Iš karto po sprogimų Maskvos metro, kurie surengti šių metų kovo 29 dieną, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida ėmė tvirtinti, kad tai įvykdė šachidės iš Šiaurės Kaukazo.
Kaip vieną iš “įrodymų” FSB pateikė faktą, kad sprogimai buvo 160 cm . aukštyje – tai toks buvo tariamai “savižudžių” ūgis. Natūraliai kyla klausimas: kam “šachidėms“ reikėjo sprogmenis tvirtinti ant savo kaklų? ( Paprastai šachidai sprogmenis tvirtina prie kūno, juosmens lygyje – vert. past. ). Ir tik po interneto komentatorių abejonių ši FSB teikiama informacija staiga “dingo“.
Vėliau pasirodė informacijos, jog vagonuose, kuriuose sprogo bombos, rastos “mirtininkių” kūnų dalys. Tiksliau – pačių kūnų niekas nerado. Rado tik “mirtininkių” galvas.
Įdomu tai, kad į šias detales niekas neatkreipė dėmesio. Tačiau po emiro Doku Umarovo pareiškimo, kuriame jis tik paaiškino sprogimų priežastis, drąsiai galima teigti, kad “šachidžių versija“ yra ne vienintelė.
Klausimai iškilo po to, kai vienos iš “šachidžių“ tėvas atpažino savo dukros kūną, tiksliau – tik galvą. Paaiškėjo, kad viena iš “mirtininkių“ buvo Balachani kaimo, esančio Dagestane, mokytoja Marjam Šaripova, kuri, pasak jos artimųjų, dingo be žinios kovo 28 dieną.
FSB tvirtina, kad “mirtininkės“ į Maskvą atvyko iš Kizliaro miesto reisiniu autobusu, kurio maršruto trukmė – 36 valandos. Taigi akivaizdu, kad Marjam Šaripova autobusu atvykti į Maskvą fiziškai niekaip negalėjo.
Šios “mirtininkės“ tėvas žurnalistams papasakojo, kad jo dukra 2005 metais su pagyrimu baigė Dagestano pedagoginį universitetą, turėjo du aukštuosius išsilavinimus – psichologės ir matematikės. Po studijų grįžo į savo gimtąjį kaimą, kur dirbo informatikos mokytoja ir gyveno su tėvais.
Marjam Šaripova buvo keleto mokslinių darbų autorė ir, sprendžiant iš jos gyvenimo būdo, šachide tapti nė kiek nesvajojo.
Taip pat neaišku, kaip Maskvos metro atsirado ir Dagestano modžahedų vado našlės Džanet Abdurachmanovos galva. Dar kartą reikia pabrėžti, kad Doku Umarovo pareiškime nekalbama apie šachidų įvykdytą akciją.
Vieša paslaptis, kad, žinant apie klestinčią korupciją Rusijos VRM, į Maskvos metro galima įsinešti bet kokią bombą. Tad nesuprantama, kam tokiai akcijai prireikė šachidų. Paprasčiau būtų buvę vagonuose palikti sprogstamuosius įtaisus ir pasišalinti. Be to, jokių oficialių pareiškimų apie šiuos sprogimus modžahedų vadovybė nėra padariusi. Todėl šiuos sprogimus derėtų vertinti ir kaip savižudiškas akcijas, ir kaip klasikinę diversinę operaciją.
“Šachidžių” versiją plėtoja tik FSB ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Todėl negalima atmesti versijos, kad FSB karininkai sprogimų išvakarėse pagrobė tas moteris, jas nužudė, o paskui jų galvos … staiga atsidūrė sprogimų epicentruose. Tarsi neginčijami įrodymai, kad niekam nekiltų klausimai, ar laisvai po Maskvos metro gali važinėti diversantai su lagaminuose paslėptomis bombomis. O kalbant apie tikrus šachidus, minioje jų atskirti ar po jų įvykdytų akcijų susekti jų pėdsakus tikrai neįmanoma.
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2010/04/05/71582.shtml
Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška.
Vertėjo Vadimo Juškos komentaras.
Įvykus šiems sprogimams, mano pirma reakcija buvo tokia: tai – vis dėl to Šiaurės Kaukazo kovotojų keršto akcija. Tačiau pradėjus į šią temą žiūrėti nuosekliau, atmetus visas emocijas, iškilo daug naujų klausimų ir versijų. Pasikonsultavus su kariškiais – išminuotojais, paaiškėjo, kad detonavus 2 kg trotilo iš žmogaus kūno nebelieka nieko. Tačiau internete publikuotuose nuotraukose aiškiai matyti gerai išsilaikiusios “mirtininkių” galvos, tačiau moterų kūnų Rusijos spauda taip iki šiol ir nerado ir labai abejotina, ar kada nors ras. Tad visai tikėtina versija, kad šios moterys buvo pagrobtos ir nužudytos, o jų kūnų dalys buvo paliktos sprogimų vietoje kaip “įrodymai”.
2010.04.07
