FST – tai KGB SSRS tęsėja, persivadinusi Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba. Žodis „sindromas“ kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „bėgti kartu“.
Š. m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje teroru kaltinamos Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo prokuroro Mindaugo Dūdos pastabų.
K. Stungys trumpai priminė ilgametę oficialią Lietuvos vadovų ir pareigūnų politiką Čečėnijos nacionalinio išsivadavimo klausimu: nesikišti į Rusijos vidaus ginkluotą konfliktą, gerbti Rusijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, gerbiant ir Jungtinių Tautų deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą.
Rusijai tokia oficiali Lietuvos pozicija priimtina. Nesiunčia Rusija protesto notų toms šalims, kurių laisvi piliečiai, suprantama, ne savo vyriausybių siųsti, kariauja Šiaurės Kaukaze su Rusijos federaline kariuomene. Nereikalauja į Tėvynę sugrįžusių ar į Europos Sąjungą patekusių tokių piliečių teisti juos. Juokingai atrodytų.
Nuo kada ir kokia sutartimi NATO šalies Lietuvos vyriausybė įsipareigojo saugoti Rusijos karines bazes nuo užpuolimo, retoriškai teisėjų kolegijos paklausė E. Kusaitės gynėjas K. Stungys, o teismo salėje sėdėję žiūrovai neištvėrė ir pradėjo juoktis bei ploti.
Ir kaip jūs manote, ką į tai atsakė teisėjų kolegijai prokuroras? Nurodė kokią nors dvišalę ar tarptautinę sutartį? Kadangi tokios nėra M. Dūda pasirėmė Baudžiamuoju kodeksu, pagal kurį nepranešimas apie rengiamą nusikaltimą taip pat yra nusikaltimas. O todėl buvo būtina pranešti Maskvai apie pavojų Rusijos karinei bazei.
Antraip apie tai Maskvai nepranešusieji VSD pareigūnai ir prokurorai būtų Lietuvoje nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio, kuris kai kurių teisininkų požiūriu prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisių ir laisvių konvencijoms, pirmąją dalį:
238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą
1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo atveju labai sunkus nusikaltimas, pagal prokurorus, yra svajonė susprogdinti Kremliaus karinę bazę. Nors E. Kusaitė kategoriškai tvirtina tokios svajonės neturėjusi, o kur ta bazė, prokurorai iki šiol teismui nesugebėjo išaiškinti. Neišneša mano galva, kaip tokiu atveju jis galėtų skelbti kaltinamąjį nuosprendį.
Iš M. Dūdos paaiškinimo galima padaryti išvadą, kad ir jo pirmtakai E. Kusaitės byloje, prokuroras Justas Laucius ir tuo metu VSD l.e.p. direktorius Romualdas Vaišnoras, BK 238 straipsnį suprato labai kūrybiškai: jiems, matomai, šiame straipsnyje paminėta „teisėsaugos įstaiga“ tai – Rusijos FST.
Skamba šizofreniškai, bet visi jų veiksmai tokį skambesį patvirtino. Matyt, iš baimės būti nuteistais Lietuvoje už nepranešimą apie nusikaltimą tiesiai į FST ir kreipėsi. Pranešė apie E. Kusaitės svajonę susprogdinti Rusijos karinę bazę ir paprašė FST fiziškai suartėti su ja tardant Lietuvos Respublikos kalėjime, kad jos svajonė išsipildytų tardymo protokole.
Nežinau kas formavo tokią prokurorų logiką. Gal blogai ieškojau, bet Generalinės prokuratūros tinklalapyje neradau apie prokurorus jokių biografinių duomenų, net gimimo metų. Išskyrus generalinį ir jo pavaduotoją.
Perskaityta spaudos konferencijoje „KGB atolą FSB maitinimui šienauja Lietuvos pareigūnai“ LR Seimo spaudos konferencijų salėje 2013-05-24
Nuotraukoje: straipsnio autorius dr. Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime.
2013.05.24
