Remiantis Meksikos laikraščiu “Milenio”, šnipinėjimo sistema šalyje pastaruosius keletą dešimtmečių buvo keturių krypčių: opozicinės partijos, socialinės organizacijos, ardomieji judėjimai ir nusikalstamosios grupuotės.
Sistemos atramos: “paramos centrai”, esantys valstijose, kuriose socialinis, politinis, ekonominis gyvenimas yra labiausiai problematiški, taigi ir nusikalstamumas ten didesnis. Visa žvalgybinė informacija suteka į sostinę, į Vidaus reikalų ministeriją. Tačiau ne tik čia analizuojama žvalgybinė informacija, gauta iš provincijų. Taigi žvalgybinė schema susideda tarsi iš dviejų dalių, ir tai leidžia efektyviau kontroliuoti specialiąsias tarnybas.
Laikraščio žiniomis, Meksikoje šnipinėja ne tik valdžia, bet ir kriminalinės grupuotės, politinės organizacijos, žinoma, ir užsienio žvalgybos. Didžiausias galimybes turi oficialioji Meksikos valdžia, kuriai JAV nepagailėjo milijonų ir parūpino moderniausios žvalgybinės technikos ir įrengimų. Amerikai reikia žinoti, kas dedasi kaimyninėje Meksikoje. Šią šalį JAV stebi iš palydovų, povandeninių laivų ir lėktuvų.
Ar Meksikos specialiosios tarnybos gausios? Minėtas laikraštis “Milenio” mano, kad šios tarnybos turi dešimtis tūkstančių darbuotojų. Joms priklauso specialios bazės kariuomenėje ir Kariniame jūrų laivyne (KJL), Generalinės prokuratūros, Federalinės elektros energijos komisijos, valstybinės naftos kompanijos “Pemeks”, Tyrimų ir nacionalinio saugumo centro, federalinės preventyvinės policijos ir kt. atstovai iš visų 32 valstijų.
Nuo 1994 m. visi šalies žvalgybiniai padaliniai buvo orientuoti kaupti informaciją apie opozicines partijas, visų pirma – kairiojo centro Revoliucinės demokratijos partiją (RDP).
Iki 1988m. žvalgybinę veiklą vykdė Vidaus reikalų ministerija. Tada jai rūpėjo visų pirma politinio ir socialinio pobūdžio informacija, buvo kontroliuojamos, sekamos socialinių judėjimų, politinių grupių, indėnų ir pilietinės organizacijos. Žvalgybinės tarnybos dirbo glaudžiai bendradarbiaudamos su JAV CŽV.
Ryšiai su amerikiečiais susilpnėjo į valdžią atėjus Karlosui Salinosui. 1994 m. šioje sistemoje atlikta kai kurių pertvarkymų. Pradžioje ketinta apsiriboti nacionaline policija, tačiau dėl politinių partijų nesutarimo šiuo klausimu kongrese nepavyko “prastumti” konstitucinių pakeitimų. Tuo metu buvo įkurta Federalinė preventyvinė policija, kurios paskirtis nusakyta pavadinime: nusikaltimų prevencija. Ilgainiui ji tapo pagrindiniu žvalgybinės veiklos organu, kurio personalas – 30 proc. profesionalių kariškių, 20 proc. – įvairių specialybių pagal kontraktą pasamdyti darbuotojai. Šioje organizacijoje – dešimt departamentų; jie specializuojasi kovoje su ardomosiomis grupėmis, teroristinėmis organizacijomis, narkotikų verslu, žmonių grobimais, “įtartinais” politiniais judėjimais ir t.t.
Preventyvinė policija turi gerai užsikonspiravusių agentų, prasiskverbusių į politines, socialines ir kultūrines organizacijas, taip pat į nusikalstamas grupuotes, ir apie jas kaupia informaciją. Šiai policijai informaciją teikia visų valstijų prokuratūra, vietos saugumo organai. Šios policijos veiklos arena – karinių sausumos pajėgų bazės, KJL. Kiekvienas kariškis – informacijos šaltinis. Ką jis sužino, išgirsta, apie tai informuoja aukštesnio rango kariškį. Ši informacija pasiekia kariuomenės žvalgybos organą, pavaldų Generaliniam štabui. Iš čia visa, kas, jo nuomone, turi valstybinės reikšmės, siunčiama Vidaus reikalų ministerijai, kur informacija apdorojama kompiuteriniu būdu. Sukurti kompiuterinę sistemą meksikiečiams padėjo JAV, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Prancūzijos specialistai.
Vidaus reikalų ministerija disponuoja “specifine” valstybinės naftos kompanijos “Pemeks”, Ryšių ir transporto ministerijos, nacionalinės energetikos tarnybos, telefono kompanijos informacija. Šios žinios leidžia kontroliuoti situaciją šalies strateginėse šakose.
Kadangi kai kurioms valstijoms vadovauja opozicinių partijų atstovai, kurie nepaiso susiklosčiusios tvarkos ir “reikiamos” informacijos į vidaus ministeriją nesiunčia, tai atlieka inkorporuoti agentai, įvairaus plauko informatoriai. Kai kurie Meksikos opozicinių partijų veikėjai yra sekami.
2000 m. pabaigoje Meksikos prezidentas Visentė Foksas ėmėsi reformuoti šalies žvalgybos sistemą, ją unifikuojant, orientuojant vidaus saugumo kryptimi, sutelkiant kovai su organizuotais nusikaltėliais, su grupėmis žmonių, kurios savo akcijomis gali destabilizuoti šalies vidaus padėtį. Aktuali antikorupcinė veikla. Šiam reikalui planuota įsteigti naują ministeriją, o Vidaus reikalų ministeriją, kuri šiandien užsiima “visiškai viskuo”, depolitizuoti, palikti jai vien nusikalstamumą. Už šios sistemos borto liks politinis šnipinėjimas ir žvalgybinė veikla, nukreipta prieš įvairias grupuotes. Tas pats laukia ir šalyje veikiančių ardomųjų judėjimų, su kuriais bus dirbama “politinio suartėjimo” priemonėmis, konstitucinėmis reformomis, taip pat analizuojant socialinę situaciją rajonuose, kuriuose veikia tokios organizacijos, kaip Nacionalinio išlaisvinimo sapatistų armija (NISA), Revoliucinė liaudies armija (RLA). Kaip teigia Fokso komandos atstovai, reikalas tas, kad šie judėjimai liovėsi būti policinių organų objektu, tapo “politinio gyvenimo dalimi”. Yra pagrindo daryti išvadą, kad NISA ir RLA nekelia grėsmės Meksikos valstybei.
Naujoji žvalgybinė sistema privalo reikštis taip, kad gyventojai galėtų su ja bendradarbiauti, nemanydami, kad turi reikalo su valstybiniu organu, kurio reikia bijoti. Tačiau ši sistema turi disponuoti informacija, kuri, atsižvelgiant į valstybės interesus, negali būti plačiai prieinama. Naujoji vyriausybė ketina kongresui pateikti įstatymo projektą, kaip išsaugoti informacijos slaptumą, nustatyti jos paplitimo ribas, slaptumo galiojimo terminus; bus numatyta, kokią informaciją valstybė privalo pateikti visuomenei. Orientuojamasi į JAV, kur, meksikiečių nuomone, gerbiamos žmonių teisės, į informaciją, tačiau tuo pačiu egzistuoja ir apribojimai, kai informacija gali būti įslaptinta nuo 10-ties iki 30-ties metų.
Kova su narkotikų platintojais tebelieka policijos ir saugumo organų prioritetine kryptimi. Rengiamos preventyvinės priemonės, siekiant nuo šios nelaimės apsaugoti vaikus ir jaunimą, planuojama žemės ūkio rajonuose remti valstiečius taip, kad jiems neapsimokėtų auginti narkotinės žaliavos. Ketinama glaudžiau bendradarbiauti su JAV.
Pagal Fokso planus žadama pertvarkyti respublikos Generalinę prokuratūrą, pavadinant ją Generaline federacijos prokuratūra. Pasikeis ne tik pavadinimas. Prokuratūra neteks daugelio dabartinių funkcijų, naujajam organui visų pirma atiteks tardomoji veikla. Ji kontroliuos tardomąją policiją, kuri pakeis dabar egzistuojančią Federalinę kriminalinę policiją. Generalinė federacijos prokuratūra turės prokuratūros tarybą, kuriai bus pavaldus tik kovos su korupcija departamentas. Kiti GFP departamentai: parengtinio tardymo, kovos su narkotikų verslu, procesinis departamentas ir kovos su organizuotu nusikalstamumu skyrius. Visoms šioms tarnyboms vadovaus Federalinis tyrimų biuras.
Fokso komandos atstovai mano, kad Federacijos generalinės prokuratūros ir Saugumo ministerijos sukūrimas, taip pat juridinės valdžios organų reorganizavimas turi būti įgyvendinti nedelsiant, nes, jų nuomone, dabartinė Meksikos teisinė sistema pasenusi, tebėra agonijos stadijoje.
1998 m. liepos mėnesį Meksikos užsienio reikalų ministras Rosario Grinas pranešė, kad Meksika ketina siekti, kad JAV išduotų amerikiečių specialiųjų tarnybų agentus, slaptai veikusius respublikos teritorijoje ir pažeidusius jos įstatymus. Omenyje turimos įvykdytos stambios operacijos kovojant su “dolerių plovimu”. Jų metu JAV buvo areštuota daugiau kaip 20 Meksikos bankininkų.
Oficialusis Meksikas turi duomenų, kad šios operacijos metu JAV specialiųjų tarnybų darbuotojai, būdami inkognito Meksikos teritorijoje, padarė mažiausiai trijų rūšių baudžiamuosius veiksmus: “skatinimas įvykdyti nusikaltimus”, dalyvavimas “dolerių plovime” ir “veikimas teisėtos valdžios institucijų vardu”.
2002 m. liepos 20 d. Meksikos vyriausybė sudarė galimybę susipažinti su milijonais slaptų saugumo tarnybų dokumentais, kurie išryškina, kaip per 40 metų buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės Meksikoje. Išslaptinti dokumentai liečia bylas, iškeltas iki 1985 m. Jos byloja, kad šimtai politinių aktyvistų tapo kankinimų ir žmogžudysčių aukomis. Vienas pagrindinių prezidento Visentės Fokso pažadų buvo išaiškinti neįtikėtinai painias žmogaus teisių pažeidimų istorijas. Šimtai žmonių žuvo ir apie 500 dingo be žinios saugumo tarnybų kampanijų metu šeštojo dešimtmečio pabaigoje – septintojo pradžioje. Pavyzdžiui, mačiusieji 1968 m. studentų demonstraciją Meksike, kai buvo sušaudyta 200 žmonių, teigia, kad kareiviai paleisdavo ugnį be įspėjimo, kad tais laikais žmonės buvo žudomi be tardymo ir be teismo nuosprendžio. Prezidentas Foksas yra pareiškęs, kad jo vyriausybė teis visus, kurie kalti dėl tokios sauvalės, įskaitant ir buvusius prezidentus.
Parengta pagal JAV, Meksikos ir Rusijos spaudos pranešimus.
2011.06.05
