Įsileisdamas Rusijos karines bazes į Baltarusiją, Lukašenka gauna iš Rusijos indulgenciją valdyti Baltarusiją mažiausiai iki 2020 metų.
Atsiveria galimybės neribotoms spekuliacijoms dviem frontais: Rytuose Lukašenka gaus finansinių ir energetinių preferencijų, o Vakaruose – politinį palankumą arba pasyvų neutralitetą. Yra perspektyvų papurtyti ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Paties Aleksandro Lukašenkos nedomina nei suverenitetas, nei Baltarusija. „Jeigu jis bus garantuotas, kad NATO tankai šalia Smolensko užtikrins ilgesnį baltarusių tautos valdymą, tai tie tankai atsiras šalia Smolensko per vieną naktį“, – įsitikinęs Nacionalinio atgimimo Tarybos organizacinio komiteto pirmininkas Vladimiras Borodačius.
Rusijos karinio potencialo didinimą Baltarusijoje ir jo padarinius analizuoja interviu laikraščiui „Belaruskij partizan“ (Baltarusijos partizanas) Vladimiras Borodačius.
Rusijos aviacijos bazė atsiras Lydoje metų pabaigoje, paskelbė Rusijos KOP vyriausiasis vadas generolas leitenantas Viktoras Bondarevas. Anksčiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu minėjo kitus terminus – tik 2015 metų pabaigą. Kodėl taip skubama?
Karinis ir ekonominis dviejų šalių bendradarbiavimas negali stovėti vietoje arba gyvuoti tik žodžiais, tuo labiau, kad Rusija dosniai apmoka Baltarusijai savo strateginius interesus. O Vakarų (JAV ir Europos) santykių su Rusija perkrovimas yra laikinas. Šiuo momentu kiekviena didžioji valstybė sprendžia ir patvarko tarpusavio santykių problemas su kitais regionais. Tai laikina ramybė tolesnio priešiškumo su Rusija išvakarėse. Todėl Maskva, natūralu, stengiasi pergrupuoti ir pakeisti jėgų santykį savo naudai. Laikas prarastas, bet sudrėkusį paraką metas padžiovinti.
Rusijos KOP vyriausiasis vadas paskelbė, kad Lydos aviacijos bazė bus pirmoji Baltarusijos teritorijoje. Reikia suprasti, kad po pirmosios bus ir kitos. Rusijos karinis buvimas tampa realybe suverenioje Baltarusijoje. Kokių padarinių šalies nepriklausomybei ir suverenitetui gali turėti tas netoliaregiškas Lukašenkos sprendimas?
Toliausia sąjunginė valstybė vakaruose yra Baltarusija, ir čia bus dislokuoti KOP ir PLG junginiai ir dalys. Be abejo, Rusijos karinių pajėgų šiame regione vis daugės. Kitaip nebus. Rusijai vakarų kryptim nepakanka operatyvinės erdvės. Iki Maskvos tik 1000 km. Rusai neskuba plėtoti savo grupuotės Baltarusijoje, jie katastrofiškai vėluoja.
Visi supranta, kad Lukašenka sutiks su Rusijos aviacijos bazės įkurdinimu mainais už Rusijos finansines ir energetines preferencijas. Ar verta tai daryti?
Tas regionas Rusijai kasmet kainuoja daugiau kaip 10 milijardų dolerių. Tiksliau, tai valdžios ir diktatoriaus palaikymo kaina. Kai dėl paties Lukašenkos, tai jo nedomina nei suverenitetas, nei Baltarusija. Jeigu jis bus tikras, kad NATO tankai šalia Smolensko garantuos jam ilgalaikę valdžią baltarusių tautai, tai tie tankai atsiras šalia Smolensko per vieną naktį.
Be abejo, Lukašenka supranta, kad užsienio bazės asmeniškai jam ir šalies nepriklausomybei yra pavojingos, bet viskas priklauso nuo karinių pajėgų kiekio ir rūšių. Todėl jis mąsto kitaip. Svarbiausia – stoti į mūšį (dar vieną avantiūrą!), o tada pažiūrėsim. Visų pirma, laikas plepalams apie sąjungas su broliškomis tautomis baigiasi, reikalaujama realių žingsnių, kurių žengti nesinori. Jis ryžtasi dabar pabūti gynėju, Rusijos saugumo garantu. Tai jau rimta – ir ranka nepačiupinėsi, o sunkoka ir rubliais išmatuoti.
Antra, kariniu potencialu jis pradeda įtampą Europoje. Kokie politiniai kaliniai, kokie rinkimai? Aš jums tieksiu lėktuvus, raketas, gal ir su kovinėmis galvutėmis, atominę elektrinę paleisiu, nešvarių bombų pridarysiu…
Jam atsiranda naujas objektas derėtis ir lygti, jis bando perkelti pokalbį prie kitos temos, paleisti Vakarų ir Rytų tarpusavio santykių švytuoklę nauja trajektorija. Galima skaudžiai pulti, bet diktatoriai negalvoja apie perspektyvas, jie gyvena ta diena.
Todėl sutikimą dislokuoti karines bazes sieja su gaivaus oro gurkšniu, su galimybe neribotai spekuliuoti dviem frontais. Rytuose jis gaus finansinių ir energetinių preferencijų, o Vakaruose – politinį palankumą ar pasyvų neutralitetą. Yra perspektyvų papurtyti Tarptautinį valiutos fondą.
Rusijos KOP vyriausiasis vadas padarė šį pareiškimą tuo metu, kai Lukašenka vieši „darbo vizito“ Rusijoje (o tiksliau, Juodosios jūros pajūryje). Ar atsitiktinai?
Vagodamas Rusijos platybes, Lukašenka apdovanoja juos siūlydamas dangiškąją maną, bando atsukti dujų ir naftos veržles, bet grįždamas atgal, į istorinę tėvynę, griežtai keičiasi.
Karinių bazių klausimas asmeniškai jam nėra stebuklinga lazdelė ir raminamasis vaistas. Leisdamas įsikurti Rusijos karinėms bazėms Baltarusijoje, Lukašenka gauna iš Rusijos indulgenciją valdyti Baltarusiją mažiausiai iki 2020 metų. Jis atranda neribotas galimybes naujoms spekuliacijoms.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Nacionalinio atgimimo Tarybos organizacinio komiteto pirmininkas Vladimiras Borodačius.
2013.07.03
