Blogis gimdo blogį. Neišaiškintas ir nenubaustas nusikaltimas veda prie kito nusikaltimo ir prie kitų aukų. 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kaip Molotovo – Ribentropo pakto pasekmė, į Lenkijos teritoriją, į kurią jau buvo įsiveržę fašistai, įžengė Raudonoji armija. Lenkai naiviai tikėjosi, kad SSSR skuba jiems į pagalbą atremiant fašistinę invaziją. Bet kada pasirodė, jog tai netiesa, Lenkijos kariuomenė SSSR pajėgoms vis viena nesipriešino. Į SSSR nelaisvę pateko dešimtys tūkstančių lenkų karininkų ir policininkų, kuriuos savo žinion tuoj pat perėmė NKVD.
Tai buvo pirmas nusikaltimas – taip buvo sulaužyta Lenkijos – SSSR nepuolimo sutartis. O kaip pirmojo nusikaltimo pasekmė buvo antras nusikaltimas – Katynė. Šiam nusikaltimui davė pradžią L. Berijos raštelis J. Stalinui, datuojamas 1940 metų kovo 5 dieną. Šiame raštelyje siūloma :
Siūlau :
1. Bylas, visų 14700 karo belaisvių stovyklose esančių Lenkijos kariškių, policininkų , dvarininkų ir pareigūnų.
2. O taip pat bylas Vakarų Ukrainoje ir Baltarusijoje areštuotų 11 000 asmenų, esančių kalėjimuose , buvusių šnipų ir kitų diversinių grupių narių, karininkų, policininkų ir perbėgėlių.
– peržiūrėti ypatinga tvarka, taikant jiems aukščiausia bausmę – sušaudymą.
( kursyvas yra ir raštelio originale ).
Šį dokumentą pasirašė ir jam pritarė: J. Stalinas, K. Vorošilovas, V. Molotovas, A. Mikojanas. Laukeliuose, smulkesniais parašais (turbūt šiek tiek vėliau) parašyta: draugas Kalininas – “už“, draugas Kaganovičius – “už“. Būtent taip paprastai ir buvo priimtas šis KPSS CK politinio biuro sprendimas, datuojamas 1940 metų kovo mėnesio 5 dieną. Šiuo sprendimu ir sušaudyti 22 000 lenkų, kurie buvo laikomi karo belaisvių stovyklose ir kalėjimuose.
2010 metų kovo 2 dienos draugijos “Memorial“ kreipėsi į RF prezidentą Dmitrijų Medvedevą:
“Katynė, kurioje buvo tiksliai nustatyta lenkų tautybės žmonių sušaudymo vieta, tapo šio nusikaltimo simboliu. Katynės nusikaltimas – tai ne tik 22 000 žmonių žūtis, tai ir pusė amžiaus trukusių melagysčių ir faktų falsifikavimo simbolis, kai SSSR visokiausias būdais manipuliavo istorija, ir ją slėpė, bandydamas visą pasaulį įtikinti, kad tai hitlerininkų darbas“.
Per patį Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpio “atšilimą“ 1959 metais kovo 3 dieną pasaulį išvysta toks dokumentas: SSSR KGB pirmininko A. Šelepino raštelis draugui N.S Chruščiovui.
“Pagal NKVD “troikos” sprendimą Katynėje buvo iš viso sušaudyta 21857 žmonės.
Visa operacija , kurios metu buvo likviduoti aukščiau išvardinti žmonės, buvo atlikta, remiantis 1940 metų kovo 5 dienos KPSS CK politinio biuro nutarimu. Kokia nors nenumatyta aplinkybė ar atsitiktinumas gali rekonspiruoti šį faktą, kas gali labai pakenti mūsų valstybei. Tuo labiau, kad sušaudytų asmenų Katynėje atžvilgiu, jau yra sukurta oficiali versija , kuri turi ir oficialų patvirtinimą. 1944 metais šią bylą tyrė specialiai tam sukurta komisija, kuri vadinosi “Specialiąja Komisija, tirti vokiečių – fašistų sušaudytiems Katynės miške lenkų karininkams nustatyti ir ištirti”. ( Taip vadinama “Burdenkos komisija” . Darydamas išvadas siūlau sunaikinti visas šios 1940 metų operacijos bylas“.
KPSS CK prezidiumas pritarė šiam KGB siūlymui, ir įvyko dar vienas nusikaltimas, kurio aukomis tapo jau sušaudytų asmenų giminės. Jie nori realibituoti savo artimuosius, o visos bylos – jau sunaikintos.
Paskutinis SSSR prezidentas Michailas Gorbačiovas 1990 metais perdavė V. Jeruzelskiui vardinį visų sušaudyti pasmerktų Lenkijos piliečių sąrašą, Rusijos prokuratūra pradėjo tirti baudžiamąją bylą Nr. 159 ( “Katynės byla“ ). 1992 metais Borisas Jelcinas paviešino dokumentus, kurie įrodė SSSR melą. Atrodė, kad ši tragedija išaiškinta.
Iš “Memorial“ laiško RF prezidentui Dmitrijui Medvedevui.
“…Tačiau 2004 metais baudžiamoji byla NR 159 ( “Katynės byla“ ) buvo nutraukta, o visi joje esantys dokumentai ir įrodymai įslaptinti. Įslaptintas netgi bylos nutraukimo nutarimas.
Įslaptindama šią byla, Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra pažeidė “Valstybės paslapties” įstatymą. Iki šios dienos Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra nevykdo “Įstatymo dėl politinių represijų aukų realibitacijos”, atkakliai tvirtindama, kad politinis motyvas ir sušaudymo faktas kiekvienam nukentėjusiam negali būti nustatytas.
Dengdamasi grifu “slaptai“ Rusijos Federacijos Vyriausioji karinė prokuratūra atsisakė įvardinti netgi tuos kaltus asmenis, kuriuos jau buvo nustačius pagal RF 193 – 17 BK straipsnį ( “Tarnybinių pareigų viršijimas, turėjęs itin sunkių padarinių, privedęs prie ypač sunkių padarinių” ). Tik pareiškusi, kad tai buvo “atskiri asmenys iš SSSR NKVD vadovybės“.
Tokiu būdu Stalinas ir kiti CK nariai nebuvo apkaltinti dėl šio nuskaltimo, nežiūrint į tai, kad šis nusikaltimas dar 1990 balandžio 13 dieną TASS‘o buvo įvardintas kaip “vienas sunkiausių stalinizmo nusikaltimų“. O pats šis nusikaltimas, kuris savo sunkumu prilygsta valstybiniam terorizmui, dabar viso kvalifikuojamas “kaip tarnybinių pareigų viršijimas“ .
Šio nusikaltimo slėpimas yra didelė dėmė dabartinei Rusijai, ir visu sunkumu gula ant jos pečių”.
Šiandien, po įvykusios tragedijos, vardan žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir visos žuvusios delegacijos atminties ( jie skrido į Katynę ne tik paminėti žuviusiųjų, bet ir apdovanoti tiesos apie šią tragediją skelbėjus) būtina:
– išslaptinti visus įslaptintus 159 ( Katynės bylos ) tomus, ir perduoti juos Lenkijos pusei.
– Iškelti naują baudžiamą bylą dėl šio nusikaltimo ir įvardinti visus kaltus asmenis.
– realibituoti visus 1940 metais sušaudytus į nelaisvę paimtus Lenkijos kariškius ir pareigūnus.
Kad kaimyninės tautos ir valstybės netaptų priešais, vien atsiprašymų, nors ir nuoširdžių, nebeužteks. Pirmykštis Katynės blogis pagimdė šių dienų blogį. Būtina nutraukti šitą blogio ir nelaimių grandinę. Dėl to mažų mažiausiai būtina nors įvardinti, nuteisti bei pasmerkti visus kaltus asmenis. Tame tarpe ir tuos, kurie kalti “tik” melavę apie tai.
Komentarai
Arsenijus Roginskis, tarptautinės organizacijos “Memorial“ valdybos pirmininkas:
“Tai didžiulė tragedija, kuri mūsų tautai turės pasekmių. Šiuo metu aš esu Katynėje, kur vyksta pamaldos už žuvusių 1940 m. ir šiandien sielas. Bijau, kad mes nesugebėsime įtikinti lenkų tautos sąmonės, kad čia įvyko tik nelaimingas atsitikimas dėl lakūnų klaidos. Lenkija nebetikės niekuo, ir vėl ieškos kažko tai užslėpto ar “įslaptinto“. Labai bijau, kad šiandieninė ( lėktuvo katastrofos dienos ) tragedija tik dar labiau padidins prarają tarp mūsų tautų ir valstybių .
Šiandiena buvo suplanuoti įvairūs atminimo renginiai, o po jų Lenkijos prezidentas planavo susitikti su Smolensko lenkų bendrija.”
Janas Račinskis, tarptautinės organizacijos “Memorial“ valdybos narys:
– aš dabar įvykių centre, Katynėje. Vyksta pamaldos, jaučiamas didžiulis nusivylimas. Niekas nebesulaiko ašarų. Lenkijos pasiuntinys oficialiai pranešė, kad žuvo visi delegacijos nariai.
Kokie dabar bus santykiai tarp mūsų tautų, labai sunku pasakyti. Mes daug metų tiesiame kelią dialogui. Nejaugi vėl viską reikės pradėti nuo pradžių? Nejaugi lenkų tauta į mus vėl žiūrės kaip į priešus?
http://novayagazeta.ru/data/2010/038/04.html
Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška.
2010.05.01
