Pasitaikė gera, nesavanaudiška geranoriškos kaimynės Norvegijos ir ES pagalba atstatyti Kauno pilį. Geradariai aukodami tuos 2,2 milijonus eurų neiškėlė jokių sąlygų pirkti iš jų metalą ir keramikines plyteles tos naujamadiškos „etažerės“ gamybai. Tad galima ramia sąžine iš jų tuos pinigus priimti ir atstatyti Kauno pilį pagal archeologų duomenis. Jeigu archeologams trūktų duomenų, galima būtų jų „pasiskolinti“ iš tų laikų pilių statybos praktikos. Jokių naujoviškų išmislų istoriniam paminklui terlioti nedora imtis.
Turim čia pat Kaune Palemono plytinę. Tereikėtų tų iš lietuviško molio darytų plytų gamybos technologiją pagerinti iki viduramžių standartų… Pamatams ir vietomis sienų dekoravimui galima surasti, kaip ir anais laikais plačiose Kauno apylinkėse, Nemuno, Neries upių pakrantėse, – akmenų. Ne visus gi protėviai pajėgė išrinkti. Su dabartine technika nebūtų problemų tuos akmenis iš upių ir jų pakrančių paimti, atvežti ir vieton sudėti… Mažesnius akmenis, manau, galėtų kauniškiai, pakauniškiai, Kauno apskrities gyventojai savo transportu prie atstatomos pilies atvežti. O dar kurgi tos Jaunimo patriotinės organizacijos… Jos taip žiloje senovėje pilis ir statė bei atstatinėjo. Taip renkant iš laukų akmenis buvo pastatyti Laisvės paminklai 1918 – 1928 metais už iškovotą Lietuvos Laisvę gyviems ir žuvusiems savanoriams atminti. Knygnešiui Jurgiui Bieliniui ir Jo žmonai Onai, palaidotiems Suostų Bažnyčios šventoriuje, akmenis plačiai rinko ateitininkai, skautai. Ir aš pats rinkau ir vežiau akmenis įrengiamam „Žalgirio“ parkui. Važiuosit kada į Klaipėdą, tuoj už Babtų, dešinėje, pamatysit medinių skulptūrų, ąžuolų, liepų gojelius, iš akmenų sukrautą aukurą… Užsukite, pasikalbėkite su protėvių, priešus įveikusius didžiuliame mūšyje, dvasiomis.
Taip būtų atliktas didelis lauko sąlygomis, suaugusiųjų ir jaunimo patriotinis auklėjimas… Šiuo bedarbystės kryzės metu darbininkai turėtų darbo gaminant plytas, inžinieriai tobulinant jų technologiją, statant pilį. Tai ypač palengvintų darbininkų būvį, gyvenimo sąlygas. Rinkitės – nušausite du zuikius. Nejaugi miesto Taryboje ir jos aplinkoje nėra tikrų Stepono Kairio socialdemokratų, kurie šią progą stengtųsi išnaudotį bedarbystei palengvintį. Nejaugi nėra ne tik istorinio paveldo specialistų, bet ir jo esmės, būtinybės jaučiančių žmonių.
Šia proga Jums primenu, kad anais caro laikais, kai buvo niekinama lietuvybė ir jos paveldas, 1912 m. S. Kairio ir jo draugų įnyciatyva buvo apsaugota Gedimino pilis ir kalnas nuo jo išdarkymo. Mat ant jo ano meto cariniai mikaičiai su mikšiais buvo suprojektavę pastatyti vandens rezervuarus. Nemanykite, kad Jūs ten, valdžioje, dviem – trim galvom protingesni už mus. Jei taip būtų. Lietuva neskurstų.
Tokia „etažerė“ su keraminiais plytelių pakabučiais visai nesiderina su žilos senovės pilies siluetu. Tai yra trumpaamžis statinys. Pakabučiai greitai taps snaiperių taikiniais, legiruoto plieno konstrukcijos metalo vagių grobiu. Ar Jūs nematote, kaip niokojamos autobusų stotelės. Niokojamos sodybos, plėšiamos pastotės, kapai. Bejėgiškai stebint Kauno miesto Savivaldybei buvo sunaikintos Šančių kareivinės.
Jei statyti, tai statyti. Kauno architektai, užsakovai, nejaugi Jūs tik paprasčausi amatininkai, be polėkio, kad ėmėtės projektuoti tokį niekalą, sutikote su tokiu užsakovo reikalavimu. Nejuokinkite žmonių. Jau užtektinai prijuokinate su Panemunės tilto, prietilčio, kelio statyba, kad būtų galima solidžiau ir daugiau išplauti mūsų neturtingos valstybės pinigų. Projektavimui ir statymui pasikvietėte vokiečių firmą “Genezę“. Prajuokinote pasikviesdami tam reikalui projektuoti ir statyti Nemuno saloje kultūros ir sporto kompleksą – prancūzus… O juk tam didelius pinigus Kauno savivaldybė išleido.
Vilniaus architektai ir užsakovai prajuokino su santechnikos vamzdžiu, pastatytu Neries upės pakrantėje. Gediminas Kirkilas papiktino žmones, žydams apmokėdamas milijonines sumas už pasivažinėjimą tariamųjų žydų kapininių teritorijoje. Ar nekelia teisėto pasipiktinimo Jonas Mekas su savo projektu statyti “miunchauzeno“ muziejų… Kiek nesąmonių padaryta su Mažeikių nafta. Ji Kiesams kainavo gyvybę.
Lietuvis Stanislovas Kerbedis daugiau negu 200 metų atgal projektavo ir statė tiltus per plačiausias upes, ne tik Sankt Peterburge, Rusijoje, bet ir Europoje. Tą patį darė Vytautas Jankauskas prieš du šimtmečius. Petras Vileišis dar prieš šimtmetį su Steponu Kairiu projektavo ir statė per plačiausias upes tiltus… Steponas Kairys neturtingai, nustekentai Lietuvai, Kaunui atliko žygdarbį. Užsienio bendrovės užsiprašė didžiulių pinigų už Laikinajai Sostinei suprojektuotus ir pastatytus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Tokių pinigų 1921 metais Lietuva dar neturėjo. S. Kairys padrąsintas vieno pirmųjų Kauno miesto Burmistro Jono Vileišio, tą darbą atliko per pusę pigiau, negu reikalavo užsienio firmos. Be to, iš dabininkų tarpo išugdė nevieną profesorių, inžinierių, techniką, aukštos kategorijos darbininką… Jis matė ir dirbo Lietuvos šviesiai ateičiai.
Iš ko Jūs imate pavyzdį? Iš tų, kurie niokoja Lietuvą? Pabudome, o kaip keliamės ir ką keliate?
Važiuojant iš Vilniaus autobusu kairiuoju Neries krantu, kairėje kelio pusėje suskubau pamatyti aukštai prie stulpo pritvirtintus, matyt, iš metalo pagamintus vyro ir moters siluetus. Net krūptelėjau. Ten, kur turėtų būti krūtinė, širdis, buvo tuštuma. Atrodo, atspėjau architekto mintį – bedvasio, bejausmio žmogaus būvį.
2010.04.24.
