Jau seniai knietėjo pamatyti, kaip Lietuvoje treniruojamasi pagal specialiąją “Specnaz Global” sistemą. Apie šią kovų rūšį, paremtą aikido principais, buvau girdėjęs daug atsiliepimų. Esą neįmanoma pasipriešinti aikido meną įvaldžiusiems specialistams, juolab jų – nugalėti. Žodžiu, apie šiuos rytų kovos menus Lietuvos visuomenėje gausu įvairiausių pasakojimų, paremtų kaip ir tikrais, taip ir pramanytais dalykais. Proga įsitikinti pačiam, kas gi tai per sportas, pasitaikė praėjusį savaitgalį – Vilniaus Tradicinio aikido centro salėje. Lietuvos tradicinio aikido federacijos prezidentas, pasaulinės „Spetsnaz/Specnaz Global“® sistemos mokyklos įkūrėjas, savigynos kovos menų tarptautinis ekspertas, profesorius, akademikas Vladimiras Lisicynas mielai sutiko papasakoti, kas tai per daiktas – toji “Specnaz Global” sistema.
Tai, ką išvydau savo akimis, paliko neišdildomą įspūdį. Ant tatamio besirungiantys vyrai ir moterys užpuoliką įveikdavo tarsi be ypatingų pastangų. Vos vienu kitu rankos ar kojos kryptelėjimu. Ir užpuolikas, tegul ginkluotas pistoletu, peiliu ar kardu, čia pat krisdavo ant žemės. Krisdavo ant žemės ir užpuolikas, neturintis jokio ginklo. Besiginantys vyrai ir moterys užpuolikus sutramdydavo akimirksniu, tarsi vienu rankos mostu. Pargriovus ant kovos kilimo, jei užpuolikas dar tebesipriešindavo, užlauždavo jam ranką, koją arba užspausdavo kaklą.
Profesorius Vladimiras Lisicynas aiškina skausminiam poveikiui jautrių taškų panaudojimo galimybes. Nuotraukoje: prof. V.Lisicynas ir Italijos karininkas Alessio Lutero.
Pastarasis būdavo suriečiamas taip, kad nebepajėgdavo nė pajudėti. Ir čia, kas įdomiausia, jokio vaidmens nevaidino nei užpuoliko ūgis, nei jo raumenys. Pergalė priklausė visai nuo kitų dalykų. Priklausė nuo vikrumo, susikaupimo, gebėjimo nepriekaištingai tiksliai atlikti judesį. Puolantysis tarsi pats savaime skriedavo į tuštumą ir, akiai nematomos jėgos pakirstas, krisdavo. Atvirai kalbant, įspūdinga buvo regėti, kaip rytų kovos menus, apibendrintai – kovinį aikido, esame įvaldę mes, lietuviai. Visuomeninė nuomonė tarsi bylotų, jog tokiose srityse stipriausi galėtų būti tik japonai, korėjiečiai ar kiniečiai. Pasirodo, ne. Lietuviai – ne prastesni kovinio aikido meistrai nei tų šalių, iš kur atkeliavo ši tradicija, sportininkai.
Spetsnaz Global sistemos ir mokyklos įkūrėjas, Lietuvos Tradicinio aikido federacijos prezidentas – Vladimiras Lisicynas.
Ne tik kad ne prastesni, bet mes – lyderiai. Mes tapome vieni iš pirmųjų. Tapome traukos centru, kur semtis patirties atvyksta specialiųjų pajėgų karininkų iš viso pasaulio. Arba mus kviečia į prestižinius tarptautinius seminarus pasidalinti savo sukaupta patirtimi. Įskaitant ir pačią Japoniją.
Ypač įdomu buvo sužinoti, jog tarp tautiškų lietuviškų šokių ir japoniškų kovos judesių “esama panašumo”. Duodamas išskirtinį interviu laikraščiui “XXI amžius” ir portalui Slaptai.lt antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“ bei Lietuvos tradicinio Aikido federacijos įkūrėjas, pasaulinį pripažinimą pelnęs didmeistris (Grand Master) Vladimiras Lisicynas pabrėžė, jog “senovės japonų judesiuose jis pastebi daug elementų iš lietuviškų nacionalinių šokių”. Jis prisipažino, jog kurdmas specialias kovos sistemas iki šiol idėjų semiasi lietuvių liaudies šokių tradicijose. Pasirodo, šis visame pasaulyje gerbiamas meistras be kovos menų dar domisi ir lietuviškais tautiniais šokiais. Domisi kryptingai, nuodugniai, giliai. Jis mano, kad lietuviškuose šokiuose aptikęs ne vieną svarbų kovos elementą, kurį sėkmingai panaudojo rengdamas apsigynimo sistemas civiliams, policininkams ar kariškiams.
Priešininko sulaikymo veiksmo akimirka. Nuotraukoje: prof. V.Lisicynas ir Genadijus Michnevičius.
Beje, V.Lisicyno sukurtos sistemos pelnytai pripažintos visame pasaulyje. Jos įregistruotos ir netgi užpatentuotos Europoje, Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. V.Lisicyno sukurtųjų kovos menų sistemų mokomi ir mokosi garsiausių užsienio valstybių specialiųjų tarnybų, antiteroristinių padalinių karininkai. Čia neabejotinai tinka pastebėti, kad V.Lisicynas sukūrė savitą “lietuviškąją mokyklą”, sulaukusią palankiausio profesionalų įvertinimo ir pelniusią pripažinimą visame pasaulyje.
Kovos menų profesorius V.Lisicynas taip pat neslėpė, jog kai kurie jo populiarinami kovos elementai paimti ir iš pačių seniausių Japonijos Imperatorių saugojusių samurajų kovos menų, ir iš Rusijos specialiųjų tarnybų naudotų metodikų, pavyzdžiui, iš Smerš‘o (smert špionam). Jo sukurtos apsigynimo sistemos neatsitiktinai užpatentuotos įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Europos, Afrikos, Amerikos ir Azijos kontinentuose bei Japonijoje.
Prof. V.Lisicynas sako: „Rytų kovos menai moko būti kantriais ir gailestingais”.
Pasakodamas apie sporto šaką, kuriai atiduota daugiau kaip šešiasdešimt gyvenimo metų, Rytų kovos menų specialistas V.Lisicynas pabrėžė, kad būtent ši sistema nekursto agresijos ir žiaurumo. Ji skirta išskirtinai apsigynimui. Žinoma, besiginantis turi moralinę teisę su užpuoliku elgtis negailestingai. Tačiau V.Lisicyno propaguojama sistema, į kurią įeina per dvidešimt įvairių kovinio aikido rūšių, pirmiausiai dėmesį sukoncentruoja į gynybą. O kai apsiginama, tada priešas tampa nebepavojingu, ir jo tiesiog nebėra dėl ko žudyti ar žaloti. Ši sporto šaka, pono V.Lisicyno įsitikinimu, skiepija pagarbą ir meilę tėvams ir Tėvynei bei paklusnumą Tėvynės įstatymams. Nuo mažens pagal tokias tradicijas treniruojamas “vaikas pradeda suprasti, jog negalima aplinkiniams daryti to, ko nenorėtum pats sulaukti iš jų”. Tarp tų, kuriuos V.Lisicynas treniruoja, esama ir penkiamečių vaikų, ir garbaus amžiaus sulaukusiųjų. Šiandien, jau keletą metų iš eilės, tradicinio aikido treniruotes lanko viena 67-erių metų amžiaus moteris ir keletas vyresniojo amžiaus žmonių.
Priešininko nuginklavimo ir sulaikymo epizodas. Nuotraukoje: Arūnas Marcinkevičius ir Virgis Zalensas.
Pasakodamas apie “Specnaz Global”® sistemą ponas V.Lisicynas keletą kartų akcentavo, kad čia svarbiausia – ne žiaurumas, o “gebėjimas kuo greičiau, kuo mažesnėmis žmogaus energijos sąnaudomis bei jėgų pastangomis apsiginti, nukreipiant agresyviąją užpuoliko energiją prieš jį patį”. Tik išmokęs apsiginti žmogus tampa ramiu, draugišku, savimi pasitikinčiu. Nes jis žino, jog bet kada sugebės apsiginti ir apginti savo draugus ar artimuosius. Nes jis žino, jog niekas jo nenugalės. Jis jaučiasi saugus. Todėl prapuola būtinybė būti agresyviam ir agresyvumą demonstruoti aplinkiniams.
Užpuoliko sustabdymo akimirka. Nuotraukoje: Virgis Zalensas ir Svetlana Medelian.
Tikrieji kovinio Aikido meistrai, turintys aukščiausius įvertinimus – juoduosius diržus, moka šimtus, jei ne tūkstančius, įvairiausių judesių, sunkią valandą padėsiančių apsiginti nuo peilio smūgio ar pistoleto šūvio. Treniruočių metu nedaromos jokios išimtys. Niekam. Tačiau treniruočių būna įvairių rūšių. Civiliams skirtos treniruotės, žinoma, skiriasi nuo policininkams ar kariškiams skirtų užsiėmimų. Suprantama, civiliai nemokomi to, kas būtina specialiųjų pajėgų kariškių tarnyboje. „Lietuvos Tradicinė savigyna“® moko, kaip apsiginti nuo maždaug 150-ies rūšių ginklų, įskaitant ir namų apyvokos reikmenis. Juk realiame gyvenime ir lygintuvas gali tapti mirtį nešančiu ginklu.
Intensyvus užsiėmimo tempas ne vienam prakaitą išsunkia.
V.Lisicynas visąlaik buvo švelniosios gynybos sistemos šalininkas. Jis nuolat tobulino ne puolimo, o gynybos sistemas. Svarbiausia – ne sužaloti priešininką, o jį nuginkluoti. O nuginkluoti galima nebūtinai kumščiu ar koja smūgiuojant į galvą ir tuo būdu sužalojant priešininką. Kartais užtenka vieno piršto paspaudimo, ir užpuolikas sukniumba ant žemės tarsi pelų maišas. Tada nebelieka jokio reikalo jo mušti. Tereikia atiduoti tokį žmogų teisėtvarkos pareigūnams. Pono V. Lisicyno įsitikinimu, kovos menai privalo ugdyti kantrybę ir gailestingumą, o ne žiaurumą.
Kas nutiko užpuolikui, kodėl jis šitaip griūna? Nuotraukoje: Giedrius Misevičius ir Alessio Lutero.
Specialioji “Specnaz Global”® sistema pritaikyta specialiųjų tarnybų atstovams. Jos esmė – padėti pareigūnams grumtis su kriminaliniais nusikaltėliais bei teroristais. Šios sistemos emblema – Žemės rutulys, budriai saugomas dviejų kardų.
Po treniruotės išskirtinį interviu davė ir “Specnaz Global”® Italijos padalinio vadas Grand Master Emanuele Gesualdi ir jo pavaduotojas Alessio Lutero. Italų specialiųjų pajėgų atstovai pabrėžė, jog apie V.Lisicyno sukurtą originalią kovos sistemą jau seniai buvo girdėję. Su mūsų specialistu V.Lisicynu pirmą kartą jie susipažino 2007-aisiais metais šiaurinėje Italijoje, bendrų pratybų metu. Prieš tai jie buvo girdėję puikių atsiliepimų iš studentų, kurie lankė V.Lisicyno treniruotes.
“Specnaz Global”® Italijos padalinio vadovas didmeistris (Grand Master) Emanuele Gesualdi iš Italijos.
Pasak italų, Lietuvos kovotojas V.Lisicynas – didelis kovų ekspertas, kurio autoritetas pripažįstamas ir vertinamas visame pasaulyje. Ponas E.Gesualdi šiuo metu kuria “Specnaz Global”® mokyklos filialus Italijoje. Italijoje jau veikia 11-a filialų. Ponas E.Gesualdi savigynos paslapčių moko tiek civilius, tiek karabinierius, tiek kariškius. Moko tam, kad “šie galėtų sveiki ir gyvi grįžti iš darbo ar tarnybos”.
Paklaustas, kas čia svarbiausia, gal lankstumas, jėga, vikrumas, Italijos specialiųjų pajėgų karininkas E.Gesualdi pabrėžė, jog treniruotes lankantys gali pasirinkti būtent jiems pritaikytą sistemą. Aikido galimybės – neribotos. Kovinis aikido tinka bet kam – ir silpnesniems, ir žemesniems, ir moterims, ir vyrams, ir storiems, ir liekniems. Aikido treniruotis gali bet kas.
Beje, karininkas E.Gesualdi dėsto darbo metodiką ir būsimiesiems asmens sargybiniams. Čia labai svarbu mokėti akrobatiškai vairuoti automobilį, būti puikios reakcijos ir mokėti kuo skubiau pasitraukti iš šaudymo zonos. Iš viso E.Gesualdi specialiosiose Italijos tarnybose tarnauja per 33 metus. „Specnaz Global“® parengimo sistema susidomėjo 2007-aisiais. Ir nuo šiol lietuviškoji mokykla jam – pati priimtiniausia. Italijoje veikia Pasaulinio saugumo ir tyrimų aljanso ekstremalios savigynos Akademija. Čia savarankišką statusą įgavęs fakultetas, kuriame mokoma pagal antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“® sistemos programas.
Profesorius Vladimiras Lisicynas ir didmeistris iš Italijos Emanuele Gesualdi.
Fakultetas skirtas antiteroristinio paruošimo instruktorių iš specialiųjų antiteroristinių tarnybų darbuotojų, tarnaujančių policijos specialiosios paskirties būriuose bei armijoje, ir kovos menų meistrų apmokymui. Fakulteto dekanu paskirtas antiteroristinio paruošimo mokyklos „Specnaz Global“® bei Lietuvos tradicinio Aikido federacijos įkūrėjas – profesorius Vladimiras Lisicynas.
Nors užpuolikas guli bejėgiškai paslikas, jam tebereikia žmoniško dėmesio.
Tai, kad iš daugelio variantų buvo pasirinktas būtent Lietuvos tradicinio Aikido federacijos centras – ne atsitiktinumas. Lietuvos tradicinio Aikido federacijos prezidentas, profesorius V.Lisicynas jau 60-imt metų treniruojasi pats ir daugiau nei 45-erius metus dėsto ne tik „minkštąją“, bet ir „kietąją“ tradicinio kovinio aikido gynybą.
Priešininkas sulaikytas. Nuotraukoje: Genadijus Michnevičius ir Jevgenijus Malajevas.
Tarnybos elitiniuose specialiosios paskirties daliniuose metu įgytą patirtį ir įgūdžius V. Lisicynas jau seniai naudoja Lietuvos labui. Vien tik Lietuvoje per 20-imt praktinio dėstymo metų organizuoti 26 seminarai, skirti policijos instruktoriams. Prieš atkuriant ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metu 1988-1993 m. pagal Grand Master programą buvo ruošiami Lietuvos aktyvistų (Nepriklausomybės atkūrėjų) fronto (LAF) nariai. 1992 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, už nuopelnus Lietuvai tragiškųjų 1991 m sausio įvykių metu, Vladimiras Lisicynas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Vėliau LAF nariai įsiliejo į Lietuvos armijos ir policijos gretas. Ir dabar Lietuvos tradicinio Aikido federacijos salėse reguliariai treniruojasi ne tik civiliai, bet ir Lietuvos policijos bei armijos atstovai ir jų vaikai.
Pasirodo, jog pulti klupantį – pavojina net ir tada, kai esi stambesnis.
Čia aktyviai kuriamos naujos tiek „minkštų“, tiek ir tradicinių – taikomųjų metodikų ir praktikų sistemos. Tyrimų diapazonas – labai platus. Per paskutiniuosius du metus gauti tarptautinį pripažinimą patvirtinantys liudijimai ir patentai iš Azijos (taip pat ir Japonijos), JAV, Europos Sąjungos ir net Afrikos. Lietuvoje užpatentuota senovinė Lietuvos Tradicinė „Savigyna“®.
Lietuvos tradicinio Aikido federacija – vienintelė kovos menų federacija Lietuvoje, turinti savo filialus ir atestuotus atstovus daugelyje pasaulio šalių.
Vilniaus tradicinio aikido centras, kuriam vadovauja V.Lisicynas, šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje. Šiame klube yra per dvidešimt juodąjį diržą turinčių meistrų, o geriausi klubo nariai nuolat atstovauja Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose kovos menų renginiuose. Pavyzdžiui, 2000-2010 metais į tradicinį pasaulinį kovos menų festivalį Pietų Korėjoje ir kitus tokius pat renginius visame pasaulyje buvo išvykę net šešiasdešimt penki Vilniaus tradicinio aikido centro atstovai.
Kai ūgio ir svorio skirtumai negelbsti.
Per Vilniaus tradicinio Aikido centro istoriją išugdyti 192 meistrai. Jų pasiekimai įvertinti įvairaus lygio meistrų titulais (dan) ir teise ryšėti juodus diržus. Net 36 meistrai, pasižymėjusių savo pasiekimais ir nuopelnais vystant ir plėtojant sistemos žinias, įvertinti tarptautinio pasižymėjimo ženklais – Tenchi Bogyo Ryu (japonų kalba: Visatos gynybos mokykla) ordinais. Be to, ir „Specnaz Global“® sistemos meistrai, pelnę pripažinimą, turi savo laipsnius. Dalis jų pelnytai apdovanoti tarptautinės reikšmės ordinais ir medaliais.
Vyriška jėga nuostabiai paklūsta liaunos moters rankoms.
Latvijoje gimęs V.Lisicynas tvirtino, jog domėtis kovos menais jį dar vaiką paragino tėvas. „Kai buvau paauglys, vyresni mokyklos berniukai įstatė man po akimi mėlynę. Taigi liaudiškai tariant, – apkūlė. Tuomet tėvas mane pradėjo mokyti imtynių veiksmų, kad galėčiau apsiginti”, – pasakojo aikido meistras.
Kai treniruotė įtempta, svarbiausia gera nuotaika.
V.Lisicynas tarnavo sovietiniame „specnaze”, po to buvo demobilizuotas. Užbaigęs profesinę karinę tarnybą kovinės savigynos ir antiteroristinių operacijų specialistas nesėdėjo sudėjęs rankų. Dėl buvusios tarnybos pareigų jam teko aktyviai domėtis Rytų kovos menais ir gilintis į kovinio Aikido meno paslaptis. 1988-iais metais Vilniuje jis atidarė savąją aikido mokyklą, tapusią pasaulinio lygio tradicinių kovos menų centru.
Nors aikido, kaip kovos menas, pradėjo formuotis Japonijoje dar XI-ojo amžiaus viduryje, šiuolaikinis aikido oficialaus įteisinimo sulaukė tik pasibaigus II-ajam Pasauliniam karui – 1949-aisiais metais.
Tiesa, vieningos aikido sistemos nėra. Visame pasaulyje gyvuoja apie 60-imt įvairiausių aikido atmainų. Jos paprastai jungia keliolikos skirtingų kovos menų elementus. Pasak V.Lisicyno, japonišką pavadinimą „aikido” lietuviškai galima traktuoti kaip „harmoningą dvasios kelią”.
Pasirodo, pulti peiliu pavojingiau nei pačiam juo įsipjauti.
„Kaip bebūtų paradoksalu, aikido formavosi kaip kovos už taikų žmonių sambūvį išraiška. Daugumos aikido mokyklų kūrėjai laikėsi nuostatos, kad kariauti yra neteisinga, kad priešus reikia auklėti, o ne bausti už puolimą. Kita vertus, taip pat gyvuoja apie dešimt aikido mokyklų, kurios toleruoja realią kovą su priešu”, – sako V.Lisicynas.
Pasak V.Lisicyno, visa dėstoma Lietuvoje kovų sistema yra labai sudėtinga ir apima 20-imt skirtingų lygių – nuo elementaraus iki profesionalaus, nuo beginklės iki ginkluotos kovos būdų. Visoje Lietuvoje dabar tradicinio aikido federacijos treniruotes lanko daugiau kaip 600-imt žmonių, pusė jų – Vilniuje. Centras turi aštuonias sales Vilniuje, taip pat savo filialus Alytuje, Anykščiuose, kituose Lietuvos miestuose bei kitose šalyse. Galima drąsiai teigti, jog tai vienintelis Centras ir vienintelė Federacija Lietuvoje, kurios mokiniai atvyksta mokytis ir stažuotis į Lietuva, o ne atvirkščiai.
Centre dėstomi tradiciniai rytų kovos menai: ai ki do, aiki-dziu-dziutsu, iai-do, mokomasi dirbti su tradiciniais ginklais – bokenu (mediniu kardu), dzio, tambo-dzio, bo (įvairaus ilgio lazdomis), tanto (peiliu) ir kitais. Tos pačios technikos gali būti atliekamos lengvai, nepadarant užpuolikui didelės žalos, arba pakankamai kietai, jei to reikalauja aplinkybės.
Programje vyresniesiems mokiniams esama meditacijos, gebėjimo atsipalaiduoti, savikontrolės pamokų. Mokomasi daryti masažą, suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Centre taip pat vyksta filosofijos, psichologijos, rytų kovos menų istorijos bei etikos, santykių šeimoje bei darbe etikos paskaitos.
Mokinių pagarbiai tituluojamas Sensėjumi (japoniškai: Mokytoju) profesorius Vladimiras Lisicynas pastebi, jog žodį aikido galima suskaidyti į tris dalis: Ai, Ki ir Do. „Ai“ reiškią harmoniją arba pusiausvyrą, „Ki“ – energiją arba gyvenimą, o žodelis „Do“ reiškia gyvenimo būdą arba gyvenimo kelią. Žodžiu, tas, kuris įsisavinęs kovinio Ai Ki Do pamokas ir išmokęs šios savigynos įgūdžius, moka harmoningai gyventi, todėl neprapuls šiame pavojų ir prieštaravimų kupiname pasaulyje.
Profesorius Vladimiras Lisicynas įteikia seminaro kurso liudijimą Italijos didmeistriui Emanuele Gesualdi.
Profesorius Vladimiras Lisicynas įteikia seminaro kurso liudyjimą svečiui iš Italijos Alessio Lutero.
Savaitę trukusio seminaro programa užbaigta. Nuotrauka atminčiai.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2011.06.15