Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais paskelbti skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas ir semiotikas Kęstutis Nastopka, scenografas ir lėlininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas, dirigentas Modestas Pitrėnas.
V. Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus, K. Nastopka – ne tik už mokslinį, bet ir už kūrinio suvokimo meną. V. Mazūras sukėlė tikrą perversmą lėlių teatre. Jis taip pat įvertintas už etninės kultūros puoselėjimą, pastatė „Jūratę ir Kastytį“. Už „Žalgirio“ ir „Šiaulių“ arenų projektus laureatu paskelbtas architektas E. Miliūnas gražiai sujungė pastatus su aplinka, surado erdvių proporcijas. Niujorke gyvenantis kūrėjas Ž. Kempinas žinomas kaip minimalistinis menininkas, jo darbai kabo šalia P. Picasso kūrinių, tik gal ne visi lietuviai tai žino. M. Pitrėnas laureatu paskelbtas už šiuolaikines muzikos interpretacijas bei lietuviškos kultūros sklaidą.
Komisija posėdžiavo keturis mėnesius, o darbą baigdavo gerokai po darbo valandų. Tai rodo, kiek iškilių kultūros žmonių turime. Už nacionalinės premijos slenksčio liko tokie visuomenei gerai žinomi kūrėjai, kaip teatro, kino, televizijos aktorius Donatas Banionis, režisierius Algimantas Puipa, „Ąžuoliuko“ choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Komisija ne vien posėdžiavo, bet ir žiūrėjo bei analizavo menininkų kūrybą. Iš 40 kandidatų pirmiausia atrinkta 12, iš jų – 6. Nacionalinės premijos laureatus šiemet rinko literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys. Komisijai vadovavo istorikas Alfredas Bumblauskas.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. Lt.
Šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatus prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanos Vasario 16-ąją.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2012.12.23