Šių metų spalį Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino buvusį Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Arenijų Baltrušaitį kaltu dėl savo, kaip prokuroro, pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo.
Tik 13 tūkstančių litų baudos buvęs prokuroras gavo už tai, kad laiku nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų net 81 ikiteisminio tyrimo byloje, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, vilkino ikiteisminius tyrimus, pasirašė septyniose statistinėse kortelėse, kuriose nurodė melagingus duomenis.
Nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas įvertinant tai, kad A. Baltrušaitis iš tarnybos prokuratūroje buvo atleistas: bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant piniginę baudą.
APIE ATPILDĄ UŽ NUSIKALTIMUS
Sakoma, kad teisingumą šalyje vykdo teismai. Jiems geriau matyti, į ką atsižvelgti skiriant vienokią ar kitokią bausmę. Bet knieti paklausti: ar kelis milijonus iš valstybės pavogusiam tarnautojui irgi bus paskirta „lengvinančioji“ bausmė, jeigu jį dėl to atleis iš tarnybos?
Imkime kitą pavyzdį. Kad ir kokias gynybos versijas kūrė buvęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių eismo priežiūros būrio patrulis Robertas Strolia, už avariją, kurios metu žuvo du žmonės, Kupiškio rajono apylinkės teismas jam atseikėjo trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje. Be to, iš nuteistojo atimta teisė trejus metus vairuoti transporto priemones ir skirta 5850 Lt bauda.
Priminsime, kad buvęs kelių patrulis nuteistas už tai, jog 2009 metų lapkričio 18-osios vakare Kupiškio rajone partrenkė dviračiu važiavusius du to paties kaimo gyventojus, nesuteikė jiems būtinosios pagalbos ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
Atrodo, kad teisybė triumfavo: kalbos apie pareigūnų nebaudžiamumą neturi pagrindo – kaltininkas sulaukė atpildo. Tik ar tikrai sulaukė? Nepamirškime, kad dabartinė teisinė sistema leidžia apskųsti pirmosios instancijos teismų nuosprendį, pateikti apeliacinį skundą. Ar neatsitiks taip, kad aukštesnės instancijos teismai įžvelgs tam tikrų lengvinančių aplinkybių? O gal atsiras liudininkų, „mačiusių“, kaip buvusio pareigūno automobilį vairavo dabar jau miręs pakeleivis, kuriuo vardu ir bandė prisidengti teisiamasis?
Pagaliau galima kreiptis į Strasbūro tarptautinį teismą. Jis yra priėmęs 50 sprendimų prieš Lietuvą, kuriuose nustatytas bent vienas prieš 60 metų priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas. Šiuo metu Strasbūro teisme nagrinėjimo laukia 362 pareiškimai prieš Lietuvą. Ar 363-iasis pareiškimas nebus šio pareigūno skundas?
Į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su teisine sistema, atsakyti gana sunku, netgi problemiška, kadangi apeliaciniai procesai trunka tikrai ne vieną du mėnesius. Įvertindami dabartinę teisinę sistemą ir jau pripratinti prie ilgų ir beveik nesibaigiančių teismų maratonų, šio ir kitų įvykių eigą galime tik numanyti.
TEISINĖS SISTEMOS REFORMA IR ŽMOGUS
Dar 1993 m. Seimo nutarimu patvirtinti Teisinės sistemos reformos metmenys ir antroji (1998 m.) jų redakcija numatė dviem etapais šalies teisinę sistemą priartinti prie žmonių. Deja, antrasis šios teisinės sistemos reformos etapas atskleidė ne tiek sistemos privalumų, kiek probleminių aspektų, reformos trūkumų.
Paradoksalu, bet ypač po rezonansinių įvykių, tarp jų – ir po pedofilijos skandalo Kaune, policijos pareigūno Roberto Strolios žongliravimo savo parodymais per parengtinį tyrimą ir teisme – šalies teisinė sistema privalo įrodinėti, kad yra pasirengusi ir gali vykdyti teisingumą, padėti žmogui. Ar iš tikrųjų ji pajėgi pagelbėti žmogui?
Teisinė sistema arba teisinė kalba – kaip ginčų, konfliktinių situacijų sprendimo instrumentas – dažniausiai pasitelkiama, kai ginčo arba konflikto pusėms nesiseka susikalbėti paprasta žmonių kalba. Kiek šis instrumentas pajėgus išspręsti problemas ar konfliktus – tai šiuo metu itin aktualu. Deja, neretai peršasi mintis, kad teisinė kalba ne tokia tobula, kaip norėtųsi, ir dėl to jos nesupranta dauguma piliečių.
Teisės specialistai tvirtina, kad Kauno pedofilijos skandalas ir su juo susiję įvykiai ne tik parodė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir prokurorai deramai neatliko savo pareigų (panašias išvadas padarė ir speciali Seimo komisija, vadovaujama Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro).
Nors ir anksčiau ne kartą buvo akcentuojama, bet ypač po įvykių Kaune garsiai pradėta kalbėti apie ikiteisminio tyrimo proceso netobulumą bei spragas. Beje, dar prieš priimant naująjį (dabar galiojantį) Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) prognozuota, kad gali susiklostyti panaši situacija, bet tuomet, buldozeriniu būdu priimant kodeksą, į šias pastabas nebuvo atkreiptas reikiamas dėmesys.
(Bus daugiau)
2010.11.30
