At­vi­ras laiš­kas Sei­mo na­riui Man­tui Ado­mė­nui

Ne­be­su­lau­ku­si Jū­sų at­sa­ky­mo nė į vie­ną iš ma­no drau­ge su ki­tais rin­kė­jais siųs­tų tri­jų re­gist­ruo­tų laiš­kų, ad­re­suo­tų kon­kre­čiai ir as­me­niš­kai Jums (š. m. lie­pos 2 d., rug­pjū­čio 21 d. ir spa­lio 9 d.) no­riu vie­šai ir at­vi­rai pri­min­ti Jums, kad esa­te mū­sų rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tas Sei­mo na­rys, mes už Jus bal­sa­vo­me, iš­reikš­da­mi pa­si­ti­kė­ji­mą bei pa­gar­bą Jū­sų as­me­niui.

Ta­čiau ne­su­lau­ku­si iš Jū­sų jo­kio laiš­ko su mums itin rū­pi­mais ir ak­tu­a­liais at­sa­ky­mais, tu­riu pi­lie­ti­nę tei­sę pa­reikš­ti, kad Jūs to­kiu el­ge­siu ir veik­los tak­ti­ka ro­do­te abe­jin­gu­mą ir ne­pa­gar­bą sa­vo rin­kė­jams. Jei­gu ne­ger­bia­te rin­kė­jų, tai gerb­ki­te bent sa­ve ir lai­ky­ki­tės vals­ty­bės įsta­ty­mų. Tai­gi, kaip Jū­sų tie­sio­gi­nis rin­kė­jas, rei­ka­lau­ju at­sa­ky­ti į rin­kė­jų ir ma­no pra­šy­mą.

„XXI amžiaus” redakcijos prierašas.

To­kius laiš­kus kaip šis „XXI am­žiaus“ re­dak­ci­jai nė­ra ma­lo­nu vie­šin­ti. Ta­čiau jei rin­kė­jams at­sto­vau­jan­tis Sei­mo na­rys ne­at­si­lie­pia į rin­kė­jų laiš­kus, mes pri­va­lo­me pa­dė­ti mū­sų skai­ty­to­jams, ku­rie pra­šo mū­sų pa­gal­bos. O juk vie­na svar­biau­sių par­la­men­ta­rų pa­rei­gų – at­sto­vau­ti rin­kė­jų in­te­re­sams. Juk be­veik  šim­tas Sei­mo na­rių kas sa­vai­tę penk­ta­die­niais ir pir­ma­die­niais va­žiuo­ja pas rin­kė­jus į rin­ki­mų apy­gar­das ir apy­lin­kes. Bent taip jie aiš­ki­na. Va­žiuo­ja pra­ban­giais sam­dy­tais au­to­mo­bi­liais, ku­rie mo­kes­čių mo­kė­to­jams  kai­nuo­ja so­li­džią su­mą – apie 3000 li­tų kas mė­ne­sį.

Ypač ne­ma­lo­nu, kad Sei­mo na­rys, į ku­rį krei­pia­si jo rin­kė­ja, yra TS – LKD frak­ci­jos na­rys, vie­nas svar­biau­sių val­dan­čios ko­a­li­ci­jos na­rių – ir kai ku­rie skai­ty­to­jai ar po­li­ti­kai ga­li su­pras­ti, kad mes spe­cia­liai už­si­puo­la­me Per­mai­nų ko­a­li­ci­jos at­sto­vą. Bet mes ly­giai taip pat „už­si­pul­tu­me“ ir opo­zi­ci­jos at­sto­vą, jei­gu gau­tu­me pa­na­šų laiš­ką. Be­je, kai per­nai gruo­dį su pa­siū­ly­mu per­tvar­ky­ti mo­kes­čių ta­ri­fus taip, kad ma­žiau ken­tė­tų ne­tur­tin­gie­ji gy­ven­to­jų sluoks­niai ir Lie­tu­vos eko­no­mi­ka bū­tų ma­žiau iš­ba­lan­suo­ta, krei­pė­mės į at­ski­rus Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės na­rius, jo­kio at­sa­ky­mo ar at­si­lie­pi­mo ne­su­lau­kė­me nė iš vie­no Per­mai­nų ko­a­li­ci­jos na­rio (o sa­vo pa­siū­ly­mą siun­tė­me be­veik šim­tui par­la­men­ta­rų). At­si­lie­pė tik vie­nas opo­zi­ci­jos na­rys – už tai esa­me jam dė­kin­gi.

Nuotraukoje: gražiai besišypsantis, solidus, bet savo rinkėjus pamiršęs parlamentaras Mantas Adomėnas.

„XXI amžius“

2009.12.16