Šiandien Slaptai.lt skelbia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Amerika, Amerika“.
Šis rašinys dienos šviesą pirmą kartą išvydo 1997 metais. Jis priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999 metais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).
„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Daugumą jų numatę paskelbti.
Petras Dirgėla
Amerika, Amerika !
Apgailėtinai atrodė prezidentas A.Brazauskas, kai kalbėjo, ką nuveikė, parašydamas skandalingąjį 1993.05.21 dienos laišką, kuriame padarytos nuolaidos atvėrė Rusijai galimybes sprausti Lietuvą į rusų karinę sistemą: „Padariau pataisas ir (…) išsiunčiau lydraštį prezidentui Jelcinui“ (LTV, 1993.07.08).
Tiek čia to darbo. A.Brazauskas jį padirbo Rusijos ir JAV susitarimu. Jo Ekscelencija buvo atsidūręs padėtyje, kurioje „nepadaryti pataisų“ jau nebegalėjo. Tačiau ir negalėdamas A.Brazauskas privalėjo pasakyti apie savo nelaimę liaudžiai, kuri jį išrinko prezidentu. Nepasakė. Nepaprašė nei patarimo, nei pagalbos, nors tauta prezidentą iš anksto parama – tvirta valia, pareikšta referendumu, – buvo aprūpinusi.
Deja, tautos parama prezidentą tik erzino: „Referendumo rezultatai, žinoma, suriša mums (kam dar – Rusijai, Amerikai? – P.D.) rankas (LTV, 1993.08.21, 21.40 val.). Nusilenkęs svetimų valstybių vadovams, o ne savo tautai, Jo Ekscelencija pareiškė: „Kas pasakė, kad mūsų politika – drebančių rankų?“ (1993.08.04, spaudos konferencija).
O Amerika? Kodėl ji užsimerkė, kai Lietuvos ir Rusijos atstovai A.Simutis ir J.Voroncovas 1993.09.06 registravo Jungtinėse Tautose šalių vadovų nepasirašytą deklaraciją, iš esmės – anoniminį Judo popierių?
Pasaulio rinkų naujo perskirstymo koordinatorė yra Amerika, tai teisybė. Tačiau Vakarų Europa sparčiai vienijasi, stengdamasi santykius su JAV padaryti lygiaverčius. Amerikai tai kelia nerimą ir ji daro viską, ką gali, kad greičiau atsigautų Rusija. Amerika ir Rusija derina veiksmus taip ir tam, kad iš naujo pasidalytame pasaulyje Vakarų Europa liktų koordinatorių šešėlyje.
JAV padeda Rusijai „atgaivinti ekonomiką“, turėdama du pagrindinius tikslus: kad neliktų nekontroliuojamos didžiulės branduolinio ginklo atargos, esančios buvusioje SSRS teritorijoje, ir kad tandemas JAV – Rusija pranoktų Europos Sąjungą pasaulyje po naujo rinkų perskirstymo. Pasaulio saugojimas nuo branduolinio karo ar katastrofos grėsmės suteikia Amerikai solidų mandatą sandėriams su neteisybe daryti vardan gyvenimo Žemėje. JAV laikysena Lietuvos atžvilgiu – taip pat sandėris su neteisybe dėl to paties gyvybiškai svarbaus tikslo. Kodėl vardan tikslo, kuris rūpi kiekvienam planetos gyventojui, nesiekiama teisybės? Kodėl neteisybei nuolaidžiaujama?
Galėtume dėl daug ko ginčytis, tačiau iš esmės veikiausiai visi pritartume amerikiečių politologui S.Hantingtonui, reginčiam pasaulyje aštuonias pagrindines civilizacijas: Vakarų, slavų stačiatikių, islamo, induistinę, konfucinę (kinų), japonų, Lotynų Amerikos ir Afrikos. Civilizacijų sąveikos pokyčių keliamos įtampos epicentras yra slavų stačiatikių civilizacija.
Ji persistruktūrina „visuose aukštuose“: visuomenės grupių, valstybių, jų sąjungų, o juk tuo pat metu ji iš visų jėgų stengiasi neprarasti turėtos pasaulio šiokios tokios tvarkytojos padėties. Kinų civilizacija, turėdama keliolika kartų daugiau gyventojų, galėtų progai pasitaikius „gelbėti“ Rusiją taip pat, kaip Rusija neseniai „gelbėjo“ Baltijos, Kaukazo ar Užkaukazės šalis. Vakarai taip pat nenori izoliuoti slavų civilizacijos. Kinų struktūra, pavertusi slavus vasalais, suderinusi interesus su induistais, įgytų tokios galios, kad ji jau keltų pavojų visoms kitoms, tarp jų ir Vakarų, civilizacijoms.
Šiame kontekste jau galime įžvelgti ir „Lietuvos tekstą“. Vakarai, išlaikydami savo traukos zonoje slavus, privalo neutralizuoti Karaliaučiaus sritį, „rusų teritoriją“, agresijos židinį viduryje Europos. Šit su tuo Karaliaučiaus srities neutralizavimu glaudžiai susieta, kaip jau anksčiau kalbėjome, ir Lietuvos, gal ir visų Baltijos valstybių ateitis.
Kad Karaliaučiaus srity rastųsi ir pradėtų vystytis kadaise čia buvusi Prūsijos valstybė – neįtikėtina versija. Vokiečių kapitalas trauks Karaliaučių prie Vokietijos. Rusija stengsis Karaliaučiaus neprarasti: trauks šią sritį į Baltarusijos – Rusijos sąjungą… drauge su Lietuva.
Amerika, Amerika! Jai rūpi ir rytinė Vokietijos siena, ir rytinė bei šiaurinė Lekijos siena, ir rytinių Baltijos šalių kranto linija: Klaipėda (čia veiklą jau plėtoja amerikiečių „Baltic fund“), Būtingė („Flour Daniel“), nafta jūroje prie ginčijamos Lietuvos – Latvijos sienos (AMOCO)… Pati eidama prie linijos Klaipėda – Būtingė, JAV būtent prie šios linijos „sudurdo ragais“ ir Vokietiją bei Rusiją, du „senus karo ožius“. Būtent prie šios linijos skirtingų civilizacijų tarpusavio trauka turi būti lygi jų atstumiamajai jėgai. JAV, būdama ir Vokietijos, ir Rusijos ganytoja, ketina pasirašyti su Lietuva, Latvija, Estija atskiras chartijas ir įsipareigoja žiūrėti, kad „senieji karo ožiai“ mūsų krantinėje išsaugotų savitvardą ir būtų korektiški.
Veikiausiai tik šitoks „didžiųjų galių subalansavimas“ garantuoja Karaliaučiaus srities, „rusų teritorijos“, neutraliazvimą vokiečių – taigi ir Vakarų civilizacijos – naudai. Tačiau rūpinimasis vokiečių interesais tikrai nėra „savaime suprantamas“ rūpinimasis ir lietuvių interesais.
Nuotraukoje: rašytojas Petras Dirgėla, teksto „Amerika, Amerika“ autorius.
2015.09.19; 16:12
