Galvojau, gal tik aš įžvelgiu idiotizmą, didžiulę nepagarbą žiūrovui, kai Lietuvos televizijoje dešimtis kartų į tiesiogines ir kitokias laidas brukami visos savaitės laidų anonsai.
Ne tik Lietuvos televizijoje, kurią aš remiu finansiškai, – ir komercinėse, bet pastarosios daugeliu atvejų man ne tik dėl to nepriimtinos, aš jų beveik nežiūriu dėl banalybių, lėkštumo, nesaikingo darkymosi. Vien tik Jogaila Morkūnas ko vertas! Tačiau visuomeninei televizijai, manau, mes keliame, privalome kelti visai kitokius, žymiai aukštesnius reikalavimus. Juk ją formuoja, stebi ir vertina ne tik žiūrovas, bet ir dešimtys visokių direktorių, tarybos narių, redaktorių.
Negi jie nemato, nesupranta, kad anonsuojant savas programas peržengiamos sveiko proto ribos? Protestuoti turėtų psichiatrai, psichologai, nes, jeigu žmogui, iš kurio per dieną dešimtis kartų tyčiojamasi, jam gadinama nuotaika, norisi vemti, – reikia šalinti vėmimą skatinančias priežastis. Tačiau gal ne mes, o LRT vadai turėtų kreiptis į gydytoją?
Labai nudžiugau, kai viena protinga moteris pagaliau prabilo:
“Terorizuojami esame kasdien, nors pistoleto niekas į smilkinį ir neremia. Jau fiziškai pykina, kai įsijungi televizorių, net kai laida visai ne “teroristinė” – reklamą dar galima būtų iškęsti, bet anonsai, trunkantys po 10 minučių, varo į neviltį. Toks įspūdis, kad visa Lietuva – debilai arba kamuojami Alzheimerio ligos. Anonsuojama iki vėmulio, iki gilaus protesto: išjungti, niekados nežiūrėti, išmesti televizorių pro langą! Sovietmečiu buvo toks anekdotas… Sutikęs apšepusį, susiglamžiusį bičiulį draugas klausia: “Kodėl neapsigerbi?” Tas sako: “Įsijungiu radiją – TSKP suvažiavimas, įsijungiu barzdaskutę – TSKP suvažiavimas, lygintuvą jau net įsijungti bijau…” Dabar labai panašiai gyvename, tik ne TSKP suvažiavimas iš visų kampų lenda, o milijonai prekių ir paslaugų, kurių niekam nereikia”.
Pateikiau ištrauką iš Violetos Šoblinskaitės Aleksos atsakymų į “Metų” anketos klausimus. Neabejoju, kad LRT vadai “Metų” neskaito, todėl šį tekstą jiems siunčiu elektroninėmis priemonėmis. Iš tiesų, nejaugi tie ponai laiko mus debilais? Nejaugi jie nesupranta, kad tokia televizija kenkia žiūrovo sveikatai, varo į neviltį, kelia blogas emocijas, kurių ir be televizijų – per akis.
Ar jiems žinoma, kad dažną laidą žmonės žiūri tik iki pirmos, geriausiu atveju – iki antros savireklamos? Ką žmogui veikti dešimt minučių, kai dešimtą kartą ekrane kartojama, kokia šauni Rita Miliūtė (mat jai mes esame svarbiausi!) su abejotina mūsų teise žinoti? Juoktis? Nekęsti? Vemti? Ar išjungti televizorių? Aš renkuosi pastarąjį variantą. Gal to ir siekiama: kvailiokite kartu su komercinių televizijų klounais?
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.
2012.04.19
