Per daugiau nei 20 metų Vakarai matė įvairiausių lyderių posovietinėje erdvėje – sovietinių aparato darbuotojų, aršių nacionalistų, buvusių KGB bendradarbių, pažymi “The New York Times”.
Bet Bidzina Ivanišvilis, būsimasis Gruzijos ministras pirmininkas, net iš tolo nepanašus į jį, mano žurnalistė Ellen Barri. Tai „oligarchas – atsiskyrėlis“, – taip jį apibūdina laikraštis. „Jis gyveno savo uždarame pasaulėlyje: veisė zebrus, užsiiminėjo joga ir rinko meno kūrinių kolekciją, kurios bendra vertė 1,3 mlrd. dolerių“.
Jau iš pat pradžių, vos tapęs nacionaliniu lyderiu, B.Ivanišvilis privertė Vakarus suklusti: jis viešai parekomendavo Michailui Saakašviliui nedelsiant atsistatydinti. „Kitą dieną B.Ivanišvilis savo žodžių atsisakė. Matyt, jis nesuvokė, kad Vakarų šalių sostinėse jie sukels paniką“, – sakoma straipsnyje.
Kodėl valdžios kaita Gruzijoje toks svarbus reiškinys? „JAV investavo milžiniškus resursus į tą mažą šalį – provakarietišką tvirtovę Rusijos pietiniame pasienyje, tranzito koridorių energijos nešėjams ir karinės paskirties kroviniams“, – aiškina skaitytojams E.Barri.
B.Ivanišvilis – „lapas, kuriame lieka daug tuščių vietų, ir jis pasiruošęs, kad daugelis įrašinės politines koncepcijas į laisvas vietas. Jungtinėms Amerikos Valstijoms tai nepelnyta sėkmė“, – mano ekspertas Tomas de Vaalas (Carnegie Endowment for International Peace, Vašingtonas).
B.Ivanišvilis sukaupė kapitalą Rusijoje. Tai „skatina gandus, kad jo kandidatūrą užkulisiuose remia Kremlius. Įrodymų nėra, bet jo praeityje iš tiesų daug kas paslaptinga“, – sakoma straipsnyje.
Pirmieji B.Ivanišvilio kontaktai su aukštais Vakarų atstovais buvo nesklandūs, nepaisant žymių Vašingtono lobistų pastangų. Antai birželį B.Ivanišvilis kategoriškai atsisakė susitikti su valstybės sekretore Hilary Klinton Tbilisyje kitų opozicionierių draugijoje. Jis primygtinai spyrėsi susitikti akis į akį.
„Abi pusės pasijuto įžeistos, ir birželį – liepą buvo pastebimas aiškus atšalimas“, – sakoma straipsnyje. Vakarų stebėtojai deramai neįvertino B.Ivanišvilio kampanijos veiksmingumo ir nesitikėjo jo pergalės, pripažįsta autorė.
Beje, dabar, pasak padėjėjų, B.Ivanišvilis bendrauja su JAV ambasadoriumi Tbilisyje dažnai – kartais dukart per dieną. B.Ivanišvilis sako, kad neatsisakys glaudžių ryšių su JAV ir siekio įstoti į NATO. Pasak jo patarėjo Teo Džaparidzės, Tbilisį užplūdo delegacijos iš JAV ir Europos.
De Vaalas pavadino Ivanišvilį „naujoku“. Tame yra ir pliusų, ir minusų. Jis visiškai nenuspėjamas. Bet jis ir toliau mokosi ir taiso savo klaidas, klauso patarimų“.
Šaltinis: “The New York Times”
2012.10.12
