Štai buvo išplatintas pranešimas “SIC Gallup Media/TNS: Aludariai produktų komunikacijai renkasi užsakomuosius straipsnius”, kurio esmė labai aiški – aludariams patrauklūs užsakomieji straipsniai, populiariai vadinami “zakazucha”.
Pasak pranešimo, didžiąją dalį alų gaminančių ir juo prekiaujančių įmonių produkcijos komunikacijos spausdintose žiniasklaidos priemonėse, t. y. apie 30 proc., sudaro užsakomieji straipsniai. Teigiama, kad visa alaus produktų reklama, įskaitant ir užsakomuosius straipsnius, sudaro 93,3 proc. visos aludarių komunikacijos ir tik 6,53 proc. tenka įprastiems žurnalistiniams straipsniams.
Tokie rezultatai, pasak pranešimo, gauti tyrimų kompanijai „SIC Gallup Media/TNS LT“ atlikus specialų tyrimą. Tyrimo metu buvo nuolat stebimi ir analizuojami šių metų antrojo ketvirčio komunikacijos bei reklamos monitoringo duomenys iš 40 skirtingų pavadinimų leidinių.
Man šiuo atveju įdomus dar keli klausimai:
1. Kas ir kodėl užsakė tyrimą apie aludrius ir kodėl nėra tyrime kalbos apie stipriojo alkoholio pramonės komunikaciją?
2. Kokia yra aludarių pozicija šiuo klausimu ir kodėl jie vis dar naudoja “zakazucha” vadinamą komunikacijos priemonę?
3. Ką mano vartotojų teises ginančios organizacijos apie tokios komunikacijos buvimą viešoje erdvėje?
20100816_TNS_Aludariu komunikacija
Kadangi viešoje erdvėje kol kas neradau atsakymų nė į vieną mano iškeltų klausimų, pamaniau, jog verta papildyti tekstą štai šiomis Lietuvos aludarių garbės kodekso nuostatomis:
“Komercinė komunikacija – reklama bei kita rinkodaros komunikacija, skirta vartotojams ir skleidžiama per žiniasklaidą, lauko reklamą, etiketes, pakuotes, internetą įskaitant pardavimo skatinimo akcijas prekybos vietoje bei renginių rėmimą.
Komercine komunikacija nelaikoma: nereklaminė informacija bei veiksmai, pranešimai spaudai, valdžios institucijoms ar visuomenei, edukacinio pobūdžio žinios apie saikingo/atsakingo alaus vartojimo reikšmę ir panašiai”.
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2010.08.22
