Andrėjaus Ilarionovo (Андрей Илларионов) pavardė mūsų skaitytojams jau žinoma. Slaptai.lt į lietuvių kalbą yra išvertęs ne vieną šio analitiko publikaciją, beje, sulaukusią didelio skaitytojų dėmesio.
Tiesiog primename, kad Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Todėl šio mokslininko pastabos – svarbios. Jis asmeniškai pažįsta V.Putiną. Jis galįs paaiškinti Vakarams nesuprantamą V.Putino logiką. Jis galįs numatyti būsimus Kremliaus diktatorius žingsnius.
Šiuo metu A.Ilarionovas dirba Amerikos Kato institute.
Slaptai.lt šiandien skelbia jo publikaciją „Kokia plano „Amsterdamo reisas“ esmė?“ (tekstas išverstas iš kasparov.ru). Joje – apie tai, kas ir kodėl numušė su kariuomene nieko bendro neturintį Malaizijos avialinijų lėktuvą, gabenusį civilius keleivius.
Andrėjus Ilarionovas
Kam buvo numuštas Amsterdamo boingas?
Informacijos srautas, plūstantis pastarąsias dienas, pateikia pakankamai faktų, kad galima būtų padaryti tikėtiniausią šioje situacijoje išvadą: tai buvo suplanuotas teroro aktas.
Kadangi jau paskelbta gausybė informacijos, tad toliau tekste nebeteikiama išnašų apie šiuo metu informaciniuose ištekliuose turimus ir kiekvienam besidominčiam prieinamus dokumentus, apskaičiavimus, publikacijas.
Vieta, kur buvo ZRK (zenitinių raketų kompleksas) „Buk-M1“ tuo metu, kai buvo paleista ZVR (zenitinė valdoma raketa) „žemė–oras“.
Laukas Beregisės vienkiemio rajone greta kaimelių Pervomaiskoje ir Krasnyj Oktiabr, į pietus nuo Snežnoje m., į pietryčius nuo Torezo m.
Dislokacijos vietos kontrolė ir ZRK „Buk-M1“ apsauga.
Vadinamieji DNR (Donecko liaudies respublika) separatistai.
XXX
ZRK „Buk-M1“ buvimas kovinėje pozicijoje, iš kurios buvo paleista ZVR.
Liepos 17-ąją nuo ryto iki vakaro.
XXX
ZRK „Buk-M1“ ekipažas.
Rusijos piliečiai, atliekantys karinę tarnybą Rusijos Federacijos GP (Ginkluotosios pajėgos).
XXX
ZRK „Buk-M1“ pavaldumas.
Tiesiogiai RF GP Pietų KA (Karinė apygarda) štabui, Rostovo prie Dono m.
Tarpinis – RF GP Generalinis štabas, Maskva.
XXX
ZRK „Buk-M1“ perdavimas (pavaldumui) DLR civilinei arba karinei vadovybei.
Nevykdyta.
XXX
Įsakas paleisti ZVR.
RF GP Generalinis štabas, Maskva.
XXX
Ar įmanoma atsitiktinai paleisti ZVR, dėl ko žuvo MHI7 reisas?
Dėl techninių ZVR paleidimo ypatumų (įskaitant vad. jau paleistos ZVR ‚nušvietimą“) – neįmanoma.
Ar įmanoma paleisti ZVR, nutaikytą į Ukrainos karinį transporto lėktuvą An-24 (An-26)?
Dėl skirtingų An-24 (An-26) ir Boing-777 TTCH (taktinės technikos charakteristikos) – lėktuvo dydžio ir silueto, maksimalaus aukščio, maksimalaus greičio – o taip pat skrydžio maršrutų, – absoliučiai neįmanoma.
XXX
Kodėl pasirinktas MH17?
Kodėl MH17? Visą liepos 17 dieną virš ZRK „Buk-M1“ dislokavimo rajono praskrido keliasdešimt keleivinių lėktuvų (iš jų 20 min. iki tol – „Lufthanzos“ reisas Miunchenas–Delis, minutę vėliau – Singapūro aviacijos linijų reisas Kopenhaga–Singapūras). Nė vienas iš jų nenukentėjo, išskyrus MH17.
Parengtam planui realizuoti pirmiausia reikėjo atmesti Rusijos aviacijos linijų, NVS šalių aviacijos kompanijų, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, visų aviacijos kompanijų lėktuvus, skridusius iš rytų ir pietų. Auka turėjo būti lėktuvas, išskridęs arba iš Varšuvos (Rusijai priešiškos valstybės), arba iš Amsterdamo („nuodėmių sostinės“ supuvusiuose Vakaruose, kuriems priešprieša – tikrąsias vertybes neva ginanti dvasingoji Putino Rusija).
Tačiau lėktuvo iš Varšuvos katastrofa neišvengiamai būtų davusi naują impulsą kaltinti Kremliaus vadovybę sistemingais teroro aktais prieš lenkus. Bet svarbiausia – ji nebūtų galėjusi išgauti to efekto, kurio, tiesą sakant, ir tikėjosi šio šėtoniško plano autoriai.
Todėl liko vienintelis reisas – 2014 metų liepos 17 dienos skrydis iš Amsterdamo – MH17. Kadangi įprastai jo maršrutas ėjo labiau į pietus, Rusijos valdžiai teko uždaryti 12-a oro koridorių, kad paliktų pilotams vienintelį galimą maršrutą L980, einantį Torezo ir Snežnoje miestų rajone.
Būtent ten jo ir laukė kvalifikuotas, kruopščiai parengtas, visiškai blaivus, tiksliai vykdęs tik ir vien savo tiesioginės karinės vadovybės įsakymus ZRK „Buk-M1“ Rusijos ekipažas.
XXX
Kokia plano „Amsterdamo reisas“ esmė?
Projektas „Naujoji Rusija“, taip iškilmingai išgarsintas balandžio 17 dieną ir nutaikytas neleisti Ukrainai integruotis į Vakarų ekonomines, politines ir karines sąjungas, arti sutriuškinimo. Galimi jo nutraukimo padariniai autoriams, iniciatoriams, organizatoriams aptarti jau ne kartą. Vienintelis būdas išgelbėti „Naujosios Rusijos projektą“ nuo visiško ir galutinio sutriuškinimo – tai sustabdyti Ukrainos armijos kovinius veiksmus Rytų Ukrainoje.
Iki liepos 17-osios jau buvo išbandyta ir pritaikyta:
– „separatistų“ karinis pasipriešinimas, atrodęs sąlyginai veiksmingas tik iš pradžių, o pastaruoju metu laužomas vis stiprėjančios Ukrainos reguliariosios armijos;
– diplomatinis spaudimas, vykdytas per Vokietijos kanclerę Merkel, Prancūzijos prezidentą Olandą ir kt., kuris, kaip žinoma, pasirodė buvęs nepakankamas.
Prireikė naujos, žymiai stipresnės priemonės, galinčios (pagal autoriaus sumanymą) sukelti „šoką ir sudrebinti“ iki šiol miegojusią Europos visuomenę, – kad ji, pasibaisėjusi šimtų savo bendrapiliečių, kartu ir vaikų, žūtimi, griežtai pareikalautų iš savo vyriausybių padaryti kokį tik įmanoma spaudimą „žydų-banderininkų ir ukrofašistų“ lyderiams ir bet kokia kaina priverstų juos nutraukti Ukrainos armijos kovas Rytų Ukrainoje.
Paliaubos bet kuria kaina leistų Kremliui toliau kurstyti židinį Donbase riaušininkais ir ginklais, tuo pačiu metu institutizuojant ir legimitizuojant didžiulę Ukrainos „Padniestrę“. Sudarius pradines paliaubas, turi būti įtraukti gerai parengti (pagal Padniestrę, Abchaziją, Pietų Osetiją) mechanizmai joms pratęsti 5, 10, 20, 30, 50 metų, per kuriuos donbabvės ir lugandono opos galėtų suturėti Ukrainą nuo integracijos į Vakarų sąjungas. Sėkmingai įvykdžius operaciją „Amsterdamo reisas“ pradėta vykdyti operacija „Taikdarys“.
XXX
Operacija „Taikdarys“
Gavus informaciją apie sėkmingai įvykdytą teroro aktą, operacijos „Taikdarys“ vyriausiasis autorius susisiekė su JAV prezidentu B. Obama ir informavo jį apie tragediją, „pabrėžė, kad būtina neatidėliotinai ir besąlygiškai abiem šalims nutraukti kovas Ukrainos pietryčiuose“, jau pareikalavusias daugybės aukų ir privertusias šimtus tūkstančių ukrainiečių ieškoti prieglobsčio Rusijoje.
Sekančiomis dienomis visi be išimties vieši autoriaus veiksmai (pokalbiai telefonu su kitų valstybių lyderiais, vieši kreipimaisi, tylos minutės) buvo skirti siekiams, kad Ukraina nutrauktų kovinius veiksmus. Europoje ir JAV kaip pagal komandą prasidėjo reikalavimų, peticijų, protestų kampanija, kelianti reikalavimus savo vyriausybėms „nedelsiant sustabdyti skerdynes Ukrainoje“.
Operacija „Taikdarys“ dalinai jau pasisekė – Ukrainos prezidentas P. Porošenka pareiškė nutraukiąs kovinius veiksmus 40 km spinduliu nuo MH17 sudužimo vietos.
XXX
„Separatistų“ vaidmuo operacijoje „Amsterdamo reisas“
Kremlius juos pakišo, panaudodamas kaip pagrindinius įtariamuosius:
– MH17 numušė ne „juodžiai kazokai“ (40 km nuo tos vietos faktiškai neįmanoma).
– „Bezlerio ataskaita“ buvo perduota tokiu būdu, kad ją užpelenguotų Ukrainos saugumas ir pateiktų pasauliui, tuo pačiu nukreipiant kaltininkų paiešką pirmiausia „separatistų“ adresu.
– Pats Bezleris buvo aiškiai šokiruotas, kai jam atsirado keleivinio lainerio sunaikinimo faktas (tai patvirtina, kad jis nedalyvavo operacijos vykdyme, o tik pranešė) – skirtingai nuo jo kuratoriaus iš Maskvos ledinės ramybės.
– „Separatistų“ veiksmai su žuvusiųjų kūnais ir lėktuvo skeveldromis sustiprina susidariusį įspūdį (nežiūrint totalaus vadovavimo jiems iš Maskvos).
– Medžiagos patalpinimas socialiniuose tinkluose Girkino vardu, siekiant atkreipti dėmesį, kad teroro akto autoriai – „separatistai“.
– Kremliaus išplėtota propagandos kampanija „Tai ne Putinas!“
– Į kampaniją įtrauktos propagandos smogiamosios pajėgos, ant jos užkibo net kai kurie žymesni intelektualiosios opozicijos atstovai, tiražuojantys Kremliui patogią versiją, kad kalti „separatistai“ (koncepcija „beždžionė su granata“), versiją, kuri, beje, neturi jokio pagrindo, nes „separatistai“ niekada neturėjo nei priemonių, nei galimybių tokiam teroro aktui įvykdyti.
XXX
„Tai ne gruzinai. Ir ne separatistai. Tai trečioji jėga“, – kalbėjo man, akimis rodydamas į RF žemėlapį, karininkas ESBO stebėtojas apie teroro aktų Pietų Osetijoje 2008 metų vasarą, kurie galų gale privedė prie karščiausios Rusijos ir Gruzijos karo fazės tų pačių metų rugpjūtį, autorius.
Nuotraukoje: Andrėjus Ilarionovas – buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas.
Informacijos šaltiniai – Kasparov.ru, Livejournal.
2014.07.26; 07:13
