Lenkijos šeimininkas J.Pilsudskis ir jo pagalbininkai rengė plamus, kaip prisijungti ne tik Vilnių ir jo kraštą, bet ir visą Lietuvą… pačių lietuvių rankomis.
Tai turėjo būti padaryta dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Tam tikslui Lietuvoje slaptai kurta POV (Polska Organizacja Wojskowa, POV) – Lenkų karinė organizacija, į kurią stojo Lietuvos lenkai ir sulenkėję dvarininkai, priešingi nepriklausomos demokratinės Lietuvos atkūrimui.
Ypač padaugėjo stojančiųjų po Antrosios Lietuvos konferencijos Kaune, priėmusios rezoliucijas dėl dvarininkų, kunigų ir kitų stambiųjų žemvaldžių (buvusių feodalų) žemės nacionalizavimo ir perdavimo mažažemiams ir bežemiams Lietuvos kariuomenės savanoriams.
Slaptas frontas prieš lietuvius
1919 m. vasarą nepriklausomoje Lietuvoje buvo atgaivintos ir kitos slaptos lenkų organizacijos, daugiausia J.Pilsudskio įkurtos prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tai – “Šaulių būriai”, “Kovos sąjunga” ir kita. Deja, apie visa tai iki 1919 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvos Vyriausybė nežinojo. Atsiunčiamus lenkų šnipus ir teroristus slėpdavo lenkų ar sulenkėję dvarininkai, bajorai, kunigai. 1919 m. rugpjūčio 20-22 d. Vilniuje POV vadai kartu su Lenkijos kariuomenės vadais aptarė rugpjūčio pabaigoje jų suplanuotą “Kauno valdžios” nuvertimą. Tame pasitarime dalyvavo ir iš Lietuvos atvykę S.Narutavičius, J.Aukštuolaitis ir kai kurie kiti.
Beje, S.Narutavičius prieš tai dar buvo nuvažiavęs į Varšuvą pas Lenkijos viršininką, kuris jį pagyrė už patriotizmą ir ištikimybę Lenkijai ir pažadėjo, kad vos tik jie sukilsią Kaune ir kitur, į pagalbą tuojau ateis lenkų kariuomenė. Savo žodžiams patvirtinti viršininkas įsakė, kaip anksčiau rašyta, lenkų kariuomenei rugpjūčio 22 d. užimti Lietuvos Suvalkus, Seinus, Kapčiamiestį, Veisiejus ir kai kurias kitas vietoves. Lietuvos kariuomenei sutelkus jėgas, rugpjūčio 26 d. okupantai lenkai iš tų rajonų buvo išstumti. Bet neilgam. Dėl tos Lenkijos ginkluotos invazijos rugpjūčio 27 d. Lietuvos Vyriausybė nota kreipėsi į Sąjungininkų Aukščiausiąją Tarybą, kad sulaikytų Lenkiją nuo tolesnio jos kariuomenės Lietuvos puolimo.
POV ginkluotą sąmokslą prieš Lietuvos Vyriausybę planavo įvykdyti iš rugpjūčio 28 į 29 d. Bet Lietuvos žvalgybai, likus porai dienų iki to kruvino lenkų žygio prieš lietuvių laisvę pradžios, pasisekė gauti duomenų apie šį sąmokslą ir jo organizatorius, jų planus, ginklų saugyklas. Rugpjūčio 27 d. naktį, dalyvaujant lietuvių šauliams ir kariams, Kaune ir kitose Lietuvos vietose buvo suimta daug POV narių, rasta ginklų. Ypač daug POV dokumentų saugota Kaune pas POV agentą J.Nekrašą (gyvenusį Kalnų g. Nr. 3, vėliau – V.Putvinskio g. 5).
Sąmokslininkai dokumentus slėpė J.Nekrašo darže. 230 karių ir šaulių visą naktį jų ieškojo, kol surado. Jie, durtuvais išbadę visą daržą bei sodą, aptiko dalį jų užkastus metalinėje dėžėje tarp bulvių lysvių, dar kitus – po malkų krūva ir kitur. Tarp dokumentų buvo ir beveik 400 POV narių sąmokslininkų sąrašas, taip pat lietuvių veikėjų, kurie turėjo būti sunaikinti, sąrašai.
Sąmokslininkai buvo numatę ne tik suimti Lietuvos Vyriausybę, užimti jos pastatus, bet ir įsiveržti į Lietuvos kariuomenės kareivines, izoliuoti karius, o nepaklususius jiems sušaudyti, įsitvirtinti ten ir laikytis, iki ateis į pagalbą Lenkijos kariuomenė.
Vadovauti Valstybės Tarybos ir Vyriausybės narių suėmimui ir jų “nukenksminimui” paskirtas Lietuvos kariuomenės Artilerijos skyriaus štabo karininkas Stasys Nekrašas, minėto POV dokumentų saugotojo Jono Nekrašo brolis. Vėliau, tardymo metu, paaiškėjo, kad Stasys Nekrašas buvo ir POV Kauno apygardos žvalgyvos skyriaus viršininkas, slapyvardžiu “J.Jelski”.
Tą naktį buvo suimta apie 800 lenkų sąmokslininkų. Sužinoję apie tai Vilniaus ir Varšuvos lenkai imperialistai savo spaudoje ir mitinguose sukėlė didžiausią triukšmą. Girdi, lietuviai Kaune ir kitose vietose puola lenkus kovotojus dėl Lenkijos ir lenkybės, didvyrius.
Lietuvio didvyriškumas
Tai, kad Lietuva sužlugdė taip kruopščiai net paties Lenkijos viršininko J.Pilsudskio rengtą ginkluotą sąmokslą prieš nepriklausomą Lietuvą, buvo didelis Vilniaus lietuvių nuopelnas, o ypač lenkų kariuomenės žvalgybos skyriaus karininko mjr. Petro Vrublevskio ir jo mylimosios Aldonos Černeckaitės, dirbusios M.Biržiškos leidžiamame “Glos Litwy” dienraščio redaktore. P.Vrublevskis, 1918 m. rudenį įstojęs į lenkų kariuomenę, nuo 1919 m. pavasario buvo paskirtas lenkų kariuomenės Vilniuje žvalgybos skyriaus ir POV organizacijų Lietuvoje viršininko mjr. M.Koscialkovskio padėjėju.
Pergyvendamas dėl lenkų įvykdytos Lietuvos Rytų, Vilniaus okupacijos ir žinodamas apie lenkų kruviną sąmokslą prieš Lietuvos Vyriausybę Kaune ir nepriklausomą Lietuvą, ieškojo būdų, kaip perduoti lenkų niekšybę patvirtinančius dokumentus Lietuvos žvalgybai. “Jei kas man padėtų, galėčiau išgelbėti: Lietuvą dar nuo vienos lenkų niekšybės”, – kartą jis išsitarė Aldonai. Ir papasakojo apie Lietuvoje slaptai veikiančią POV, jos štabus, ginkluotę, slaptavietes Kaune ir kitose vietose.
A.Černeckaitė apie tai slapta informavo Kauną, gavo sutikimą, kad, atbėgus P.Vrublevskiui, be kliūčių jam bus suteikta Lietuvos pilietybė arba, jei pageidaus, bus išsiųstas į užsienį. Ir P.Vrublevskis ryžosi. Pasidarė POV organizacijų šefo mjr. M.Koscialkovskio kabineto ir seifų raktus ir rugpjūčio 20 d. naktį slapta padarė dokumentų apie lenkų rengiamą “Kauno Lietuvoje” POV ginkluotą perversmą, apie to sąmokslo organizatorius ir narius, valdymo struktūras, dislokaciją ir kt. kopijas arba paėmė originalus. Dėl visa ko paėmė ir kiek pinigų, kad lenkai pagalvotų, jog buvo įsiveržta tik dėl pinigų.
Su dokumentais ir jų kopijomis P.Vrublevskis, civiliškai persirengęs ir su Jono Daukanto pasu kišenėje, perėjo demarkacinę liniją ir iškeliavo į Kauną. Vievyje jį pasitiko jo laukiantys Lietuvos žvalgybininkai, ir jau tos pačios dienos pavakary jis perdavė slapčiausius POV dokumentus Lietuvos žvalgybos skyriaus viršininkui Liudui Girai. Ir tad, kaip sakoma, bereikėjo atlikti tik “techninį darbą” – suimti sąmokslininkus, surasti sąmokslo dokumentus Kaune (Kairiukštytė N. Dek, širdie, ant amžinojo aukuro. V., 1997. P. 122-125.)
Apie lenkų sąmokslininkų suėmimą Lietuvos šaulių sąjungos narys, rašytojas M.Šalčius vėliau prisiminė: “ Visi lietuviai, kas gyvas, laukė įsitempę (rugpjūčio 27 d. – A.L.) vakaro. Buvo parengtos visos buvusios Kaune kariuomenės dalys, buvo padaryta skubota dar neseniai susiorganizavusių Kaune Lietuvos šaulių mobilizacija, į kurią atsiliepė beveik visi jaunesnieji Kauno lietuviai, net departamentų direktoriai, ministerių padėjėjai ir kiti aukštieji valdininkai su šautuvais ant pečių atėjo gintis nuo išdavikų . Visur buvo pastatytos sustiprintos šaulių ir kariuomenės sargybos, uoliai sekami visi sąrašuose rasti ir šiaip neištikimi žmonės, viešai pritarę lenkams.”
Visą naktį darbavosi šauliai ir kareiviai, suėmė dešimtis lenkų sąmokslininkų. Ir tai vyko ne tik Kaune. Lietuviai valstiečiai ir darbininkai apskrityse ir valsčiuose suiminėjo lenkus dvarininkus, POV agentus ir pristatinėjo valdžiai su jų kaltės įrodymais. O kitą dieną visoje nepriklausomoje Lietuvoje vyko demonstracijos prieš imperialistinės Lenkijos, jos vado J.Pilsudskio niekšiškumą.
Lenkų šovinistų organizuotas sąmokslas, anksčiau Vilniaus ir jo krašto okupacija, lietuvių persekiojimas ir vertimas “įsijungti” į Lenkijos sudėtį – sukėlė lietuvių priešiškumą Lenkijai, unijos šalininkams – lenkų ir sulenkėjusiems dvarininkams, ignoravusiems lietuvių tautos teises ir valią. POV pralaimėjimas buvo galutinis ir unijinės Lenkijos atkūrimo šalininkų pralaimėjimas, luominės Lietuvos idėjos palaidojimas. Tačiau Lietuvoje nebuvo nė vieno susidorojimo su sąmokslininkais – buvo pradėtas teisinis tyrimas, sudaryta Ypatingoji tardymo komisija.
(Iš Algimanto Liekio knygos “Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai. Lenkų skriaudų lietuviams istorija iki 1921 m., I dalis).
Nuotraukoje: lenkų kariuomenės žvalgybos skyriaus karininkas mjr. Petras Vrublevskis, kurio dėka Lietuva sužinojo apie lenkų rengiamą perversmą.
2012.01.18
