„Pinigų maišams“ posovietinėje erdvėje atsirado gana nemalonūs konkurentai – tai įtakingų politikų vaikai, rašo nuolatinis “Die Welt” autorius Edvardas Štaineris (Edward Steiner).
„Mitas apie oligarchus atsirado Rusijoje dešimtajame dešimtmetyje. Epochoje, prasidėjusioje žlugus SSSR, nedidelei grupelei pavyko sukaupti neaprėpiamus turtus. Vėliau jie pasinaudojo tais pinigais ir valdžia, kad paimtų į savo rankas ir politinius svertus. Rusijoje politikoje ir ekonomikoje šios rūšies įtakingų verslininkų nebėra, tęsia E.Štaineris. Daugelį metų prezidentas Vladimiras Putinas sėkmingai darbuojasi, kad laikytų tą kastą geležinėse replėse. O reali valdžia valstybėje daugiausia sutelkta senų V.Putino bendražygių rankose”.
Kitose posovietinėse valstybėse kol kas reikalai kitokie, pažymi komentatorius.
„Tačiau ir čia valdžią turintieji ieško kelių, kaip sutramdyti ekonomiškai stiprius priešininkus. Pažymėtina, kad politinės jėgos tam naudoja panašią strategiją: jos pasodina vaikus ir giminaičius į esmines pozicijas struktūrose ir kompanijose, kad kontroliuotų oligarchus“.
Kaip pavyzdį autorius pateikia Ukrainą. „Ukrainoje, didžiausią plotą Europoje turinčioje valstybėje, oligarchas kol kas išlieka oligarchu“, – rašo jis, pridurdamas, kad bendraudamas su ekonomikos bosais prezidentas Viktoras Janukovičius norėtų sekti savo kolegos iš Rusijos V.Putino pavyzdžiu. Tačiau Ukrainos prezidentui tenka turėti reikalų su itin įtakingais priešininkais iš šalies rytų – ir pirmiausia su Renatu Achmetovu.
„Pagrindinis ginklas V.Janukovičiaus kovoje su įtakingais piniguočiais tapo jo sūnūs. (…) Greta jo vyresniojo sūnaus Aleksandro verslo statybos ir bankų sektoriuje jis veržiasi į kitų oligarchų aktyvus“, – rašo E.Štaineris, pridurdamas, kad Aleksandras Janukovičius nepraleidžia progos pavesti pagrindines pozicijas savo patikėtiniams.
Panašus klanų politikoje ir ekonomikoje modelis gana paplitęs posovietinėje erdvėje, nors tai ir labai trikdo Europą. Tokie reikalai pastebimi Azerbaidžiane, būsimajame ES energetikos partneryje, o taip pat turtingoje nafta ir dujomis Vidurinėje Azijoje. Antai, Kazachstane ir Uzbekistane toną duoda vietinių diktatorių dukterys.
Kaip rašo savo politinės padėties Kazachstane analizėje Kilio universiteto ekspertė Ania Frnake-Švenk, prezidento Nursultano Nazarbajevo dukterys, naudodamosios tėvo palankumu, kontroliuoja ištisus ekonomikos sektorius. O turtingiausia Uzbekistano moterim tapo 40-metė prezidento Islamo Karimovo duktė Gulnara Karimova.
„Palyginus su jomis Rusijos prezidento V.Putino dukterys niekaip nesužibėtų įtakos finansiniame pasaulyje radare. Dešimtys milijardų dolerių, kurie priskiriami Rusijos prezidentui, jeigu tikėsime gandais, praeina per sudėtingas lojalių bendražygių iš dziudo klubo ir KGB finansines struktūras. Tačiau ir V.Putino sistemoje šeimyniniams ryšiams tenka svarus vaidmuo“, – sakoma straipsnyje.
V.Putino bendražygių iš tarnybos KGB, kurie arba patys užima pagrindines pozicijas strategiškai svariuose koncernuose, arba paskyrė ten savo vaikus, sąrašas gana įspūdingas. Antai dabartinio Kremliaus administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo 24-rių metų sūnus yra trečio pagal dydį „Gazprom-bank“ viceprezidentas.
Piotras Fradkovas, dabartinės žvalgybos vadovo sūnus, ilgą laiką buvo „Vnešekonombank“ viceprezidentas, o dabar vadovauja AAB-ai „Rusijos eksporto kreditų ir investicijų draudimo agentūra“. Neseniai, tęsia žurnalistas, V.Putinas paskyrė savo patarėju buvusio teisingumo ministro Ustinovo, suvaidinusio vieną iš pagrindinių vaidmenų triuškinant koncerną JUKOS, sūnėną.
Nuotraukoje: Gulnara Karimova – turtingiausia Uzbekistano moteris. Ši žinia nieko nestebina – juk jos tėvas – Uzbekistano prezidentas.
Šaltinis: Die Welt
2012.08.04
