Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčos klebonas, Anykščių dekanato dekanas monsinjoras Albertas Talačka (1921-1999) buvo vienas ryškiausių šio krašto šviesuolių, mėgęs ir gyvai domėjęsis daile. Monsinjorą domino tiek senieji, neįkainojamą tautos kultūrinį palikimą sudarantys dailės kūriniai, tiek tuometinis dailės vyksmas – ne tik pripažintų menininkų kūryba, bet ir jaunų perspektyvių dailininkų kūrybiniai ieškojimai. Jo rūpesčiu Anykščių šventovė pasipuošė profesionalių Lietuvos dailininkų sukurtais sakralinės dailės kūriniais. Anykščių parapijai atiteko monsinjoro sukaupta dailės kūrinių kolekcija, galinti didžiuotis ne vienu puikiu pasaulinio garso dailininko ar Lietuvos dailės klasiko sukurtu kūriniu.
Menotyrininkė Dalia Tarandaitė
Su šia kolekcija anykštiečiai ir miesto svečiai jau galėjo susipažinti 2000 m. ir 2006 m. Anykščių koplyčioje vykusiose parodose. Atskiri kūriniai rodyti ir Vilniuje, Lietuvos tūkstantmečio programos parodoje “Krikščionybė Lietuvos mene” (1999-2004), publikuoti parodos kataloge. Nuo 2009 m. liepos 23 d. kolekcija eksponuojama Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai).
Neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maročio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija “Marijos įvesdinimas į šventyklą” – darbas, vertas kaboti bet kurio – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio – muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Prie vertingiausių Lietuvoje saugomų Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiarus XVIII a. pab. – XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751-1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772-1829) portretas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šis portretas kabojo Rokiškio dvare greta kitų dvaro savininkų giminės atstovų portretų (Pranciškus Sapiega buvo Aleksandro Pšezdzeckio, vedusio Mariją Tyzenhauzaitę, prosenelis). Visiškai toks pats J.B.Lampio tapytas P.Sapiegos portretas saugomas Luvre Paryžiuje. Čia jis pateko iš Sapiegų rinkinių (skirtingiems rinkiniams skirtos to paties portreto autorinės replikos anuomet buvo įprastas reiškinys).
Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra nedidelis ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu. Sakralumą spinduliuojantis, jautriai ir labai subtiliai nutapytas kūrinėlis primena ankstyvojo italų renesanso meistrų darbus ir siejasi su sakralinės dailės atgimimo bei atsinaujinimo siekusių XIX a. vid. Europos dailininkų (nazarėnų, prerafaelitų, puristų ir kt.) kūriniais. Jų pavyzdžių (ypač tokio aukšto meninio lygio) Lietuvoje beveik neturime.
Ne mažiau įdomus A.Talačkos kolekcijos kūrinys yra krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czschowicz, 1689-1775) “Autoportretas” Pasak žodinės informacijos, šį autoportretą dailininkas nutapė 1775 m. prieš pat mirtį. Yra žinoma, kad prieš pat Antrąjį pasaulinį karą jis buvo Jono Pšezdzeckio rinkinyje Rokiškio dvare. XIX a. viduryje Varšuvos kapucinų bažnyčioje S.Čechavičiui statant antkapį, iš Rokiškio “Autoportretą” pasiskolino vienas iš antkapio įrengimo organizatorių. Tuomet buvo padarytos kelios jo kopijos. Ar monsinjoro kolekcijoje esantis “Autoportretas” ir yra Rokiškio dvare buvęs originalas, ar viena iš XIX a. vid. kopijų, tebėra intriguojantis ateities tyrinėtojų klausimas.
Lietuvos dailės aukso fondui taip pat priskirtinas vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762-1835) sukurtas nežinomo vyro portretas. Tai nedidelio formato kūrinėlis, vaizduojantis portretuojamojo biustą. Jis nutapytas gyvai, temperamentingai, turi dailininko braižui būdingo lyrizmo, svajingumo.Daug panašių J.Rustemo tapytų portretėlių XIX a. – XX a. I pusėje pasklido po Lietuvos dvarus. Ne vienas jų buvo ir aukščiau minėtame Rokiškio dvare..
Monsinjoro kolekcijoje galima pamatyti ir XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876-1966), Kazio Šimonio (1887-1973), Jono Mackevičiaus (1872-1954), Jono Janulio (1888-1973), Česlovo Kontrimo (1902-1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g. 1956), Aistės Ramonaitės (g. 1957), Egidijaus Rudinsko (g. 1962) ir kt. kūrinių. Dominuoja darbai religine tematika (K.Šimonio “Ramybė” ir “Kristus”, J.Janulio “Pasaulio sutvėrimas”, V.Žuko “Nukryžiuotasis”) bei Lietuvos kraštovaizdžiai. Yra ir sudėtingesnių poetinės nuotaikos kompozicijų, nuteikiančių filosofiniams apmąstymams (A.Ramonaitės “Šachmatinė”, E.Rudinsko “Vaisius”).
Be tapybos ir grafikos kūrinių, A.Talačkos kolekcijoje yra keletas profesionalių dailininkų sukurtų ar liaudies meistrų išdrožtų skulptūros darbų (šventųjų skulptūrėlių, bareljefų, krucifiksų). Profesionaliajai bažnytinei dailei atstovauja skulptūros “Šv.Ambraziejus” ir “Šv.Grigalius Didysis”, greičiausiai anksčiau priklausę skulptūrinei Keturių Bažnyčios Tėvų grupei. Iš liaudiškos stilistikos darbų paminėtina vieno geriausių ir originaliausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkos (1907-1985) išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, nuoširdūs ir saviti J.Mockūno darbai (bareljefas “Mišių auka”, krucifiksas).
Vytauto Visocko nuotraukose:
Karlas Maratis. Švč. Mergelės Marijos įvesdinimas į šventyklą
Monsinjoro Alberto Talačkos portretas. Dailininkas Alvydas Latėnas
Johanas Baptistas Lampis. Kunigaikštis Pranciškus Sapiega
Jonas Rustemas. Vyro portretas
2009 metų rugsėjo mėnesio 18 diena
