„Praėjus metams po „Eurovizijos“ Baku, Azerbaidžanas vėl neteko Europos visuomenės dėmesio. Tačiau užkulisiuose Azerbaidžano atstovai masiškai užsiima prezidento Ilchamo Alijevo valdomos šalies interesų lobizmu. Daugelį metų dedamos pastangos paveikti Europos Tarybą Azerbaidžiano interesams. Vokietijoje oficialusis Baku taip pat bandė patraukti politikus savo pusėn“, – rašo Klaudija fon Zalcen (Claudia von Salzen) "Tagesspiegel" puslapiuose.
Antai Bundestago deputatas nuo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos Michaelis Fuksas papildomų pajamų sąraše nurodė, kad 2012 metais gavo iš Azerbaidžano ambasados honorarą nuo 3500 iki 7000 eurų už pranešimą Baku diplomatų akademijoje. Pasak jo, vizito tikslas buvo ugdyti ir intensyvinti Vokietijos ir Azerbaidžiano politinį bendravimą. Leidinio duomenimis, ambasada ne tik išmokėjo honorarą, bet ir atlygino kelionės išlaidas.
Autoriaus duomenimis, M.Fuksas buvo susitikęs su valstybinio naftos koncerno Sokar viceprezidentu ir valdančiosios partijos atstovu; Pasak M.Fukso pašnekovų azerbaidžaniečių pirmuoju atveju jis kalbėjo apie Vokietijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo plėtrą, antruoju – apie Krikščionių demokratų sąjungos ir partijos „Naujasis Azerbaidžanas“ santykių vystymą.
Leidinio duomenimis, Baku noriai kviečia savo sąskaita deputatus pasisvečiuoti. Anot organizacijos „Europos stabilumo iniciatyva“ pranešimo, „Azerbaidžanas kasmet kviečia 30–40 Europos Tarybos deputatų ir apiberia juos dovanomis“.
Bundestago deputatas nuo Laisvosios demokratų partijos (FDP) Martynas Lindneris balandį taip pat lankėsi Azerbaidžane, buvo susitikęs su Sokar prezidentu ir vyriausybės vadovais, o taip pat skaitė pranešimą Aukštojoje naftininkų mokykloje. Leidinio duomenimis, jis „norėjo gauti informacijos apie Vokietijos apsirūpinimo energija diversifikacijos galimybes tiekiant dujas iš Azerbaidžano“.
Tačiau, skirtingai nuo savo kolegos, jis vyko Bundestago sąskaita, o ne priimančios šalies sąskaita, nors jam buvo pasiūlyta apmokėti kelionę. „Ir vis dėlto oficialusis Baku ir jo vizitą panaudojo kaip politinį instrumentą.
Žiniasklaida citavo M.Lindnerio komplimentus, kad Azerbaidžianas – demokratiška ir civilizuota šalis, teikianti daug reikšmės europietiškoms vertybėms“, – pažymi autorius. Politikas, savo ruožtu, sako, kad pašnekesiai vyko pasitikėjimo atmosferoje, nedalyvaujant žurnalistams, nes jis neketina patvirtinti, paneigti ar komentuoti citatų.
Tačiau jis paaiškino, kad nepritaria tiesioginei situacijos žmogaus teisių sferoje kritikai: „Mano požiūriu, permainos prekybinių santykių dėka – tai veiksmingesnė strategija už bandymus pagrūmoti pirštu iš tolo, taip pat ir teisinio valstybingumo, skaidrumo bei demokratijos sferoje“, – pareiškė jis.
Leidinys primena, kad Vokietijoje neįtvirtinta aukščiausia dovanų deputatams vertės riba. Be to, Vokietija neratifikavo JTO konvencijos prieš korupciją ir nesukūrė tikslių įstatymų prieš deputatų papirkinėjimą, o atitinkamų įstatymų projektų svarstymas reguliariai nukeliamas.
Šaltinis: leidinys "Tagesspiegel"
2013.06.23
