Praeitą savaitę mūsų sąjungininkė – JAV pareiškė, kad išveda paskutinius savo kareivius iš Irako. Jos parama Irakui apsiribos karinių specialistų, ekspertų ir patarėjų dalyvavimu sprendžiant Irako naftos, vidaus ir užsienio problemas. Tačiau problemos išlieka. Be to, šalia Irako yra Iranas, o už jo – Afganistanas ir Pakistanas.
Oficialiai JAV karas Irake baigėsi, bet kas bus toliau – niekas nežino
Mūsų sąjunginės JAV kariuomenės kontingentas praeitą savaitę perdavė demokratiniu būdu išrinktai Irako vadovybei paskutinę savo karinę bazę Irake. Bazės perdavimo ceremonija įvyko po kuklios ceremonijos, žymėjusios JAV karinės misijos Irake pabaigą, kurioje dalyvavo JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta ir aukšti Amerikos kariuomenės vadai. Tad JAV oficialiai baigė karinę operaciją Irake gruodžio 15 dieną.
JAV išlaidas karui Irake, įskaičiuojant ir išlaidas stabilumui palaikyti po kariuomenės išvedimo, kai kurie ekspertai įvertino nuo 4 iki 6 trln. dolerių. Prieš prasidedant karui Irake JAV gynybos departamentas įvertino galimas išlaidas 50-80 mlrd. dolerių.
Šiuo metu Irake belikę apie 4 000 amerikiečių karių, kurių didžiausią kontingentą anksčiau, kai ten būta ir Lietuvos karių, sudarė 170 tūkst. karių, dislokuotų 505 bazėse. Nuo ateinančių metų pradžios JAV ambasadoje Bagdade liks tik pora šimtų karių, kurie dalyvaus Irako pajėgų mokymuose, taip pat jūros pėstininkų būrys, kuriam patikėta diplomatinės atstovybės apsauga. Bus užtikrinti ir naftos verslininkų interesai.
Suprantama, aplink Iraką tebėra pakankamai daug JAV karinių bazių, pavyzdžiui, demokratinėje Saudo Arabijos Respublikoje, iš kurių, reikalui esant, galėtų ateiti pagalba marionetinei, europietiška prasme, Irako valdžiai, jei ši sugebėtų nors trumpą laiką pasipriešinti kokiai nors vidaus jėgai.
Apžvalgininkai sutaria dėl vieno klausimo. Irake per karo ir okupacijos metus susikaupė tiek neapykantos, skriaudų, reikalaujančių keršto, pykčio, kad niekas negali atsakyti net į klausimą, kokios vidinės Irako jėgos per artimiausius metus, o gal ir mėnesius, užvaldys šalį. Pasak jų, patyrimas rodo, kad bet kokių okupantų pastatytas vietinės valdžios režimas okupantams fiziškai pasitraukus ilgai neišsilaiko. Be to, kas gali nuspėti, kaip nafta turtingo Irako gyventojus paveiks įvykiai Egipte, Libijoje, Sirijoje ir kitose arabų šalyse? Kokie bus išvardintų musulmoniškų valstybių interesai matyti Irako valdžioje tuos ar kitus politinius ir religinius veikėjus? Kokias viltis susikrovė Irako kurdai? Ir t.t.
Ką labiausiai iš įvykių Irake atsimins eiliniai europiečiai ir jų vaikai? Turbūt tai, kad Europos Sąjunga, be kurios karių invazija į Iraką nebūtų galima ir kurioje mirties bausmė yra uždrausta, leido pakarti Sadamą Huseiną (pakorimą internete matė, kas norėjo). Suveikė dvigubi standartai.
Afganistane ir Pakistane viskas ne taip paprasta
Branduolinė valstybė Pakistanas praeitą mėnesį sustabdė tranzitinį tiekimą Vakarų koalicijai Afganistane po to, kai per NATO antskrydį žuvo 24 Pakistano kariai. Panašių incidentų būta ir anksčiau, ir pastarasis perpildė Pakistano valdžios kantrybę. Dabar tūkstančiai benzinvežių, skirtų Vakarų koalicijai, yra įstrigę Pakistane. Dėl tos pačios priežasties amerikiečiams teko išsikraustyti iš Pakistano oro pajėgų bazės, iš kurios buvo puolamos antikoalicinių Afganistano pajėgų atskiros grupuotės Pakistane prie sienos su Afganistanu. Pakistanas žadėjo dar kelias savaites taikyti blokadą NATO sunkvežimiams, o NATO benzinvežius apmokestinti milijoniniais mokesčiais. Kai kurie II Pasaulinio karo analitikai tvirtina, kad jei Hitleris karo pabaigoje nebūtų pristigęs benzino, jis būtų suspėjęs pagaminti slaptąjį ginklą – atominę bombą ir tada karo pabaiga būtų buvusi visai kitokia.
Gruodžio 9 d. pranešta, kad Afganistano pasipriešinimo kovotojai užpuolė ir susprogdino mažiausiai 22 benzinvežius Pakistane, kurie gabeno degalus NATO kariams Afganistane.
Akivaizdu, kad labiau, negu iki šiol, išaugo NATO priklausomybė nuo Rusijos, per kurios teritoriją vyksta dalis tiekimų Vakarų koalicijos karinėms pajėgoms Afganistane, malonės. Kažkada NATO svarstė kitą alternatyvą – gabenti krovinius per Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybes, keltu per Kaspijos jūrą, aplenkiant Rusijos teritoriją. Bet pabūgta nestabilios padėties Kaukaze ir didesnių tranzito kaštų.
Atrodytų, NATO narė Turkija iš Afganistano yra ranka pasiekiama, bet reiktų Irano sutikimo NATO tranzitui per jo teritoriją. Žinoma, šiuo metu tai būtų veiksmas fantastikos srityje. Neseniai JAV yra pareiškusios, kad Vakarų koalicijai baigus savo misiją Afganistane 2014 metais, JAV jame dar pasiliks neribotam laikui. Šalia Irano.
JAV ir Izraelis puola Iraną
Ne vienas Vakarų apžvalgininkas tvirtina, kad JAV ir Izraelis jau pradėjo karą prieš Iraną. Beveik atviroje formoje. Tai parodė įvykis su JAV nepilotuojamo žvalgybinio, kaip manyta nematomo, lėktuvo, telpančio ant vestuvinio stalo, atitekimu Iranui.
Neautokratinis Iranas lėktuvą pamatė. Ir nutupdė. Prieš tai buvo Irano fizikų grobimai, žudymai, tebevyksta kibernetinis karas prieš Iraną. JAV reikalavimas sugrąžinti bepilotį lėktuvą be jokio pasiaiškinimo ir atsiprašymo europiečio sąmonėje nuskambėjo labai nepolitkorektiškai.
Šiuo metu Europos Sąjungai, taigi ir Lietuvai, daromas spaudimas taikyti Iranui maksimalias sankcijas neva dėl jo agresyvios branduolinės programos.
Nėra tiesioginių įrodymų, kad Iranas įgyvendina branduolinių ginklų programą. Taip teigiama net slaptuose Vakarų valstybių žvalgybų pranešimuose (JAV Nacionalinės žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis teigia turįs įrodymų, kad „Iranas įšaldė branduolinę programą 2003 metais ir nėra jokių įrodymų, kad ji vėl atgaivinta“). Iranas tebetvirtina, kad jis nenori branduolinio ginklo, nors jį supa tokį ginklą turinčios valstybės – Izraelis, Rusija, Pakistanas ir Indija.
Priminsiu, kad Iranas turi liūdną Lietuvos patirtį. Jį taip pat buvo okupavę Stalino kareiviai. Ačiū Dievui – trumpai.
Čia vertėtų prisiminti, kaip du būsimam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui giminingi šlykštukai (apibendrintas neįžeidžiantis epitetas anglų kalboje tarptautinių apžvalgininkų straipsniuose) JAV ir Didžiojoje Britanijoje, Bushas ir Blairas, įžūliai meluodami savo kareiviams ir pasauliui kare su Iraku niekais paaukojo tūkstančių JAV ir britų vaikinų gyvybių (suteik jiems, Viešpatie, amžiną palaimą), o dar daugiau jų suluošino.
Dauguma ekspertų sutaria, kad nei naftos bei dujų svetimose valstybėse užgrobimo bandymai, nei bandymai įdiegti vartotojišką ideologiją musulmoniškose valstybėse artimiausiu metu neturi ateities.
Ekspertai tebesiaiškina, kodėl Izraelis ir jo lobistų paveikti Vakarai taip bijo, kad Iranas nepasigamintų atominės bombos. Jų nuomone, tikrai ne dėl to, kad gali būti užpultas Izraelis, nes tai būtų tolygu Irano savižudybei. Iranas – gana tvarkinga valstybė palyginus, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja ar Rusija, kurioje išprotėjusių nuo alkoholio ar nuo neapykantos kam nors rusakalbių pulkininkų grupė bet kada gali paleisti į pasaulį „švarų“ ar „nešvarų“ branduolinį ginklą.
(Straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis – mokslų daktaras, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime).
Nuotraukoje: Amerikos kariškiai Irake.
Laikraštis „XXI amžius”
2011.12.21
