JAV knygynuose pakartotinai pasirodė (pirmą kartą išleista buvo 2004-aisiais metais) buvusio KGB karininko Viktoro Čerkašino prisiminimų knyga “Žvalgybos kuratorius”.
Buvusiam aukšto rango Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų karininkui memuarus parašyti padėjo JAV žurnalistas Gregoris Feiferis, kadaise dirbęs Maskvoje “Laisvosios Europos” radijo žurnalistu.
Knyga parašyta anglų kalba. Autoriai neketina jos išleisti rusų kalba. Veikalui pasirodžius rusų kalba, remiantis dabar galiojančiais Rusijos įstatymais, Maskva galėtų autorius apkaltinti valstybės paslapčių išdavimu. Bent jau tokią versiją kaip vienintelę teisingą skelbė pats V.Čerkašinas.
Viktoras Ivanovičius Čerkašinas – vienas iš tų KGB karininkų, kurie ilgokai ir sėkmingai dirbo Amerikoje – SSRS pasiuntinybėje Vašingtone. Manoma, kad būtent V.Čerkašino dėka sovietams pavyko užverbuoti du JAV specialiųjų tarnybų darbuotojus: Oldridžą Eimsą ir Robertą Hanseną.
V.Čerkašinas KGB struktūrose dirbo nuo 1952 metų. Vašingtone šis KGB darbuotojas rezidavo nuo 1979 iki 1985 metų. Jam taip pat teko dirbti socialistinėje Vokietijoje, Indijoje, Australijoje. 1978-aisiais iš Vašingtono atšauktas buvo tik todėl, kad Maskva itin vertino V.Čerkašino nuopelnus ir baiminosi atsitiktinės išdavystės. Už nuopelnus verbuojant O.Eimsą ir R.Hanseną jis apdovanotas Lenino vardo ordinu.
Tiesa, vėliau Lenino ordino kavalierius pradėjo nesutarti su tuometine KGB vadovybe. V.Čerkašinas manė, kad nereikia skubėt suimti amerikiečiams, britams dirbančių KGB karininkų. Juos reikia pasistengt kuo ilgiau išnaudoti kaip puikius dezinformacijos platinimo šaltinius. Tuo tarpu KGB viršūnės buvo įsitikinusios, kad Maskvai nedera ilgai terliotis su Vakarams dirbančiais KGB karininkais, kuriuos Rusijai išdavė O.Eimsas ir R.Hansenas.
Pasitraukęs iš KGB V.Čerkašinas 1994-aisiais įkūrė Rusijos sostinėje veikusį banką “Ist Bridž bankas”. Finansais užsiimti jam padėjo Švedijos verslininkas Piteris Vilhelmas, eksportavęs radioaktyvius izotopus. Šiuo banku ilgainiui susidomėjo Rusijos vidaus reikalų ministerija, įtardama, esą ir per šią kontorą iš Rusijos į Vakarus pumpuojamas rusiškasis kapitalas. Tada V.Čerkašinas metė bankininkystę ir įkūrė privačią saugos tarnybą “Alfa – Puma”, kurios tikroji veikla mažai kam buvo žinoma.
Pirmasis V.Šerkašino memuarų pristatymas įvyko Vašingtone Šnipinėjimo muziejuje.
Knygoje daug vietos skirta sėkmingoms KGB dezinformacijos operacijoms, smulkiai aprašomas R.Hansenas (kaip gabus, darbštus, išsilavinęs žmogus, su kuriuo kagėbistams nebuvo sunku dirbti). O štai apie O.Eimsą buvęs KGB karininkas pasakojo kaip apie sudėtingą asmenybę, kuri, pajutusi, jog JAV Centrinė žvalgybos valdyba ima įtarinėti, elgėsi neapdairiai, nervingai. Tad su O.Eimsu bendradarbiauti Maskvai buvo sunkiau, nei su R.Hansenu.
Būtina pabrėžti, jog V.Čerkašinas nepalankiai atsiliepė apie CŽV vadovą Džeimsą Engltoną, kuris esą savo “nepamatuotais įtarinėjimais ir nereikalingomis paranojomis paralyžiavo visą JAV specialiųjų tarnybų veiklą”.
Verti dėmesio ir tie puslapiai, kuriuose V.Čerkašinas įrodinėjo, jog britams dirbusį KGB karininką Olegą Gordijevskį Maskvai išdavė ne O.Eimsas, kaip buvo manoma anksčiau, o britų žurnalistas, dirbęs Vašingtone. Žinoma, V.Čerkašinas nenurodė žurnalisto pavardės. Tačiau Vakarų spauda (“The Sunday Times”, “The Times” ir “Newsweek”) manė, kad žurnalistas, išdavęs O.Gordijevskį rusams, yra K.R., rašiusi žurnalui “New Statesman”. K.R. slapyvardis – “Sputnica”. Apie “Sputnicą” yra rašęs ir buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas. K.R. mirė 1991-aisiais. Pats O.Gordijevskis įsitikinęs, jog Maskvai jį pirmasis išdavė tikrai ne O.Eimsas. Tačiau nėra tikras ir dėl “Sputnicos” kandidatūros.
Knygos pristatymas Amerikos visuomenei sukėlė mažiausiai vieną skandalą. Vašingtone ilgai ir intensyviai diskutuota, kas sovietams išdavė O.Gordijevskį.
Tiesa, knygos pasirodymas taip pat kelia kai kurių klausimų. Kodėl V.Čerkašinas viešumon atidavė savo memuarus? Ar tai – tik jo iniciatyva? Istorija žino daugybę atvejų, kai prisiminimus buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai rašė ne savo, o savo buvusių viršininkų inspiruoti. Rašė tik tam, kad visuomenei būtų paskleista dar viena dezinformacijos porcija. Taigi kas atsakys, kodėl V.Čerkašinas parašė memuarus: vardan garbės, vardan honorarų ar Rusijos specialiųjų tarnybų paprašytas.
Nuotraukoje: Viktoro Čerkašino knygos „Žvalgybos kuratorius” viršelis.
2011.06.15
