Amerikos lietuviai juokiasi ( 3 )


Print

Mokslotyros institutas serijoje „Lietuvių Tauta“ 2015 m. išleido istoriko Algimanto Liekio iš Amerikos lietuvių periodinių ir vienkartinių leidinių sudarytą knygą „Juokdariai, vienykitės“.

Knygoje pateikiami juokai iš Amerikoje leistų periodinių ir vienkartinių leidinėlių yra parengti tokie, kurių Lietuvos bibliotekose beveik neįmanoma rasti. Tačiau tenai tų leidinėlių tiražai buvo palyginti gan dideli ir dar šiandieną dažnas senesnis išeivis JAV ar Kanadoje prisimena juos ir, žiūrėk, kokiame susibuvime suskelia juokelį iš nurodytų leidinėlių.

Tarp tokių yra ir juokų, skelbtų Amerikos lietuvių humoro ir satyros periodiniuose ir vienkartiniuse leidinėliuose, kaip „Akėčios“ (JAV, 1964-1968 m.), „Amerikos lietuvių juokai“ (vienkartinis leidinėlis, JAV, 1927 m.), „Dagys“ (JAV, 1910-1911m.), „Dainos – juokeliai net linksta keliai“ (vienkartinis leid., JAV, 1916 m.), „Nusišypsok“ (vienkartinis leid, 1935 m.), „Skunkė“ (Kanada, laikraštis, 1953 m.), „Smeigtukas“ (JAV, 1958 m.), „Svirplys. Dainuškos, kupletai“ (vienkartinis leid. JAV, 1941 m.), „Vėpla“ (Kanada, 1955 – 1958 m.), „Tarka“ (1911-1918 m., 1953 m.), „1928 metų juokų, dainų ir sapnų orakulas“ (vienkartinis leid, JAV, 1928 m.) ir kiti. (Algimantas Liekis, iš Pratarmės)

Sudarytojui leidus, skelbiame kai kurias ištraukas ir iliustracijas iš šios knygos.

XXX

Apie karalių, ministerį ir …asilą

Prezidentas Abrahamas Linkolnas (1809-1865) ne kartą pasakojo anekdotą:

„Vienas karalius ruošėsi medžioklėn. Kadangi oras buvo nelabai skaistus, tai vis teiravosi savo ministerių, ar nebus lietaus. Ministeriai kategoriškai tvirtino, kad lietaus nebus. Jojant medžioklės vieton karalius susitiko ant asilo jojantį kaimietį, kuris karalių įspėjo, kad bus lietaus.

Karalius kaimietį išjuokė ir su visa svita nujojo medžioti, bet vos tik nujojo, prasidėjo smarki liūtis, visi permirko iki paskutinio siūlo.

Grįžus namo, karalius įsakė surasti aną kaimietį.

Pasakyk man, iš kur žinojai, kad bus lietaus? – paklausė karalius atvestą kaimietį.

Tai ne aš žinojau, bet mano asilas, Jūsų Šviesybe. Prieš lietų jo ausys visuomet nulinksta į priekį.

Karalius tą asilą iš kaimiečio nupirko ir paskyrė ministru.

Štai kur būta didžiausios karaliaus klaidos, – kalbėjo Linkolnas.

Kodėl? – paklausdavo jį.

Nes nuo to laiko kiekvienas asilas mano, kad jam priklauso ministerio vieta.“

Ar tu šnipas?

Vienoje Maskvos smuklėje prie staliuko sėdi gerokai įgėręs ruskelis. Ant stalo dar beveik pilnas butelis degtinės, tik nėra draugo – jis vienišas. Pagaliau jis pasikviečia prie savo staliuko kaimynystėje sėdėjusį irgi vienišą vyriškį. Kai po taurelės kitos jis sužinojo, jog tai turistas iš užsienio, paklausė jo:

Ar tu šnipas?

Gink, Dieve, aš paprasčiausias turistas. Noriu susipažinti su Rusija.

Tai tu fašistas?

Fašistų Vakaruose jau nebėra, – atsako turistas.

Taip? – nustemba ruskelis. – O pas mus valdžioj tai vieni fašistai.

Norėjo tik painformuoti asilo gimines

Italijos miestelyje pravažiuojantys čigonai paliko padvėsusį asilą. Klebonas pranešė viršaičiui, kuris buvo komunistas, kad negyvą asilą savivaldybė pašalintų. Tačiau komunistas viršaitis sarkastiškai klebonui atsakė:

Tai ne miestelio savivaldybės reikalas. Asilus laidoja kunigai.

Klebonas buvo irgi ne pėsčias. Jis sumetė ką atsakyti viršaičiui. Ir parašė jam raštą:

„Didžiai gerbiamas p. Viršaiti. Aš žinau, kad asilus laidoja kunigai, bet, prieš palaidodamas asilą, aš norėčiau painformuoti gimines apie jo mirtį…“

Komunistas viršaitis į šitokį klebono raštą atsakymo nerado ir įsakė savivaldybei asilą pašalinti nuo bažnyčios.

Nepatikėjo žodžiais

Grįžęs iš viršūnių konferencijos Vienoje sovietinės saugumo policijos viršininkas Zacharovas klausia Nikitos:

Ar pastebėjot, draugas Nikita, prezidentienės Kenedi puikią bižuteriją? Tai buvo tikri deimantai.

Nikita:

Negalimas daiktas. Parodyk juos…

Bulgarijoje

Komunistų vadų kursuose Bulgarijoje instruktorius klausia kursanto:

Prieš jus stovi Chruščiovas ir Kenedis. Jūs turite užtaisytą revolverį. Ką jūs darote?

Jūs pats, drauge instruktoriau, į ką šautumėte?

Aišku, į Kenedį, kaip į reakcionierių lyderį.

Tokiu atveju man nėra pasirinkimo ir lieka tik Chruščiovas…

Bruklinietis žydelis Izraelyje

Vienas Bruklino žydelis keliavo po Izraelį. Apžiūrėjęs Tel Avivą, Negevą, pagaliau atsidūręs prie Genezareto ežero, sugalvojo išsinuomoti laivelį.

Kiek kainuoja ekskursija po ežerą? – klausia jis žvejo, vietinio žydo.

Penkiasdešimt dolerių! – sausai atkerta žydas.

Penkiasdešimt dolerių?!  Ar tu pasiutai? Gal mane laikai amerikonu? Aš esu tavo tautietis, taip pat žydas…

Penkiasdešimt dolerių! – vis vien nenusileidžia Izraelio žydas.

Hm! Dabar aš suprantu, kodėl Kristus pėsčias ežerą perėjo…

Amerikietis Čekoslovakijoje

Vienas JAV turistas raudonojoje Čekoslovakijoje įsiprašė, kad jam leistų apžiūrėti valstybinį banką. Gavęs leidimą, jis nusileido į rūsius ir pamatęs nustebo: visur buvo išmėtytos ir sujauktos aukso plytos.

Pas mus, Amerikoje, – pasakė jis palydovui, aukso atsargos yra saugomos už geležinių durų, prie kurių dieną ir naktį stovi ginkluoti sargybiniai.

Jūs dar nesuprantate mūsų sistemos, – atsakė čekoslovakas komunistas. – Pas jus auksas turi vertę, o pas mus brangiausias turtas yra darbininkas. Todėl mes jį laikome už geležinių grotų, kurias saugo ginkluoti sargybiniai…

Pokalbis Maskvoje

Ar žinai, vakar vagys buvo įsilaužę į Vidaus reikalų ministeriją.

Ir ką jie pavogė?

Galutinius rinkimų rezultatus.

Kokių rinkimų?

Ateinančių metų!

Gerai parinkti vardai

Viena Lenkijos kaimo moteris pagimdžiusi trejetuką. Valdžia ją apdovanojusi ir pas laimingąją motiną ėmęs lankytis raudonasis socialinio skyriaus valdininkas.

Kaip pavadinote savo vaikučius? – kartą paklausęs pareigūnas.

O, jiems daviau labai garsius vardus, – pasidžiaugusi motina. – Vieną pavadinau Gomulka, kitą – Chruščiovu, o trečią – Liaudimi.

Ir ką dabar veikia vaikučiai?

Nagi, Gomulka miega, Chruščiovas budi, o Liaudis verkia… – paaiškinusi motina.

Kremliuje

Kremliuje posėdžiauja karo strategai.

Mes galime į Ameriką pasiųsti dešimt žmonių, kurių kiekvienas turės po lagaminą ir kiekviename lagamine bus atominė bomba. Vienas mūsų žmonių nuvyks į Niujorką, kitas – į Klivlendą, trečias – Čikagą… Ką jūs galvojate?

Plano negalima įgyvendinti.

Kodėl? Juk mes turime atominių bombų daugiau negu reikia…

Bombų, taip. Bet ne lagaminų…

„Vyresnio brolio“ rogutės

Yra toks laikraštpalaikis, vadinamas „Tėvynės balsu“. Tą balsą išduoda maskoliai Vilniuje ar ne Vilniuje, kas ten suvaikys. Niekas to „balso“ Lietuvoje negirdi; jis siunčiamas tik laisvo pasaulio lietuviams vilioti namo. Jei jį Lietuvoje skaitytų, tai jame nebūtų tokio juokučio:

Kęstuti, kodėl tu neduodi broliukui rogučių? – klausia mama vyresniojo sūnaus.

Kaipgi neduodu? Duodu, mamyt. Aš nuvažiuoju žemyn, o jis užtraukia rogutes ant kalno.

„Vyresnysis brolis“ – rusas, kaip jį Paleckis pavadino, lygiai taip pat daro su lietuviais, kurie viską tempia į kalną, kad „broliukas“ galėtų pasivažinėti…

(Bus daugiau)

2015.07.27; 05:59


Prisijunkite prie diskusijos