas apytikslis jo kalbos dokumentiniame filme scenarijus. Ir, beje, Rusijos TV parodė visus ZDF kadrus – be pikselių, kurie slėpė Igorio veidą. „Rossija“ taip pat parodė kadrus iki ir po filmavimo ZDF.

Kaip rusams pavyko įsigyti pradinę medžiagą, kol kas neaišku, rašo korespondentas. Bet vieno skyriaus – ZDF Info – vadovo Roberto Bachemo nuomone, Rusijos kanalo tvirtinimas, jog Igoris neva tai gavęs įrašo kopiją, nepanašus į teisybę. „Paprastai taip nebūna. Teisiškai medžiaga priklauso tik ZDF, ir jos perdavimas tretiesiems asmenims nenumatytas“, – tvirtina jis. Ir ZDF ginčija tą faktą, kad epizodas repetuotas, o pasisakymai suderinti.

Interviu iš „Igorio“ ėmė žurnalistas Ditmaras Šumanas televizijos kanalo Maskvos studijoje, tęsia autorius. O štai kadrai, kur Igoris stovi prie blokavimo posto, gauti iš kito nepriklausomo žurnalisto – Valerijaus Bobkovo. „Bet pastarojo reputacija tarp jo kolegų maskviečių ne pati geriausia, dalinai dėl to, kad jis neretai siūlydavo „išskirtinę medžiagą“ iš nežinomų šaltinių, įskaitant ir karines bei specialiąsias tarnybas. Kaip tik dėl tos priežasties ZDF Maskvos studija seniai su juo nebendradarbiauja, ir tik Šumanas, pažįstantis jį iš darbo per Čečėnijos karus, pasitiki juo. Tad nejaugi ZDF buvo tyčia įviliotas į spąstus?“ – kelia klausimą Hansas.

Autorius priduria, kad Rusijos televizijos kanalas parodė dar virtinę kadrų, kurių nebuvo pradinėje ZDF medžiagoje, o būtent – kaip Bobkovas repetuoja, ką „Igoris“ turi daryti su kulkosvaidžiu. Visiškai galimas dalykas, kad tai buvo nufilmuota jau vėliau.

Šiaip ar taip, dabar jau bus dar sunkiau rasti rusų pašnekovų, kurie sutiktų kalbėti į ZDF mikrofoną, apibendrina žurnalistas.

Informacijos šaltinis: Süddeutsche Zeitung

Slaptai.lt redakcijos prierašas.

Deja, Rusijos dezinformacijos ekspertai net tokiomis sudėtingomis sąlygomis sugebėjo mesti nepasitikėjimo šešėlį vokiečių televizijai ZDF bei Vladimirą Putiną demaskuojančių filmų kūrėjams. Suprask, "štai tik tokio lygio jūsų tyrimai". Nieko nepadarysi: informaciniai karai – reikalas rimtas. Grumtynėse dėl žmonių simpatijų pasitaiko dar ir ne tokių kuriozų. Rusijai – žymiai paprasčiau. Meluojantiems – visuomet lengviau. Sukelti abejones – itin paprasta. Užtenka vienui vieno mažyčio klaustuko, ir žiūrovai pradės abejoti visais kitais atvejais. O susigrąžinti auditorijos pasitikėjimą – sudėtinga. Reikia daug pastangų.

2015.12.29; 04:20

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *