Deja, tik kalbėta. Bet aiškiai matyti, kad kalbos, kad ir kokios radikalios ar griežtos, nepasiekdavo pareigūnų, linkusių nusikalsti, ausų.
Matyt, reikėjo ne kalbėti, o veikti – nelaukiant dar vieno lašo, kuris perpildytų kantrybės taurę.
Juk kada nors ši taurė turėjo būti perpildyta. Ir lemiamas lašas, privertęs 2011 m. vasario 14 dieną policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną įteikti Prezidentei atsistatydinimo pareiškimą, nukrito naktį iš vasario 12 į 13-ąją. Apie 0.30 valandą Vilniaus–Kauno greitkelio 47-ajame kilometre automobilis „Audi A6“, vairuojamas neblaivaus (1,16 promilės) Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato 40-mečio vyresniojo patrulio Sigito Šostako, trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusį „Opel Vectra“.
Nuo smūgio opelis nulėkė nuo kelio ir keliskart apsivertė. Žuvo juo važiavusi sutuoktinių medikų pora – žinomi Kauno medikai 64 metų Rimgaudas Kazimieras Žukas ir 63 metų Vida Žukienė. Sužalota dar viena kartu važiavusi medikų sutuoktinių pora – Andrejus ir Audronė (D. Žukienės sesuo) Golubovai.
Vadinamojo žmogiškojo faktoriaus veikiami žmonių gynėjai, deja, neretai lengva ranka numoja į pareigas, instrukcijas, tarnybinę drausmę. O policijos vadovybės neryžtingumas kovoti su šiomis sistemos negerovėmis verčia jau ne pirmą generalinį komisarą. Ir ne tik komisarą, bet ir ministrą.
Po 2007-ųjų lapkričio 7-osios įvykių Skuodo rajono Aleksandrijos kaime, kai policijos patrulis automobiliu BMW mirtinai sužalojo tris ketvirtos klasės mokinius, buvo priversti atsistatydinti tuometiniai vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Prabėgo vos dveji metai nuo įvykių Aleksandrijos kaime, ir štai 2009 metų lapkričio 18-ąją šalį ir policiją sukrėtė dar viena kelių eismo tragedija – Kupiškio rajone mirtinai sužalojęs du žmones, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Magistralinių kelių eismo priežiūros pareigūnas pabėgo iš įvykio vietos.
Kad 2007 ir 2009 metais Policijos departamentas pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems – tikrai natūralu ir žmogiška. Stebina kitkas: atrodo, kad vadovai tik ir temoka atsiprašinėti ar reikšti užuojautas už pavaldinių keliamas tragedijas. Tai darė ir vidaus reikalų ministrai, ir buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius. Dalia dalinti užuojautas neaplenkė ir policijos vadovo Vizgirdo Telyčėno.
Tik ar užuojautos sustiprino darbo drausmę? Ar jos privertė pareigūnus susimąstyti dėl savo veiksmų, poelgių? Juk aptariant metinius policijos veiklos rezultatus visada iškyla tas pats klausimas – policijos pareigūnų nusikaltimai, nusižengimai ir vidaus drausmė.
Policijos departamento pateiktoje metų veiklos ataskaitoje matyti: kaip ir anksčiau, 2010 metais problemų kilo ir dėl stikliuko. Nustatyta devyniolika policininkų (užpernai – 24), kurie padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (neblaivūs vairavo transporto priemones, neblaivūs sukėlė eismo įvykius, vengė girtumo nustatymo, pasišalino iš įvykio vietos ir kt.). Be to, šiuo metu dar vyksta 18 tyrimų – bandoma nustatyti, ar pareigūnai vairavo transporto priemones neblaivūs.
Ir tai ne viskas, nes policininkai nevengia stikliuko ir darbo metu. Pernai nustatyta 15 pareigūnų (užpernai – 12), kurie vartojo alkoholį tarnyboje ar atvyko į darbą neblaivūs.
Matyt, Policijos departamentui reikėtų pagalvoti, kaip išsaugoti po keliolika metų sistemoje išdirbusius darbuotojus, o ne atleisti juos likviduojant padalinius ir nepasiūlant jokio kito darbo.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Viktoras Tamošiūnas.
2011.02.15
