„Aach, aach, čen, čen, reu, reu…“ – šitaip prancūzų fonetikos specialistams „prabilo“ Totavelio žmogus, prieš 450 tūkst. metų gyvenęs Rusijono urvuose, Pietų Prancūzijoje.
Krūtinės ląstos apimtis, žandikaulių sandara, liežuvio judrumas, raumenys, padedantys skiemenimis kalbėti, – visi tie duomenys buvo pateikti kompiuteriui.
Šis atkūrė kalbą tolimojo mūsų protėvio, kurio liekanos buvo rastos 1967 metais Atrodo, jog toji būtybė gana neblogai kalbėjo, galėjo ištarti visus dabartinius balsius ir priebalsius. Nors mokslininkai ir neatspėjo, ką reiškė aukščiau pateikti garsai, tačiau mano, jog pirmykščiai medžiotojai turėjo pakankamai turtingą garsų žodyną.
Šiandien mūsų planetos gyventojai kalba daugybe kalbų. Biblijoje, Būties knygoje, parašyta, jog tuo metu žemėje kalbėta viena kalba. Žmonės atėjo į naują vietą, kur nutarė statyti miestą ir išmūryti dangų siekiantį ir statytojus garsinantį bokštą. Dievui nepatiko toks žmonių išpuikimas, ir Jis sumaišė jų kalbas. Nesuprasdami vienas kito statytojai neįstengė tęsti savo darbo, ir bokštas liko nebaigtas, o žmonės išsklido po pasaulį.
Šiandieną pasaulyje yra daugiau kalbų negu tautų. Jeigu tautų priskaičiuojama 1300, tai kalbų – per 6000. Jos skirstomos į vietines ir pasaulines. Prie pastarųjų priskiriamos anglų, prancūzų, ispanų, rusų, vokiečių, kinų, japonų, hindi, arabų kalbos. Vien Europoje vartojama apie 120 kalbų. Šiuolaikinis mokslas neturi pakankamai tikslių duomenų apie daugelio Afrikos, Azijos tautų, Amerikos indėnų kalbas. Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, kalbų ne tik nemažėja, bet didėja. Vienos nyksta, kitos atsiranda.
Kai kurių kalbininkų nuomone, per artimiausią šimtmetį išmirs maždaug pusė visų kalbų. Maždaug 20 kalbų kalba tik vienas žmogus. Tokia, pavyzdžiui, buvo bo kalba. Ji išnyko 2010 m. mirus vieninteliam ja kalbėjusiam 85 metų Boa Sr. Rečiausia pasaulyje gyvoji kalba yra ir bik-ja. Ja moka vienintelė 89 metų moteris, gyvenanti kaime, esančiame Kamerūno ir Nigerijos pasienyje. Eskimų ajakų kalba kalba tik dvi seserys, tos kalbos daugiau nemoka nė vienas žmogus.
Etnografai užfiksavo 20 kalbų, kuriomis šneka tik po vieną žmogų, o jiems mirus ta kalba išnyks. Iš 4200 savarankiškų kalbų tik 500 gerai ištyrinėtos, apie 1500 visai netirtos, daugiau nei 75 proc. visų kalbų neturi rašto, gramatikos.
Kiekviena kalba turi savo istorija. Senąją arabų kalbą liudija išlikę įrašai iš I-IV a. Senąja anglų kalba buvo kuriama literatūra jau VII-VIII a. Naujoji anglų kalba susiformavo XV a. Londono tarmės pagrindu, veikiama senosios anglų ir prancūzų kalbų. Vokiečių kalba susikūrė VI-XI a. Lenkų kalbos rašytinė tradicija prasidėjo XIV a., o literatūrinė kalba susikūrė XVI a., čekų kalba parašyti vakarų slavų seniausi rašto paminklai XII a. Naujoji čekų literatūrinė kalba susikūrė XIX a. pradžioje.
Baltarusių kalba susidarė XIII-XV a., o literatūrinė kalba galutinai susiformavo XX a. pradžioje. Literatūrinė rusų kalba, kurios pagrindas Maskvos bei jos apylinkių tarmė, susiformavo XVIII a., nors seniausi rytų slavų rašto paminklai yra X-XI a. Didysis lietuvių kalbininkas prof. K.Būga spėjo, kad lietuvių kalba atsirado ne ankščiau kaip VII amžiuje.
Kalbų gausumas ypač tarptautiniuose santykiuose sudaro nemaža keblumų, reikalaudamas papildomo laiko, energijos ir lėšų. Jungtinių Tautų Organizacijos aparate dirba per 500 vertėjų, besinaudojančių visa šiuolaikine vertimo technika, ir vis dėlto dar yra daugybė dokumentų, kurie laukia sutvarkymo daugiau kaip 10 metų. Ne mažesnių sunkumų turi visos tarptautinės organizacijos, kongresai, prekyba, turizmas, mokslininkai ir studentai.
Daug metų žmogus stengėsi sukurti universalią kalbą, galinčią būti visų žmonių bendravimo priemone. „Jeigu pasaulyje būtų viena kalba, žmonių gyvenimas pailgėtų trečdaliu, nes mes beveik trečdalį savo gyvenimo pašvenčiame kalboms“ – sakė žinomas vokiečių filosofas ir matematikas Gotfrydas Leibnicas /1646-1716/.
Tarptautinių kalbų pradėta ieškoti seniai. Tokie ieškojimai vyko dviem skirtingomis kryptimis: vieni siūlė priimti kurią nors natūralią kalbą, kiti siekė sukurti dirbtinę.
Viduramžių Europoje tarptautine kalba buvo tapusi lotynų, kurios alfabetas buvo sukurtas VII a.pr.m.e. Lotyniškai buvo rašomi mokslo veikalai, ją kalbėdavo įvairių tautų atstovai, ypač diplomatai, bendraudami vieni su kitais.
XIII-XIV a. augant Prancūzijos tarptautinei jėgai ir politinei reikšmei, prancūzų kalba paplito visos Europos aristokratų tarpe, ypač Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, Lenkijoje, o XVIII a. – ir Rusijoje.
Siekiant išvengti kalbų barjero bendraujant, atsirado idėja sukurti dirbtinę tarptautinę kalbą, kurios žodžiai nebūtų susieti nė su viena iš egzistuojančių kalbų. Tokių bandymų būta nemaža. Naujai kuriamų tarptautinių kalbų skaičius didėjo: 1800-1850 m. jų buvo pasiūlyta 4, 1850-1880 m. – jau 12, o 1880-1890 m. – net 40. Dabar jų bendras skaičius siekia apie 913. Tos kalbos būdavo pačių keisčiausių pavadinimų: Ariadna, Adamitik, Adjuvanta, Orba, Panskrit, Sermo, Ao, Eo, Esk, Ile, Simplo, Viva, Exspress, Geoglot ir net tokių abrakadabriškų kaip Carpophorophilis ir Asregoniagraphianek!
1817-1866 m. prancūzas Žanas Fransua Sidras sukūrė „pasaulinę muzikinę kalbą“, kurią simboliškai pavadino „Solresol“. Mat septynios muzikinės gamos natos, sukombinuotos įvairiais būdais, duoda tūkstančius žodžių: vienskiemenių – 7, dviskiemenių – 49, triskiemenių – 336, keturskiemenių – 2268, penkiaskiemenių – 9072. Gautas žodynas yra tikrai neutralus, nes jis neturi nieko bendro nė su viena kalba.
Buvo projektuojamos net kalbos, panaudojančios labai keistas klasifikacijas. Viena jų buvo kuriama 1852 m., pritaikant štai kokią klasifikaciją: a – gyvulys, ab – žinduolis, abo – raguotis, aboj – karvių giminės, aboje – turėjo reikšti „katinas“.
Didesnio susidomėjimo susilaukė vokiečių Johano Martino Šlejerio /1831-1912/ 1880 metais pasiūlyta kalba „Volapiuk“. 1888 m. buvo išleista 182 knygos, parašytos 25 kalbomis, skirtos Valapiukui. Net 35 žurnalai ir biuleteniai, kurių 7 buvo leidžiami Volapiuko kalba, skleidė šį atradimą. 1890 m. Volapiukas buvo pamirštas.
Būta ir skaitmeninių kalbų. Dar 1921 m. Berlyno architektas Timeris pasiūlė naują dirbtinę kalbą, pavadinęs ją „Timerio“. Toje kalboje sakinys „Aš jus myliu“ buvo rašomas taip: 1-80-17. Visi tie bandymai pasisekimo neturėjo.
Buvo bandyta sukurti „pasaulinę mimikos kalbą“, kurioje kiekvieną sąvoką pavaizduoja tam tikra veido išraiška.. 1940-siais metais Čikagoje buvo atidarytas pirmasis “dalykinio žmogaus mimikos” institutas. Šios nepaprastos mokyklos projekte buvo sakoma: “Pas mus jūs išmoksite, kaip nutaisyti veidą, kad būtumėte panašus į sąžiningą žmogų”.
Iš visų buvusių ir esamų dirbtinių tarptautinių kalbų didžiausio pasisekimo susilaukė esperanto kalba.
Scheminės kalbos idėją buvo iškėlę dar prancūzų filosofas Renė Dekartas /1596-1650/, o ją 1887 m. įgyvendino Varšuvos akių gydytojas Liudvikas Zamenhofas /1859-1917/. 1886-1887 m., gyvendamas pas savo seserį Veisiejuose, L. Zamenhofas baigė naujosios kalbos pirmojo vadovėlio rankraštį – 15 savo gyvenimo metų darbo vaisių. Jos gramatika tikrai paprasta: visi daiktavardžiai turi galūnę „o“, būdvardžiai – „a“, prieveiksmiai – „e“, veiksmažodžių bendratis – „i“. Tarimas – fonetiškas, o kirtis visuomet priešpaskutiniame skiemenyje.
1887 m. liepos 26 d. Varšuvoje pasirodė pirmasis naujos kalbos vadovėlis, daktaro Esperanto slapyvardžiu. Jo išleidimą finansavo Kauno verslininkas Aleksandras Zilbernikas, kurio dukra Klara tapo L. Zamenhofo žmona. Todėl Lietuvos esperantininkams jis ypač artimas. Vadovėlyje L.Zamenhofas pateikė 16 pagrindinių gramatikos taisyklių, 927 žodžių žodynėlį, priesagų ir priešdėlių lentelę, keletą tekstų skaityti, porą eilėraščių. Ilgainiui pati kalba pradėta vadinti Esperanto /esperantiškai espero – viltis/.
1905 m. rugpjūčio 10 d. Prancūzijoje Bulon-siur-Mero miestelyje įvyko pirmasis tarptautinis esperantininkų kongresas, vykęs nauja esperantų kalba.
Pirmąjį esperanto vadovėlį lietuviams Tilžėje išleido A.Dambrauskas /Mokintume tarptautiškos kalbos Daktaro Esperanto 1890/. 1919 m. įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga.
Esperanto kalba yra paplitusi visame pasaulyje. Manoma, kad esperantų kalbą šiandien moka per 1 mln. žmonių. Esperantininkai organizuoja kongresus, leidžia ta kalba žurnalus. Įvairiuose kraštuose susikūrė esperantininkų organizacijos: „Pasaulinė esperantininkų-taikos šalininkų judėjimas“, „Universalioji esperantininkų asociacija“ ir kt. Tačiau nepaisant to, kad nesunku jos išmokti, ši kalba netapo populiari. 1940 m. Sovietų Sąjungoje esperantininkai ir filatelininkai buvo priskirti prie antisovietinių „elementų“.
Profesorius Saimonas Garodas iš Lesterio universiteto, remdamasis eksperimentais, teigia, kad piešiniai ir abstraktūs vaizdai ateityje gali tapti naujos tarptautinės kalbos pagrindu. Jis nustatė, jog du žmonės, besikalbantys tik piešinių pagalba, greitai suranda „bendrą kalbą“. Jo nuomone, piešinių kalba atitinka visus komunikacijos reikalavimus. Grafinių pranešimų perdavimas jau šiuo metu yra pats populiariausias bendravimo būdas tarp mobiliųjų telefonų vartotojų.
Yra dar viena kalba – tai gestų kalba. Daug metų kurčnebyliai buvo laikomi pavojingi visuomenei ir neretai juos izoliuodavo psichiatrinėse ligoninėse.
XVI a. atsirado žmogus, norintis kuo nors padėti šiems žmonėms. Tai buvo italų gydytojas Džeromas Kardanas, tikėjęs, kad kurčnebylius galima išmokinti naudotis tam tikrais ženklais. Jis pasiūlė tam tikrų simbolių kombinacijas, reiškiančias sąvokas ir daiktus. Jo darbas sudomino visuomenę ir per XVII amžių buvo sukurtas kurčnebyliams alfabetas. Dar po 100 metų Leipcige buvo įsteigta ir pirmoji mokykla jiems.
Įvairenybės
Žmogaus žodyninis fondas priklauso nuo įvairių veiksnių: išsilavinimo, perskaitytų knygų, atminties, patyrimo, kitų kalbų mokėjimo ir kt. Geografų duomenimis, laukiniai žmonės savo buityje vartoja apie 50-60 žodžių. XIX a. neraštingo anglų valstiečio žodyną sudarė apie 300 žodžių. Mūsų laikų išsilavinusio žmogaus žodyno fondą sudaro apie 6 tūkst. ir daugiau žodžių. Kai kurie visuomenės veikėjai ir rašytojai vartoja iki 20 tūkst. žodžių.
XXX
Tadžu gentyse, gyvenančiose kalnuose netoli Indijos karalystės Sikim, viešpatauja stebinanti tyluma ir ramybė. Mat tadžu vyrai ir moterys kalba kiekvienas savo kalba. Ji taip ir vadinasi „vyrų“ ir „moterų“ kalba. Dažnai žmona ir vyras /ypač vyras/ blogai moka vieni kitų kalbas ir būtiniausiu atveju naudojasi gestais.
XXX
Kiekviena Australijos aborigenų gentis turi savo kalbą. Tačiau neseniai mokslininkai nustebo atradę, kad djerų gentis turi dvi kalbas – vieną įprastinę, o antrą ypatingą, kurią žentai kalbasi tik su uošvėmis. Djerai niekuomet nekalba apie uošvę kaip apie realų asmenį, o visada tik neaiškiai, labai miglotai, kad pašnekovas negalėtų suprasti, apie ką kalbama.
XXX
Kiek kalbų gali mokėti žmogus?
Apie Vatikano bibliotekos bibliotekininką kardinolą Džiuzepę Mecofantį /1774- 1849/ buvo pasakojamos legendos. Kartą jį „egzaminavo“ poetas Džordžas Baironas /1788-1824/. Savo laiške vėliau jis rašė: „…man norėtųsi dar kartą pamatyti Mecofantį, šį lingvistinį stebuklą, šį … įkūnytą poliglotą, kuriam reikėjo gyventi tais laikais, kai buvo statomas Babelio bokštas: ten jis būtų galėjęs būti visuotiniu vertėju“.
Be pagrindinių Europos kalbų Mecofanis mokėjo estų ir latvių kalbas, laplandų ir čigonų, sanskrito ir kinų, vengrų ir albanų, gruzinų ir armenų, koptų ir kurdų, turkų ir persų. Amžininkai teigė, kad jis mokėjęs 155 kalbas.
XXX
Kaip poliglotas garsėjo ir lietuvių kalbininkas Kazimieras Jaunius /1848-1908/. Kai po šio filologo mirties buvo įžengta į jo butą Peterburge, ten aptiko Brazilijos džiunglių indėnų kalbos gramatiką. Tai buvo 420-oji kalba, su kuria jis norėjo „susipažinti“.
XXX
Vienas indų kilmės Niujorko verslininkas užsitikrino vietą Gineso rekordų knygoje, suorganizavęs eilėraščio deklamavimą 146 kalbomis. Indas deklamavimui pasirinko eilėraštį „Būk kaip vaikas“. Jo autorius – 2007 m. miręs indas Šri Činmojus – į JAV emigravęs poetas, dailininkas ir kompozitorius.
XXX
Profesorius Žanas Kamiu iš Nicos /Prancūzija/ teigia, kad kalbėjimas pagerina kvėpavimą, skatina kraujo apytaką ir pailgina žmogaus gyvenimą. „Pagaliau aišku, kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus“, reziumuoja jis.
XXX
Čekijos sociologai apskaičiavo, kad daugiausia kalba 5-10 metų amžiaus vaikai. Mažyliai, neturėdami pašnekovo, neretai kalbasi patys su savimi. Per dieną jie vidutiniškai ištaria 14 tūkst. žodžių. Antrą vietą užima jūrininkai. Po ilgo plaukiojimo pasiekę krantą „seni jūrų vilkai“ niekaip negali atsikalbėti. Jų vidurkis – 10 tūkst. žodžių per dieną. Trečia vieta – 9000 žodžių – atitenka paaugliams.
XXX
Grupė JAV ir Europos lingvistų tyrinėjo kokiu tempu kalba įvairių tautų žmonės. Gana greitai kalba vokiečiai – 20-30 žodžių per minutę /moterys – iki 40/. Anglai – tik 15-20 žodžių per minutę. Ypač greitai kalba pietiečiai – italai – 35-40 žodžių per minutę /italės – net 50/, brazilai – 35-45 /moterys – net 50-58/. Tuo tarpu Grenlandijos ir Aliaskos eskimai – 12-20, o suomiai – vos 10-12 žodžių per minutę.
XXX
Kanarų salyne, Gomero saloje, dar išlikusi kalba, kuria nekalbama, o tam tikru būdu švilpaujama. Žodžiai ir sakiniai sudaromi keičiant švilpimo aukštį. Švilpimas girdimas toliau nei išrėkti žodžiai, tokiu būdu tarpeklių išraižytoje saloje žmonės susikalba su gretimo kaimo gyventojais.
XXX
Švilpimo kalba dar gyva ir Vakarų Sudano klajojančiose guunsi-gankanse gentyse, kurios net kelių kilometrų atstumu viena kitai praneša naujienas, veda derybas.
XXX
Vengrų kalba laikoma sunkiausia, ji turi net 35 linksnius. Tai parodė tyrimas – buvo klausti Anglijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, kurie mokėsi kalbų, reikalingų jų darbui. Danų kalboje tėra du linksniai – vardininkas ir kilmininkas, o vokiečių – keturi.
XXX
Kašmyro kalba turi 28 balsius – tai daugiausia balsių turinti kalba pasaulyje. Anglų kalboje jų yra 14, o kažkuriose – tik dvi.
XXX
Sudėtingiausia kalba pasaulyje laikoma kinų; 40 tomų žodyne surinkti 49 905 hieroglifai. Vien tik garsas „i“ turi 84 skirtingos prasmės reikšmes, be to, labai tolimas pagal prasmę /“žagsėti“, „drabužiai“, „plačiai“ ir kt./.
XXX
Rene Tramonis jau virš 40 metų vedęs tą pačią moterį. Šitiek metų išgyventi su šiuo vyriškiu buvo tikras žygdarbis jo žmonai. Renė kalba tokiu greičiu, kad per minutę pasako 560 žodžius. Tai beveik 10 žodžių per sekundę.
XXX
Nepale kalbama 52 kalbomis: 48 proc. nepalų, 12 proc. maithili, 7 proc. bhoipuri, 6 proc. tharų, 5 proc. tamangų, 4 proc. bhasų, 3 proc. magarų, 2 proc. awadhi ir t.t.
XXX
Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena mažiau nei 4 mln. žmonių, tačiau jie kalba daugiau kaip 800 kalbų. Tai didžiausias kalbų tankis pasaulyje.
XXX
Europoje kalbama tik 3 proc. visų pasaulio kalbų. Tai mažiausiai kalbų turinti pasaulio vieta.
XXX
Kinų kalba greta anglų yra didžiausia pasaulio kalba. Ja kalba 1,5 mlrd. žmonių. Anglų kalba visur laikoma tarptautine kalba. 90 proc. visų mokslinių straipsnių yra publikuojami anglų kalba. Iš viso ja kalba apie milijardas žmonių. Anglų kalba yra dažniausia oficiali kalba – tokį statusą ji turi 74 šalyse.
XXX
Tik iki 2 galima suskaičiuoti kai kuriomis Amazonės regiono kalbomis, pavyzdžiui, aravaku. Didesni skaičiai išreiškiami pirštais.
XXX
Viena iš seniausių ,atsiradusių dar IX a.pr.m.e. ir išlikusių mūsų planetoje yra armėnų kalba. Manoma, kad ja kalbėjo Kristus
XXX
1960 m. rugsėjo 26 d. Kubos diktatorius Fidelis Kastras pasakė ilgiausią kalbą JT istorijoje. Ji truko 4 valandas 29 minutes.
Nuotraukoje: didysis lietuvių kalbininkas prof. Kazimieras Būga.
2012.05.26
