Rugpjūčio 1 dieną Kaukazo Emyrato faktinis vadovas Doku Umarovas pareiškė apie savo atsistatydinimą iš pareigų ir perėmėju paskelbė čečėną Aslanbeką Vadalovą.
Pagrindine priežastimi oficialiai buvo paskelbta bloga Doku Umarovo sveikatos būklė, nes jį dar 2009 metais labai stipriai apnuodijo FSB agentai, ir greičiausia jis dar buvo sunkiai sužeistas 2010 metų balandyje. Pareigų perėmimo ceremonijoje dalyvavo ir trečias asmuo, kurį Rusijos žiniasklaida pristatė kaip Jordanijos pilietį Chaledą Musufą Muchamedą all Chalitatą, slapyvardžiu Muchanadas.
Pats Muchanadas kariauja Čečėnijoje nuo 1996 metų. 2006-aisiais metais žuvus Abu – Hafsui, jis tapo arabų modžachedų vadu, o 2007 – karo emiro Magaso (dabar paimto į nelaisvę) pavaduotuoju. Faktiškai Muchanadas yra oficialus “All – Kajedos” atstovas Čečėnijoje, jis valdo visus ryšius ir finansavimą einantį iš užsienio. Tad labai keista, kodėl Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos, sugebančios įžvelgti “All – Kajedą” kiekviename šešėlyje, o jos pėdsakus – netgi Gruzijoje, praktiškai niekada neminėjo šio modžahedo vardo.
Praėjus keletui dienų Doku Umarovas anuliavo savo sprendimą atsistatydinti, pavadinęs jį sufabrikuotu, ir pareikė toliau einąs savo pareigas. Visa tai liudija apie pilną vadovavimo, komunikacijų ir ryšių griūtį Kaukazo Emyrate.
Reikia pastebėti, kad panašius pareiškimus Doku Umarovas daro ne pirmą kartą. Lygiai tas pats buvo iš karto po sprogimų Maskvos metro. Tada vaizdo įraše Doku Umarovas nuo jų atsiribojo. Vienok po kelių dienų jis paskelbė kitą vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad senesnis vaizdo įrašas yra klastotė, o sprogimus įvykdė čečėnų šachidai, keršydami už taikių gyventojų, rinkusių gervuoges ir nužudytų Rusijos federalinių pajėgų, nužudymą. Nors abiejuose vaizdo įrašuose matome tą patį Umarovą, tačiau jo veiksmai dvelkia orveliška šizofrenija.
Galima tik daryti prielaidas, kodėl Umarovas tada pakeitė savo nuomonę. Tik noriu priminti, kad prieš du mėnesius iki sprogimų Umarovas Dagestano modžachedų vadu paskyrė Gimry kaimo gyventoją Ibrachimą Gadžidedajevą, o tiesioginis sprogimų organizatorius buvo Gubdeno kaimo, esančio tame pačiame Dagestane, gyventojas Magomedali Vagabovas, kurio viena iš žmonų, gauta kaip palikimas iš arabo gydytojo Muchamedo, ir susisprogdino Maskvos metro. Galbūt kokie nors nesutarimai tarp Dagestano Džamaatų vadų ir suklaidino Umarovą, palikdami jį nežinioje, ir todėl jis paskubėjo nuo jų atsiriboti. Galimai Vagabovas pasipiktino, ir Umarovas, norėdamas parodyti, jog pilnai kontroliuoja savo pavaldinius, buvo priverstas daryti vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus.
Bet kokiu atveju šie du pareiškimai rodo tai, kad Umarovas nebeturi tiesioginio ir patikimo ryšio su savo pavaldiniais.
Dabar ši istorija pasikartojo. Visų pirma pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Umarovas perduoda savo įgaliojimus ir atsistatydina bei prašo emyrų pritarti jo sprendimui. Sprendžiant iš visko, emyrai buvo prieš. Ir ką kalba po keleto dienų Umarovas? Jis kalba ne tai, kad persigalvojo, bet pradeda kalbėti apie eilines “klastotes”.
Išvados :
Kaukazo Emyrato vadovą turi skirti Šura. Naujo vadovo skyrimas pagal Šariato įstatymus turi vykti esant dviems liudytojams, tad apie jokį Vadalovo legitimumą negali būti nė kalbos. Tai netiesiogiai patvirtina Kadyrovo žodžius, kad Doku Umarovas yra įspeistas į kampą ir visiškai nekontroliuoja savo pavaldinių. Šura dėl esančios pavojingos situacijos susirinkti negali.
Modžachedams sunku ne tik kad sušaukti savo centrinį politinį organą – Šurą, bet jie jau nepajėgūs saugiai tarp savęs komunikuoti. Komunikacijos problema labai paaštrėjo Rusijos federalams į nelaisvę paėmus Magasą – antrą žmogų modžachedų hierarchijoje. Ryšio tarp centro ir pavaldinių problemos tokios didelės, kad Umarovas savo pareiškimus talpina tiesiog youtube, tikėdamasis, kad jo pavaldiniai tai pamatys ir pradės daryti atsakomuosius žingsnius.
Pasipriešinimo judėjimo viduje gausu problemų. Tai rodo Vadalovo asmenybė. Jis tipinis separatistas, visą gyvenimą kariavęs tik už Čečėniją. Viso Kaukazo išlaisvinimas nuo “kitatikių“ jam ne itin ir rūpi. Bandymas jį paskirti pasipriešinimo vadu buvo sąlygotas jo artimais ryšiais su Muchanadu. Būtent jie organizuodavo antpuolius prieš Čečėnijos VRM blokpostus, kada buvo be gailesčio žudomi čečėnai milicininkai.
Dėl kažkokios nežinomos priežasties Umarovas ir Muchandas perėjo būtent į čečėnų, norinčių išvaduoti tik Čečėniją, o ne visą Kaukazą, pusę. Tas sukėlė didelį nepasiteikimą kitų Kaukazo emyrų tarpe, ir jų spaudžiamas Umarovas gavo atšaukti savo sprendimus. Taip gimė ideologinis konfliktas tarp čečėnų ir kitų regiono emyrų.
Istorija turi daug pavyzdžių, kai pavaldiniai nuverčia savo vadą. Tačiau pavyzdžių, kai pavaldiniai ATSISAKO pritarti savo vado atsistatydinimui, – labai nedaug. Toks precedentas gali būti tik tada, kai judėjimo vadovas neturi realios valdžios. Reikia pripažinti, kad Doku Umarovas – nieko neišsiskirianti asmenybė, iškilusi tik todėl, kad žuvo kiti, žymiai drąsesni ir stipresni vadovai – Basajevas, Galejevas, Maschadovas. Kalbant vaizdžiai, Umarovas toks pat Kaukazo pasipriešinimo vadovas kaip ir D. Medvedevas – Rusijos prezidentas. Tokia Umarovo padėtis labai paranki emyrams, ir jie nenori nieko keisti.
Vaizdo įraše ir Umarovas, ir Vadalovas atrodo labai ligoti ir išsekę. Tai tik patvirtina gandus apie jų sunkią būklę.
Du vienas kitam prieštaraujantys pareiškimai primena cirką. Kitam politikui tai nepatartina, tačiau – leidžiama. Bet jokiu būdu ne totalitarinėje ideologinėje sistemoje. Jeigu tvirtinama, kad, pavyzdžiui, yra kariaujama su Okeanija, vadinasi, iš tiesų yra kariaujama, o tai neigiantys yra liaudies priešai. Šiandiena Umarovas persigalvojo atsistatydinti, o tai reiškia, kad jeigu kas nors tam prieštarauja, yra liaudies priešas.
Tokie atvejai džichadistams – ne naujiena. 1999 metų rugsėjo 2 dieną Hatabas viešai pareiškė, kad jis “sprogdins visą Rusiją”. Po sprogimų Buinakske ir Maskvoje jis pakartojo savo grasinimus ir prisėmė visą atsakomybę už juos. Tačiau po 1999 metų rugsėjo 14 dienos sprogimų Hatabas pareiškė, kad sprogimus įvykdė FSB.
Kaip visa tai atsilieps karo Kaukazo eigai? Teisingas atsakymas – niekaip. Modžachedai jau senai veikia savarankiškai nuo centro komandų, ir faktiškai nebėra pavaldūs Uamarovui, netgi nesiteikia jo informuoti apie įvykdytas karines operacijas. Kaukazo Emyratas pamažu virsta fikciją, kurios funkcija – modžachedų prievartos įteisinimas. Banditui, grobiančiam verslininko vaiką ir už jį prašančio išpirkos, labai svarbu save jausti ne kriminaliniu nusikaltėliu, o virtualios, šariato įstatymais valdomos, valstybės Kariu. Ir jokie Umarovo veiksmai ir pareiškimai situacijos nebepakeis.
Nuotraukoje: Rusijos politikos apžvalgininkė Julija Latynina.
http://www.ej.ru/?a=note&id=10326
Iš rusų kalbos vertė Vadimas Juška.
2010.08.21
