Akli aklųjų vadovai


Print

Artėjant metų viduriui, vėl svarstoma apie naujų mokesčių įvedimą. Štai planuojama įvesti nekilnojamojo turto mokesčius. Tik dar neaišku, ar bus apmokestinti visi piliečiai, ar tik turintys po du ir daugiau gyvenamųjų būstų. Žadama įvesti ir naujus metinius mokesčius už automobilius. Dėl šių mokesčių dydžio diskutuojama, jie gali siekti nuo 100 iki 200 litų.

O nepaklusimo teismų nuosprendžiams sindromas toliau plinta. Prienų rajone apie penkiasdešimt piliečių neleido antstoliui paimti dviejų metukų mergaitės. Ji turėjo būti perduota jos naujiesiems globėjams, bet teigiama, kad šis teismo sprendimas neskaidrus. Seimo nariai S.Stoma, K.Uoka, G.Songaila, R.Kupčinskas ir A.Stancikienė dar praėjusią savaitę įteikė laišką prezidentei. Jame sakoma, kad reikia tirti pedofilų tinklo veiklą ir negalima jėga atimti D.Kedžio dukrelės iš jos globėjos tetos Neringos Venckienės namų.

Gegužės 25 dieną keli prokurorai surengė spaudos konferenciją, kurioje pareiškė, kad neva 2009 metų spalio 5 dieną teisėją J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę nužudė  Drąsius Kedys. Bet yra daug abejonių dėl tokių teiginių, nes korumpuoti prokurorai sufabrikavo bylą prieš disidentą Algirdą Petrusevičių, netyrė pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo, todėl esama įtarimų, kad deramai netiriamas ir Drąsiaus Kedžio nužudymas. Tad viešojoje erdvėje abejojama prokurorų teiginiais, juo labiau, kad jau yra paaiškėję daug grubių prokurorų klaidų įvairiose bylose.

Akli aklųjų vadovai – toks posakis iš Biblijos tinka apibūdinti kai kuriuos mūsų šalies valdžios institucijų vadovus. Prezidentė D.Grybauskaitė ir Seimo vadovė I.Degutienė protingai reagavo į Garliavoje susidariusią padėtį, ragindamos šią problemą spręsti ramiai. Tuo tarpu teisingumo ministras R.Šimašius, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas R.Petrauskas ir dar kelių valdžios institucijų vadovai tiesiog blaškėsi ir visokiausiais žodžiais kaltino D.Kedžio dukrelės gynėjus. Panašiai elgėsi ir kai kurie jų pavaldiniai. Lietuvoje matėme daugybę tokio elgesio pavyzdžių. Kadaise premjeras A.Šleževičius dangstė įvairius šešėlinius klanus, nušalino nuo pareigų jo veiklai trukdžiusį ministrą J.Veselką, o kai kurie premjero patarėjai buvo pagarsėję kyšininkai ir avantiūristai. O štai premjerų A.Brazausko ir G.Kirkilo valdymas nusmukdė Lietuvą į tikrą skurdo ir korupcijos liūną.

Tuo tarpu Generalinės prokuratūros vadovai net netiria politinės korupcijos, tik užsiima spekuliacijomis. Vienoje televizijos laidoje prokuroras R.Petrauskas apkaltino Kauno policijos pareigūnus, kurie neva pedofilijos bylos tyrimo pradžioje dar 2008 metų lapkritį blogai dirbo ir padėjo D.Kedžiui, nors yra duomenų, kad per mėnesį policijos pareigūnai padarė daugiau nei  Kauno ir Vilniaus prokurorai per vienuolika mėnesių. Policijos pareigūnai prašė ir leidimo pasiklausyti A.Ūso telefoninių pokalbių. Bet tokio leidimo negavo, tam pasipriešino korumpuoti prokurorai ir VSD pareigūnai. Jei pastangos operatyviai tirti bylą yra blogas darbas, tai kas yra gerai – gal bylos vilkinimas ir žlugdymas?

Prie dramatiškos situacijos teisėsaugoje susidarymo prisidėjo ne tik 2005 – 2010 metais Generalinei prokuratūrai vadovavęs A.Valantinas ir keli jo bendražygiai, bet ir tuometiniai VSD vadovai A.Pocius, D.Jurgelevičius ir D.Dabašinskas. Tokia dramatiška padėtis teisėsaugoje ir šalies ekonomikos sferoje skaldo mūsų kraštą – egzistuoja išnaudotojai ir išnaudojamieji, budeliai ir aukos. Specialūs bandymai aštrinti šią padėtį apgailėtini, mat konkretūs korumpuoti pareigūnai dangstė pedofilų klano narius, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl buvo numarinta rezonansinė Kauno pedofilijos byla. Dabar regime pastangas ne šią situaciją spręsti iš esmės, o imtis represijų prieš D.Kedžio gimines ir kitus mažosios Deimantės gynėjus. Tad šalies teisėsaugoje dirba labai skirtingi žmonės. A.Valantino skyrimo istorija – chrestomatinis pavyzdys, kaip į atsakingas pareigas patenka šešėlinių klanų statytiniai. A.Valantino paskyrimą 2005 metais inicijavo KGB rezervistas A.Pocius. Mūsų valstybė silpsta, tokia padėtis naudinga ir tam tikroms išorės jėgoms. Kinų karo stratego Sun-Tzu knygoje „Karo menas“ rašoma: „Geriausia įveikti priešą, kai kilmingieji ir bėdžiai neskuba į pagalbą vienas kitam, kai žemesnieji ir aukštesnieji sluoksniai nepasitiki vieni kitais. Tokiu atveju pergalė garantuota, nes ten, kur didelis susiskaldymas, nebus darnos ir tikro pasipriešinimo“.

Valstybės erozija tiesiog graužia Lietuvą iš vidaus, pinigais iš „juodųjų kasų“ paremta akla korupcinė politika jau atvedė Lietuvą į aklavietę. Turime pripažinti: per pastarąjį dešimtmetį daugeliui Lietuvos vadovų stigo politinės valios, o kai kurie buvo tik statytiniai, žaisliukai šešėlinių klanų rankose.

2010.05.28


Prisijunkite prie diskusijos